- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-01
- Bylos Nr.
- e2-2238-1141/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00284-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- O. S.
- Atsakovas
- V. A.
- Trečiasis asmuo
- J. S., M. V., V. U.
- Advokatai
- Dalia Averkienė, Andžejaus Sinicynas, Jonas Kurlavičius
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
tretiesiems asmenims J. S. (J. S.), M. V., V. U. ir jį atstovaujančiam advokato padėjėjui Andžėjui Sinicynui (Andžej Sinicyn),
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovei V. A. dėl kelio servituto nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys J. S., V. U. ir M. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė O. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 1-9), prašydama: 1) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 0009), pagal matininko M. P. (toliau – ir Matininkas) 2024 m. lapkričio 21 d. parengtą servituto planą (toliau – ir Servituto planas) nustatyti 390 kv. m ploto kelio servitutą (teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), Servituto plane pažymėtą indeksu S1 ir koordinačių taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 1 (toliau – ir Kelio servitutas); 2) priteisti iš ieškovės atsakovei V. A. (toliau – ir atsakovė) vienkartinę 113,10 Eur dydžio kompensaciją už Kelio servituto nustatymą; 3) įpareigoti atsakovę nuimti užtvarą nuo Kelio servituto. Ieškinys priimtas teismo 2025 m. sausio 24 d. rezoliucija.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji ir trečiasis asmuo J. S. (J. S.) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis 2024 m. rugsėjo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu valdo 0,47 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 9390). Šiame sklype yra jai ir trečiajam asmeniui J. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis valdomas gyvenamasis namas, kiti statiniai. Siekdama patekti iki Sklypo Nr. 9390 ir statinių, ieškovė turi važiuoti per sklypą Nr. 0009 ir per trečiajam asmeniui M. V. asmenine nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 2541), kuriam Apskrities viršininko 2007 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 2.5-41-25157 yra nustatytas ir įregistruotas 0,04 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantis). Ieškovė nurodo, kad Sklype Nr. 0009 nėra kelio servituto, tačiau yra išvažinėtas keliukas, kurį ieškovė siekia įteisinti kaip Kelio servitutą. Su Sklypu Nr. 9390 ribojasi žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas Nr. 9567), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis valdomas ieškovės ir trečiojo asmens J. S. Sklypui Nr. 9567 yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 48S-329 pagrindu įregistruotas 0,05 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantis).
3. Ieškovė nurodė, kad Matininkas parengė Servituto planą pagal faktiškai esamo kelio koordinates. Ieškovė pažymėjo, kad šis kelias yra vienintelis patekimas prie ieškovės žemės sklypų. Atsakovė pasiūlė ieškovei važiuoti aplink atsakovės Sklypą Nr. 0009. Toks siūlymas ieškovei netiko, nes padidėja atstumas, be to, toje vietoje nėra įrengto jokio privažiavimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti (1 t., b. l. 60-66). Atsakovė nurodė, kad 4,7715 ha ploto žemės ūkio paskirties Sklypą Nr. 0009 jai 2019 m. sausio 8 d. padovanojo jos tėvai. Atsakovė taip pat nurodo, kad su ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausančiu 4 ha žemės ūkio paskirties Sklypu Nr. 9567 ribojasi trečiajam asmeniui M. V. priklausantis žemės ūkio paskirties Sklypas Nr. 2541. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė turi visas galimybes patekti prie savo sklypo apvažiuodama atsakovės sklypą. Nors šis kelias yra ilgesnis, tačiau jo kokybė yra žymiai geresnė. Šiuo keliu iki savo žemės sklypo privažiuoja asmuo, turintis nuosavybę už Sklypo Nr. 9390. Atsakovė į bylą pateikė UAB „Vilniaus topografija“ parengtus pasiūlymus, pagal kuriuos ieškovė galėtų patekti prie savo Sklypo Nr. 9390 nepažeidžiant proporcingumo principo bei mažiausiai varžant atsakovės nuosavybės teises. Atsakovė pažymėjo, kad akivaizdu, jog yra galimybė į ieškovės žemės sklypą patekti nepadalinant atsakovės Sklypo Nr. 0009.
5. Atsakovė taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė ar kitas asmuo tam tikru metu važinėdavo per atsakovės sklypą nesukuria pagrindo būtent tokio Kelio servituto nustatymui. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė Sklypą Nr. 9390 įsigijo iš atsakovės pusseserės, kuriai atsakovės mama buvo davusi sutikimą patekti per jos sklypą į savo sklypą, tačiau tai nereiškia, kad šioje vietoje buvo suformuotas kelias, kuriuo galėtų naudotis toliau ieškovė. Aplinkybė, kad atsakovės nurodomas privažiavimo kelias yra ilgesnis, nei ieškovės prašomas nustatyti Kelio servitutas, negali būti pagrindu tenkinti ieškinio reikalavimą. Atsakovė pažymėjo, kad prašomo nustatyti Kelio servituto vieta yra numatoma per atsakovės Sklypo Nr. 0009 vidurį, kas pažeistų racionalumo principą, neproporcingai apsunkintų atsakovės nuosavybės teises. Atsakovė yra numačiusi aptverti savo Sklypą Nr. 0009 ir jame užsiimti žemės ūkio veikla, tad kelias, kertantis jos sklypą per pusę, atsakovei yra visiškai nepriimtinas. Atsakovė yra numačiusi ieškovės nurodomą provėžuotą kelią suarti ir ariamos žemės plotą padidinti iki savo ūkinių pastatų ir vaismedžių. Atsakovė taip pat nurodė, kad nustačius Kelio servitutą, nebūtų galimybės Sklypo Nr. 0009 aptverti, į minėtą sklypą patektų pašaliniai asmenys, kas sudarytų sąlygas toliu vogti atsakovei priklausantį turtą. Iš atsakovės Sklypo Nr. 0009 buvo pavogta mediena, benzininis pjūklas ir kiti ūkio reikmenys.
6. Dublike ieškovė papildomai pažymėjo, kad sklypų savininkų žodinis susitarimas kaip patekti iki savo sklypų buvo patvirtintas konkliudentiniais veiksmais, t. y. keliu buvo faktiškai naudojamasi (1 t., b. l. 90-99). Akivaizdu, kad kito kelio nebuvo. Ieškovei perkant sklypus ir statinius, buvo nurodyta, kad kelias yra būtent per Sklypą Nr. 0009 ir Sklypą Nr. 2541. Perkant sklypus prašomo Kelio servituto vietoje buvo ir šiuo metu yra vienintelis faktinis kelias iki ieškovės sklypų. Atsakovė nepasako, kokiu būdu ieškovė galėtų apvažiuoti atsakovės sklypą, kokiu keliu ir kieno žemės sklypuose tas kelias būtų. Trečiojo asmens M. V. Sklype Nr. 2541 iš rytinės pusės niekada nebuvo ir šiuo metu nėra jokio pravažiavimo. Kiek žinoma ieškovei, trečiasis asmuo M. V. neturi lėšų kelio įrengimui jos Sklype Nr. 2541 naujoje vietoje. Toje vietoje, kurioje atsakovė siūlo važiuoti ieškovei, nėra jokio kelio, kelias jokia forma nėra įregistruotas, tose vietose yra dirbamas laukas, kuris kiekvienais metais užsėjamas javais. Kelis kartus automobilio pravažiuotos provėžos, kai yra sniego, neįrodo toje vietoje esantį kelią. Pagal atsakovės siūlymą, atsakovės Sklype Nr. 0009 kelio servituto plotas būtų 2,65 karto didesnis, nei siūlo ieškovė. Toks siūlymas visiškai neracionalus ir nepriimtinas. Kitame atsakovės siūlyme nelieka privažiavimo iki trečiojo asmens M. V. statinių ir jos Sklype Nr. 2541 esamo kelio servituto. Atsakovės siūlymai prieštarauja teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai, kad kelio servitutas turi būti kuo racionalesnis ir kuo mažiau apriboti savininko teises. Privažiavimas pagal ieškovės pateiktą Servituto planą yra racionaliausias ir mažiausiai pažeidžiantis kitų žemės sklypų savininkų teises ir interesus.
7. Triplike atsakovė papildomai pažymėjo, kad jos Sklypo Nr. 0009 dalies paėmimas ir pavertimas keliu, kuriuo naudosis išimtinai tik ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu M. V., faktiškai reiškia Sklypo Nr. 0009 ribų keitimą, nes nustačius Kelio servitutą ir įrengus kelią, šiuo metu vientisas atsakovės Sklypas Nr. 0009 faktiškai būtų padalintas per pusę santykiu maždaug 2/3 ir 1/3 (1 t., b. l. 104-109). Pasak atsakovės, be jokios abejonės, toks Sklypo Nr. 0009 padalijimas ženkliai sumažintų šio sklypo vertę, be to, servitutinis kelias eitų netoli atsakovės gyvenamojo namo, kas keltų triukšmą. Atsakovei Sklypo Nr. 0009 vientisumas yra labai svarbus, nes tai yra susiję su atsakovės gyvenamosios aplinkos saugumu ir privatumu, atsakovė numačiusi abi Sklypo Nr. 0009 dalis apjungti, kad dirbamas laukas būtų vientisas ir nedalomas. Nustačius prašomą Kelio servitutą, atsakovės Sklypas Nr. 0009 nebūtų racionaliai naudojamas, kas taip pat reikštų ir pajamų iš žemės ūkio veiklos praradimą. Ieškovė neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad kelio servituto nustatymas mažiau ribotų atsakovės teises ir interesus. Atsakovė neneigia, kad leido savo artimai giminaitei važiuoti per Sklypą Nr. 0009, tačiau niekada nesutiko su kelio servituto nustatymu per Sklypo Nr. 0009 vidurį, todėl toks servitutas niekada ir nebuvo nustatytas.
8. Trečiasis asmuo M. V. atsiliepime prašė tenkinti ieškinio reikalavimus dėl Kelio servituto nustatymo ir įpareigojimo nuimti užtvarą, dėl kompensacijos priteisimo prašė spręsti teismo nuožiūra (1 t., b. l. 54-57). M. V. atsiliepime nurodė, kad Kelio servitutas yra būtinas patekti į jos 2,899 ha ploto žemės ūkio paskirties Sklypą Nr. 2541. Dar 2005 metais parengtame plane, suderintame 2007 metais, jos Sklype Nr. 2541 yra nurodytas 0,04 ha ploto kelio servitutas, kuriuo visada buvo patenkama į ieškovės sklypus. M. V. taip pat nurodė, kad nėra jokio kito kelio, kuriuo ji galėtų patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės į savo Sklypą Nr. 2541 kaip tik per atsakovės sklypą Nr. 0009. Tiek ji, tiek ir jos tėvai visada iki savo Sklypo Nr. 2541 važiuodavo tuo keliu, kuris yra nurodytas ieškovės pateiktame Servituto plane. M. V. nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) gimimo ir neturi nei finansinių, nei techninių, nei kitų galimybių įsirengti kitą įvažiavimą į savo Sklypą Nr. 2541. Teismui nustačius Kelio servitutą, atsakovė turi nuimti užtvarą, kad M. V. galėtų naudotis Kelio servitutu ir patekti iki savo Sklypo Nr. 2541 bei statinių. M. V. pažymėjo, kad jai labai nepatogu kiekvieną kartą išlipti iš automobilio ir nuimti užtvarą, taip pat toks užtvaras sukelia nepatogumų šiukšles išvežančiai įmonei.
9. Tretieji asmenys J. S. ir V. U. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
10. Ieškovė, jos atstovė bei tretieji asmenys M. V., V. U. ir ieškovės sutuoktinis J. S. teismo posėdžiuose prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžiuose prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. Ginčas byloje kilo dėl servituto nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį, servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovei 4,7715 ha ploto žemės ūkio paskirties Sklypas Nr. 0009 asmeninės nuosavybės teise priklauso nuo 2019 m. sausio 8 d. (1 t., b. l. 16). Atsižvelgiant į tai, kad Sklypas Nr. 0009 priklauso atsakovei nuo 2019 m., trečiojo asmens V. U. 2025 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje duoti paaiškinimai apie tai, kaip jis kolūkių laikais važinėjo į žemės sklypus, kurie vėliau buvo parduoti ieškovei ir trečiajam asmeniui J. S., neturi teisinės reikšmės.
14. Iš Servituto plano matyti, kad ieškovės prašomas nustatyti Kelio servitutas Sklype Nr. 0009 yra pažymėtas taškais nuo 1 iki 16, servituto plotas 390 kv. m, Kelio servitutas prasideda pietinėje Sklypo Nr. 0009 dalyje ir kyla link šiaurinės Sklypo Nr. 0009 dalies (1 t., b. l. 27). Iš ieškovės į bylą pateiktos užtvaro, kurį prašoma teismo įpareigoti atsakovę pašalinti, nuotraukos matyti, kad tai yra grandinė, pakabinta ant dviejų metalinių strypų, ant kurios pakabinta lentelė su užrašu „Privati valda“ (1 t., b. l. 35). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ši grandinė nėra niekaip prirakinta. Tą patvirtina ir trečiojo asmens M. V. atsiliepimo argumentai, kad jai nepatogu kiekvieną kartą išlipti iš automobilio ir nuimti užtvarą. Iš į bylą ieškovės pateiktos minėto užtvaro nuotraukos matyti, kad kairėje pusėje auga spygliuočiai medžiai, o dešinėje pusėje lapuočiai medžiai, atstumas tarp spygliuočių ir lapuočių medžių yra ne didelis, minėtoje nuotraukoje už grandinės matyti žolė bei dirbami (suarti) laukai. Matyti, kad nuotrauka daryta rudenį, už grandinės pravažiavimo šioje nuotraukoje nesimato. Analogiška vietovė buvo užfiksuota ir vasarą (2025 m. birželio 16 d.) antstolės Brigitos Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (toliau – ir Protokolas) (1 t., b. l. 161, 162). Kitoje ieškovės į bylą pateiktoje iš esmės tos pačios vietos nuotraukoje matyti nedidelis sniego sluoksnis (1 t., b. l. 36), taip pat matyti, kad už minėtos grandinės tarp spygliuočių medžių kairėje ir lapuočių medžių dešinėje yra tam tikras pravažinėtas lauko keliukas nusisukantis į kairę pusę. Iš minėtos nuotraukos nematyti, kaip šis keliukas atrodo už posūkio, tačiau iš tos atkarpos, kuri matosi šioje nuotraukoje, matyti, kad laikantis sniegui ši dalis yra pravažiuojama lengvuoju automobiliu (ant sniego matyti automobilio važiavimo žymės). Atsakovė į bylą taip pat pateikė nuotraukas, vieną darytą labiau tikėtina, kad rudenį (vertinant augmenijos spalvą) (1 t., b. l. 70), o kitas esant sniegui (1 t., b. l. 71, 72, 75). Atsakovė nurodė, kad šios nuotraukos atspindi vietą, kurioje prašoma nustatyti Kelio servitutą. Iš šių nuotraukų matyti, kad tiek rudenį, tiek ir esant sniegui minėtoje vietoje buvo važiuota tam tikra transporto priemone (matyti provėžos), vienoje iš nuotraukų užfiksuotas visureigis (1 t., b. l. 72). Vėliau atsakovė pateikė teismui daugiau minėtos vietovės nuotraukų, prašomo nustatyti Kelio servituto vietoje tam tikrose atkarpose matyti gana gilios provėžos žolėje, nelygus žemės reljefas (1 t., b. l. 118-120).
15. Į bylą pateiktame antstolės Protokole, be kita ko, nurodyta, kad atsakovės Sklype Nr. 0009 yra gyvenamasis namas ir kiemo rūsys, jie užfiksuoti nuotraukose (1 t., b. l. 160, 161). Iš atsakovės pateiktos nuotraukos (1 t., b. l. 110) matyti, kad minėtas namas yra netoli nuo vietovės, kurioje ieškovė prašo teismo nustatyti Kelio servitutą. Taigi, atsakovės argumentai, kad servitutinis kelias eitų netoli atsakovės gyvenamojo namo ir, kad tai yra susiję su atsakovės gyvenamosios aplinkos privatumu, teismo pripažįstami pagrįstais. Šiuo aspektu taip pat reikšminga ir tai, kad ieškovė bei trečiasis asmuo J. S. jungtine nuosavybės teise turi įgiję du žemės sklypus, kurių vienas (Nr. 9567), kaip minėta, yra žemės ūkio paskirties, todėl per atsakovės Sklypą Nr. 0009, ieškovei ir trečiajam asmeniui J. S. naudojant savo nuosavybę pagal paskirtį, važiavimas vyktų ne tik lengvaisiais automobiliais, bet ir sunkiasvore žemės ūkio technika. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atsakovės argumentai, susiję su siekiu išvengti didesnio triukšmo, teismo pripažįstami pagrįstais.
16. Iš ieškovės pateikto Servituto plano matyti, kad prašomu nustatytu Kelio servitutu atsakovės Sklypas Nr. 0009, kaip teisingai nurodo atsakovė, yra atskiriamas į dvi dalis, t. y. nuo Kelio servituto link vakarinės sklypo ribos yra maždaug 1/3 sklypo, o nuo Kelio servituto link rytinės sklypo ribos yra maždaug 2/3 šio sklypo (1 t., b. l. 27). Šiaurinėje dalyje atsakovės Sklypas Nr. 0009 ribojasi su trečiojo asmens M. V. 2,899 ha ploto žemės ūkio paskirties Sklypu Nr. 2541 (1 t., b. l. 18-21). Trečiojo asmens M. V. Sklypo Nr. 2541 šiaurinė kraštinė ribojasi su ieškovės ir trečiojo asmens J. S. 4 ha ploto žemės ūkio paskirties Sklypu Nr. 9567 ir su ieškovės bei trečiojo asmens J. S. 0,47 ha ploto kitos paskirties Sklypu Nr. 9390 (1 t., b. l. 10-15).
17. Nors M. V., palaikydama ieškovę, atsiliepime tvirtinto, kad nenustačius Kelio servituto atsakovės Sklype Nr. 0009, ji neturės patekimo iki savo Sklypo Nr. 2541, nes iki jo nebus pravažiavimo, tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, kad M. V. į teismą dėl kelio servituto nustatymo jos, kaip viešpataujančio Sklypo Nr. 2541 atžvilgiu, nesikreipė. Patenkinus ieškinį, viešpataujančiais daiktais būtų ne jos, o ieškovės ir trečiojo asmens J. S. sklypai. Taigi, M. V. nesikreipus į teismą su savarankiškais reikalavimais, neįrodinėjus tarp jos ir atsakovės egzistuojančio ginčo, neįrodinėjus objektyvios būtinybės nustatyti jos Sklypo Nr. 2541 naudai kelio servitutą, teismas dėl šių aplinkybių šioje byloje nepasisako. Šiuo aspektu teismas pažymi tik tai, kad trečiasis asmuo M. V. nuo 1983 m. gruodžio 8 d. deklaruoja savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 11 d. teismo posėdyje M. V. nurodė, kad gyvena Vilniuje, į savo žemės ūkio paskirties žemę atvyksta vasaromis, sodina daržą, turi sodą, nurodė, jog kitą savo žemę yra išnuomavusi ūkininkui ir toliau planuoja nuomoti, kad ūkininkas važiuoja tuo keliuku su žemės ūkio technika, bet važiuoja saugiai, to kelio negadina (garso įrašo 2 val. 25-28, 30-31 min.).
18. Atsakovė, neginčija faktinės aplinkybės, kad tiek ieškovei, tiek ir M. V. patekti į savo nuosavybę, reikalingas pravažiavimas atsakovės Sklypu Nr. 0009, tačiau, pasak atsakovės, jos teisės ir teisėti interesai būtų mažiau varžomi, jei važiavimas būtų ne per vidurį Sklypo Nr. 0009, o pagal šio sklypo rytinę ir šiaurinę kraštinę. Atsakovės sutuoktinis V. P. 2025 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas, be kita ko, nurodė, kad atsakovės Sklypo Nr. 0009 teritorijoje pradėjo šeimininkauti prieš 15 metų, 2023 metais įsigijo traktorių, yra minčių užsiimti su medelynais, sodinti tujas, ąžuoliukus, nes gyvena prie turgaus, taip pat planuoja statyti šiltnamius, auginti agurkus, o tas per vidurį keliukas trukdo dirbti žemę, be to, per jį važiuoja svetimi žmonės, mažiausiai du kartus buvo apvogti. Minėtas liudytojas taip pat nurodė, kad padarė kitą privažiavimą, iš suartų laukų rinko akmenis ir metė juos į naujo kelio vietą, su savo traktoriumi ir padargais kelią lygino, trombavo, tam skyrė labai daug laiko, kuro ir sveikatos, tokį kelią padarė savo sklypo pusėje iki pat esamo servituto pas M. V. Teismo paklaustas, kam jis darė šitą kelią, atsakė, kad kaimynams (garso įrašo 2 val. 5-57 min.).
19. Atsakovė į bylą pateikė žemėlapio fragmentą, kuriame pažymėjo, kad rytine kraštine reikėtų važiuoti 79 metrus, o šiaurine kraštine 180 metrų iki M. V. Sklypo Nr. 2541 arba dar 168 metrų iki esamo kelio servituto M. V. Sklype Nr. 2541 (1 t., b. l. 111). Sklypo Nr. 0009 rytinė kraštinė, pasak atsakovės, yra pavaizduota į bylą pateiktoje nuotraukoje (1 t., b. l. 114), iš kurios matyti, kad ji daryta labiau tikėtina, jog rudenį (pagal augmeniją) ir pravažiavimo sąlygos šia atkarpa nuotraukos darymo metu buvo geros. Atsakovė taip pat pateikė teismui nuotrauką, kurioje, pasak atsakovės, matyti jos Sklypo Nr. 0009 šiaurinė kraštinė link M. V. Sklypo Nr. 2541 (1 t., b. l. 116). Nuotrauka daryta labiau tikėtina, jog rudenį, matyti, kad ši atkarpa pravažinėta, lygi, gana plati. Iš esmės tokios pačios pravažiavimo galimybės atsispindi ir kitoje atsakovės pateiktoje nuotraukoje, kuri žymi tolesnę, pasak atsakovės, 168 metrų atkarpą link M. V. Sklype Nr. 2541 esančio kelio servituto (1 t., b. l. 117). Protokole antstolė užfiksavo minėtą atkarpą, vasaros metu (2025 m. birželio 17 d.). Matyti, kad geru oru pravažiavimo galimybė šia atsakovės Sklypo Nr. 0009 dalimi yra puiki (1 t., b. l. 164). Antstolė Protokole konstatavo, kad visa naujai įrengta kelio dalis yra išlyginta.
20. Ieškovė nurodė, kad tuo metu, kai pirko sklypą, jokio kito kelio nebuvo, išskyrus tą, kur prašoma nustatyti Kelio servitutą. Ieškovė pateikė į bylą su tuo susijusias fotonuotraukas (1 t., b. l. 179). Vis dėlto, šie ieškovės argumentai teismo atmetami kaip teisiškai nereikšmingi, nes sprendžiant, ar yra būtinybė nustatyti ieškovės prašomą Kelio servitutą, reikšminga tai, kokia yra faktinė situaciją ieškovės reikalavimo nagrinėjimo teisme metu, o ne tai, kokia situacija buvo ieškovei įsigyjant nekilnojamąjį turtą ar dar anksčiau. Iš esmės dėl tos pačios priežasties teisiškai nereikšmingais teismas pripažįsta 2025 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje liudytojos V. J. duotus parodymus. Ši liudytoja nurodė, kad yra trečiojo asmens V. U. dukra, taip pat nurodė, kad atsakovė yra jos mirusios mamos pusseserė, su kuria bendravimas pastaruosius dvejus metus yra nutrūkęs. Minėta liudytoja nurodė, kad atsakovė, žinodama apie tai, kad jos tėvas V. U. parduoda savo sklypą, nenurodė, kad perspėtų pirkėjus dėl kelio, nebuvo jokių problemų, o kai sklypas jau buvo parduotas visiškai netikėtai prasidėjo problemos dėl privažiavimo (garso įrašo 1 val. 38 min.). Trečiasis asmuo V. U. teismo posėdyje nurodė, kad jo mirusi sutuoktinė ir atsakovė buvo giminės. Jis paaiškino, kad daug metų jie važinėjo į savo sklypus per atsakovės sklypą, patys prižiūrėjo tą keliuką, pjovė ten žolę. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad tai, jog atsakovė, nesant jos Sklype Nr. 0009 nustatyto kelio servituto leido tam tikra minėto sklypo dalimi naudotis savo giminaičiams, nereiškia, kad atsakovė tokį leidimą turi duoti ir kitiems asmenims.
21. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovės siūlomas kelias neturi kietos dangos, yra nepravažiuojamas. Ieškovė šiems argumentams pagrįsti pateikė teismui fotonuotraukas, kuriose matyti provėžos su vandeniu (1 t., b. l. 180, 181). Iš nuotraukų, kuriose užfiksuotos provėžos su vandeniu negalima nustatyti, kurioje vietoje jos padarytos, tačiau net ir nepaisant to, jos neleidžia daryti išvados, kad užfiksuota vietovė nėra pravažiuojama. Pati ieškovė prie minėtos nuotraukos nurodė „sunkiai pravažiuojama vietovė“ (1 t., b. l. 180), o tai reiškia, kad pati ieškovė šią vietovę vertina kaip pravažiuojamą. Tai, kad minėta vietovė po lietaus gali būti sunkiau pravažiuojama nereiškia, kad ieškovė apskritai neturi galimybės patekti prie savo nuosavybės atsakovės nurodytu būdu. Tai, kad atsakovė minėtose atkarpose neįrengė kietos dangos nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl Kelio servituto nustatymo būtinumo ieškovės nurodytoje vietoje, neturi teisinės reikšmės. Atsakovė, suteikianti ieškovei, jos sutuoktiniui ir kitiems asmenims galimybę savo Sklypu Nr. 0009 naudotis pagal rytinę ir šiaurinę šio sklypo ribas, neprivalo išasfaltuoti šių savo žemės ūkio paskirties Sklypo Nr. 0009 atkarpų ar kaip kitaip įrengti ieškovei kelią. Nors ieškovė ir pateikė į bylą nuotraukas, kaip siūloma važiuoti atkarpa atrodo po lietaus, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų apie šių atkarpų nepravažiuojamumą. Byloje nėra šalių ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad minėta atsakovės ieškovei siūloma naudotis atsakovės Sklypo Nr. 0009 atkarpa buvo išlyginta ir ruošiama važiavimui palyginti neseniai (2024 m. pabaigoje), todėl natūralu, kad esant blogoms oro sąlygoms, ši atkarpa gali būti sunkiau pravažiuojama, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė, siekdama geresnio pravažiuojamumo, pati neturi rūpintis atsakovės Sklypo Nr. 0009 dalimi, skirta jai patekti į savo nekilnojamąjį turtą.
22. Ieškovė į bylą teikė įrodymus, susijusius su (duomenys neskelbtini) gatvės bloga būkle, nurodė, kad ši gatvė yra duobėta, praktiškai nepravažiuojama (2 t., b. l. 20-30). Vis dėlto, šie ieškovės argumentai nėra teisiškai reikšmingi, nes atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už gatvių būklę, tai jog kokia nors gatvė nėra tinkamai tvarkoma ir prižiūrima, negali lemti atsakovės nuosavybės teisių suvaržymo nustatant Kelio servitutą toje vietoje, kuri būtų patogesnė išimtinai ieškovei. Trečiasis asmuo V. U. 2025 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje taip pat akcentavo ne Kelio servituto objektyvią būtinybę, o jo patogumą, nurodydamas, kad tai yra ieškovei „pats patogiausias kelias patekti iki namų“ (garso įrašo 26 min.). V. U. atstovas teismo posėdyje taip pat akcentavo tai, kad prašomas nustatyti Kelio servitutas yra trumpiausias atstumas pravažiuoti atsakovės sklypą (garso įrašo 38 min.).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad Kelio servitutas pagal pateiktą Servituto planą yra objektyviai būtinas, t. y. ieškovė neįrodė, kad tai yra vienintelis būdas įgyvendinti jos interesus (patekti į savo nuosavybę), atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nurodė egzistuojantį jos teises mažiau varžantį važiavimo per jos Sklypą Nr. 0009 būdą (nedalinant Kelio servitutu minėto sklypo į dvi dalis, o važiuojant šio sklypo rytine ir šiaurine dalimis). Atsakovės siūlomu būdu bus užtikrintas nekilnojamųjų daiktų savininkų interesų proporcingumas. Dėl ieškovės akcentuotos aplinkybės, kad tokiu atveju pravažiavimui turės būti panaudota didesnė dalis atsakovės Sklypo Nr. 0009, teismas pažymi, kad didesnis panaudojamas plotas savaime nereiškia didesnio nuosavybės teisių suvaržymo. Šiuo atveju, teismas pripažįsta pagrįstais atsakovės argumentus, susijusius su tuo, kad jos teisės ir teisėti interesai bus labiau pažeisti, jei servitutinis kelias faktiškai padalintų jos sklypą į du atskirus sklypus, taip sklypas netektų vientisumo ir jo vertė dėl šios priežasties nukentėtų labiau, nei atsakovės skirtas savo Sklypo Nr. 0009 plotas, suteikiantis galimybę tiek ieškovei, tiek jos sutuoktiniui, tiek ir trečiajam asmeniui M. V. važiuoti pagal Sklypo Nr. 0009 esamas ribas ties rytine ir šiaurine pusėmis.
24. Trečiasis asmuo J. S. (ieškovės sutuoktinis) 2025 m. birželio 11 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad prašomo nustatyti Kelio servituto ilgis yra ne didelis, kad galėtų ten padaryti normalų kelią. Teismo paklausus, kas yra normalus kelias, trečiasis asmuo J. S. nurodė, jog normalus kelias, tai „žvyrkelis, skalda, gal asfalto biški pridėtume“ (garso įrašo 2 val. 7 min.). Atsakovė 2025 m. birželio 11 d. vykusiame teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad yra „linkusi geriau paaukoti dalį žemės, nei kirsti ir daryti tą judėjimą“ (garso įrašo 1 val. 51 min.). Taigi, atsakovė neabejotinai didesniu savo nuosavybės teisių suvaržymu vertina situaciją, kai servitutinis kelias būtų netoli jos statinių, nei didesnio ploto dirbamos žemės atsisakymas tam, kad ieškovė galėtų patekti į savo nuosavybę, tačiau atokesniu nuo atsakovės namų atstumu išsaugant atsakovės privatumą ir Sklypo Nr. 0009 vientisumą.
25. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie kituose žemės sklypuose (Sklype Nr. 9567 ir Sklype Nr. 2541) įregistruotus servitutus, savaime nereiškia, kad Kelio servitutas turi būti nustatytas atsakovei priklausančiame Sklype Nr. 0009 būtent toje vietoje, kurią nurodo ieškovė. Akivaizdu, kad ieškovės prašomas nustatyti Kelio servitutas būtų galimybė ieškovei patekti prie savo nuosavybės trumpesniu keliu, tačiau, kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl prašomo nustatyti servituto būtinumo, turi užtikrinti, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, t. y. turi užtikrinti abiejų savininkų interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju ieškovės prašomu būdu (jei Kelio servitutas būtų nustatytas Sklype Nr. 0009 pagal ieškovės pateiktą Servituto planą) minėta ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyra nebūtų užtikrinta, nes išimtinai dėl ieškovės noro patekti prie savo nuosavybės trumpiausiu keliu būtų nepagrįstai ir neproporcingai ribojamos atsakovės teisės ir teisėti interesai, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė geranoriškai sutinka leisti ieškovei pravažiavimui neatlygintinai naudotis jos Sklypu Nr. 0009 kitoje vietoje.
26. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas ieškovės ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
27. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės ieškinį, konstatuotina, kad sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 7 635,90 Eur bylinėjimosi išlaidų netenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo V. U. byloje dalyvavo ieškovės pusėje, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (350 Eur) iš atsakovės nepriteistinos.
28. Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad ji 2025 m. vasario 3 d. sumokėjo 400 Eur UAB „Vilniaus topografija“ už planus pagal sąskaitą faktūrą Nr. 01015 (2 t., b. l. 39), taip pat pateikė duomenis, kad atsakovės sutuoktinis V. P. 2025 m. kovo 18 d. sumokėjo už atsakovę advokatui Jonui Kurlavičiui 900 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą (1 t., b. l. 143, 144), o 2025 m. gegužės 20 d. atsakovė minėtam advokatui sumokėjo 1 000 Eur ir 2025 m. liepos 70 d. atsakovės sutuoktinis už atsakovę minėtam advokatui sumokėjo 600 Eur už tripliko parengimą, atstovavimą 2025 m. birželio 11 d. ir 2025 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžiuose, taip pat atsakovė pateikė duomenis, kad jos sutuoktinis 2025 m. rugpjūčio 5 d. sumokėjo minėtam advokatui už atsakovę 250 Eur už atstovavimą 2025 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdyje (2 t., b. l. 37, 38). 2025 m. birželio 18 d. ieškovė sumokėjo antstolei Brigitai Palavinskienei 427,09 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą (1 t., b. l. 167). Taigi, iš viso atsakovė patyrė 3 577,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos jai iš ieškovės.
29. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 52,06 Eur, jos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės O. S. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 577,09 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 9 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52,06 Eur (penkiasdešimt du eurus 6 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.