- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-359-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00984-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Leonas Jachimavičius (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Osgita“
- Ieškovas
- BUAB „Jonsta“
- Trečiasis asmuo
- Jonavos rajono savivaldybės administracija
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pirmininkė), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Osgita“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1289-737/2014 pagal ieškovės BUAB „Jonsta“, atstovaujamos administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, ieškinį atsakovui UAB „Osgita“ dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Jonsta“ atstovaujama administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ pateikė ieškinį atsakovui UAB „Osgita“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia ieškovės su atsakove 2012 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį bei 2012 m. rugsėjo 28 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį; šalių atžvilgiu taikyti restituciją, priteisti iš atsakovės UAB „Osgita“ ieškovės naudai 58 360,77 Lt, bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 1-3).
Nurodė, kad 2012-08-30 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi ieškovė perleido atsakovui 40 097,45 Lt reikalavimo teisę, 2012-09-28 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi perleido 18263,32 Lt reikalavimo teisę į Jonavos rajono savivaldybės administraciją. Perleistos UAB „Jonsta“ reikalavimo teisės kyla iš 2010-09-14 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytis tarp UAB „Jonsta“ ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos.
Nurodė, kad ieškovė (rangovė) 2010-09-14 sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su užsakovu - Jonavos rajono savivaldybės administracija, kuria įsipareigojo atlikti Jonavos rajono savivaldybės kultūros centro pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus. 2010-10-05 statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, ieškovė dalį statybos darbų perdavė atlikti atsakovei, kaip subrangovui. Pagal 2010-09-14 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas už atliktus darbus užsakovas (Jonavos rajono savivaldybės administracija) turėjo atsiskaityti su ieškovu, o pagal 2012-10-30 statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 5.2 punktą, ieškovas, gavęs pinigus iš užsakovo, turėjo atsiskaityti su atsakovu.
Sudaryti reikalavimų perleidimo sutarčių ieškovė BUAB „Jonsta“ neprivalėjo, nes nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kurie būtų įpareigoję ieškovę pakeisti anksčiau sudarytų statybos rangos ir subrangos sutartyse nustatytą atsiskaitymo tvarką. Ginčijamos sutartys apžeidžia kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių teises, nes sutartimi UAB „Osgita“ buvo suteikta teisė patenkinti savo reikalavimus iš ieškovo turto pirmiau už kitus kreditorius tuo metu, kai ieškovas jau buvo nemokus. UAB „Jonsta“ nuo 2010 metų buvo nemoki. UAB „Jonsta“ vadovas pasirašydamas sutartį žinojo, kad pasirašydama sutartį įmonė nemoki, tačiau nepaisydamas kreditorių interesų, sudarė ginčo sutartis. Tai rodo, kad BUAB ‚Jonsta“ veikė nesąžiningai. UAB „Osgita“ yra nesąžiningas, nes sudarydamas sandorius nesidomėjo ieškovo finansine būkle.
Nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-12-13 nutartimi ieškovo UAB „Kamsta“ prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „Jonsta“ turtui 93207,75 Lt sumai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Osgita“ prašo taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 39-43). Nurodo, kad nepateikta įrodymų, jog sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys pažeidžia kreditoriaus teises, kad atsakovas buvo nesąžiningas, ar kad skolininkas neprivalėjo sudaryti reikalavimo perleidimo sutarčių. Ieškinyje nenurodoma, kad sutartys atlygintinės. Reikalavimai perleisti 100 proc. jų vertės, t.y. ne mažesne kaina nei realiai egzistavęs reikalavimas. Įsiskolinimai VSDF buvo dengiami. T.y. įmonė nebuvo visiškai nemoki. Apie UAB „Jonsta“ sandorius ieškovo atstovas sužinojo 2013 m. vasario mėnesį, kai buvo perduota visa UAB „Jonsta“ buhalterija ir kita dokumentacija. Ieškovas neatsižvelgė į realią faktinę padėtį prieš sudarant reikalavimo perleidimo sandorius. Naujasis kreditorius už reikalavimo perleidimą atsiskaitė, o piniginius reikalavimus įvykdęs naujajam kreditoriui skolininkas savo prievolę įvykdė.
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti (t.1, b. l. 36-38). Nurodo, kad 2010-09-14 Jonavos rajono savivaldybės administracija ir UAB „Jonsta“ pasirašė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Jonavos rajono savivaldybės kultūros centro pastato kapitalinio remonto darbų. Remiantis sutartimi UAB „Jonsta“ turėjo teisę samdyti subrangovus. 2011-07-25 ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo, pasirašė papildomą trišalį susitarimą prie rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Jonavos rajono savivaldybės administracija įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus tiesiogiai subrangovui UAB „Osgita“ 2012-08-30 iki 2012-09-28 šalys sudarė reikalavimo perleidimo sutartis. Susitarimu bei reikalavimo perleidimo sutartimis ieškovo kreditorių teisės nebuvo pažeidžiamos. UAB „Jonsta“ privalėjo sudaryti aukščiau nurodytas sutartis, siekiant išvengti didesnės finansinės žalos įmonei bei kreditoriams. Versle tarp subjektų įprastai taikoma pasitikėjimo praktika, todėl atsakovas galėjo žodžiu pasiteirauti apie galimas sandorių pasekmes kreditorių interesams ir gavęs teigiamą atsakymą pasirašyti susitarimus.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino (t.1, b. l. 71-74).
Pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2012 m. rugpjūčio 30 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, pagal kurią UAB „Jonsta“ perleido UAB „Osgita“ 40097,45 Lt reikalavimo teisę į Jonavos rajono savivaldybės administraciją; 2012 m. rugsėjo 28 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį pagal kurią UAB „Jonsta“ perleido UAB „Osgita“ 18263,32 Lt reikalavimo teisę į Jonavos rajono savivaldybės administraciją. Taikė restituciją - priteisė iš atsakovės UAB „Osgita“ ieškovei BUAB „Jonsta“ 58360,77 Lt. Valstybei iš atsakovės priteisė 1751 Lt žyminio mokesčio bei 24,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Jonsta“ (Rangovas) 2010 m. rugsėjo 14 d. su užsakovu - Jonavos rajono savivaldybės administracija, sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b.l.6-8), kuria įsipareigojo atlikti Jonavos rajono savivaldybės kultūros centro pastato, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus per 36 mėnesius po sutarties pasirašymo dienos. Pagal Sutarties 13.1 p., ieškovei buvo suteikta teisė samdyti subrangovus tam tikriems darbų etapams. Užsakovas (trečiasis asmuo) už atliktus darbus įsipareigojo atsiskaityti sąskaitų apmokėjimo principu (2.6 p.) per 5 darbo dienas gavęs lėšas iš Valstybės investicijų programos. Ieškovė 2010-10-05 sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Osgita“, vandentiekio, nuotekų, šildymo, vėdinimo, gesinimo įrengimo darbams atlikti pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką (Sutarties 3.1.2 p.) per 36 mėnesius po sutarties pasirašymo dienos. Nurodytoje sutartyje numatyta, kad UAB „Jonsta“ su UAB „Osgita“ atsiskaito sąskaitų apmokėjimo principu per 10 d. po lėšų gavimo iš Valstybės investicijų programos (t. 1, b.l.9-12). Pagal minėtą subrangos sutartį UAB „Osgita“ atliko dalį darbų ir 2012 m. rugpjūčio 23d. pateikė ieškovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą 40097,45 Lt sumai, o 2012-09-28 – 18263,32 Lt sumai (t. 1, b. l. 161-167). 2012 m. rugpjūčio 30 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimis ieškovė BUAB „Jonsta“ perleido atsakovei UAB „Osgita" 40097,45 Lt reikalavimo teisę, o 2012 m. rugsėjo 28 d. perleido 18263,32 Lt reikalavimo teisę į Jonavos rajono savivaldybės administraciją, 2010-09-14 Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp UAB „Jonsta“ ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos pagrindu (t.1, .b.l.4-5). Jonavos rajono savivaldybės administracija 2014-03-06 raštu patvirtino, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartis, atsakovei UAB „Osgita“ atliko apmokėjimus: 2012-10-02 – 40097,45 Lt, 2012-10-31 – 18263,32 Lt (1 t.b.l.18).
Remiantis papildomu trišaliu susitarimu prie rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-09-14 nustatė, kad 2010-09-10 rangos ir 2010-10-05 subrangos sutarčių pagrindu, atsakovė pagal 2011 m. skirtą finansavimą įsipareigojo atlikti darbų už 206825 Lt sumą, už kuriuos trečiasis asmuo įsipareigojo sumokėti atsakovei tiesiogiai (t. 1, b.l.60-61, 155-156).
Kauno apygardos teismas 2013-01-22 nutartimi iškėlė ieškovei UAB „Jonsta“ bankroto bylą (t. 1, b.l.13-14), 2013-07-10 patvirtino 74 kreditorių kreditorinius reikalavimus (t.1, .b.l.15-16). 2011-12-13 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-3583-559/2011, tenkinant UAB „Kamsta“ prašymą, ieškovės turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas 93207,75 Lt sumai (t.1, b.l.17). UAB „Jonsta“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2011-06-30 sudarė 26136,69 Lt įmokų, 2012-06-30 – 40544,38 Lt įmokų, 2013-12-31 – 53314,84 Lt įmokų. Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-01-22 skolos buvo išieškomos priverstine tvarka pateikiant mokėjimo nurodymus į ieškovės sąskaitas kredito įstaigose (VSDFV Kauno skyriaus raštas, t.1, b.l.19). VMI prie LR FM raštu nustatė, kad ji pateikė 279313,60 Lt finansinį reikalavimą bankroto byloje, pažymint, kad mokestinė nepriemoka atsirado po 2010-12-31, 2011-12-31 ieškovė buvo skolinga 143641,27 Lt (t.1, b.l.20), išieškojimai nukreipti į ieškovės banko sąskaitas (t.1, b.l.21- 23). Teismas nurodė, kad iš pateikto UAB „Jonsta“ atsiskaitymų žiniaraščio matyti, kad 2012-08-30 įmonė turėjo 352267,49 Lt kreditorinių įsiskolinimų (t.1, b.l.24-25). Iš pateikto UAB „Jonsta“ skolų (kreditorių) inventorizavimo aprašo matyti, kad 2012-08-30 dienai ieškovė turėjo 62 kreditorius, kurių bendra reikalavimų suma siekė 1 033528,15Lt (t.1, b.l. 27).UAB „Jonsta“ pagal balansą 2010 metų pabaigai turto turėjo už 1886291 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 1 088 625 Lt, bendrovė patyrė 1 448 083 Lt nuostolių; 2011m. pabaigai įmonė turto turėjo už 1 999 773 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 1194052 Lt; įmonė uždirbo 8055 Lt pelno (t.1, b.l.27). Pagal UAB „Jonsta" balansą sudarytą 2012-12-31 d. įmonė turto turėjo jau tik už 981863 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 1150853 Lt, bendrovė patyrė 974 711 Lt nuostolių (b.l.28-29). Įmonėje dirba 24 darbininkai, kurių dalis buvo įdarbinti 2012 metais (t.1, b.l.52). Per laikotarpį nuo 2011-03 iki 2012-12 įmonės sąskaitoje buvo 3309505,06 Lt įplaukų ir 3313877,91 Lt išlaidų (t.1, b.l.67-153). Ieškovė iki Cesijos sutarčių pasirašymo buvo skolinga atsakovei 85110,66 Lt (2012-07-30 atsakovės raginimas ieškovei, t.2, b.l.12). Ieškovės direktoriaus pavaduotojas gamybai V. L. 2012-11-14 kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Teismas, vadovaudamasis pateiktu pirkimo dokumentų sąrašu už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-06-03 nustatė, kad ieškovė 2010-01-05 – 2012-11-30 yra pirkus vertybių už 1114825,18 Lt (t.2, b.l.16).
2012-04-20 įvykusio UAB „Jonsta“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu ir akcininkai bankroto procedūrai nepritarė (t.2, b.l.59-60). 2012-11-16 visuotinio akcininkų susirinkimo metu Ž. M. iškėlė klausimą dėl bankroto, nurodė, kad antstolis areštavo paskutines lėšas kasoje, kad pagal visus rodiklius bankrotą reikėjo skelbti prieš dvejus metus (t. 2, b.l.61).
Nurodė, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę ginčyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Iš pateikto UAB „Jonsta“ skolų (kreditorių) inventorizavimo aprašo matyti, kad ginčijamų sutarčių sudarymo dienai (2012-08-30) ieškovė turėjo 62 kreditorius, kurių bendra reikalavimų suma siekė 1 033528,15Lt (1 t.b.l.27), 2013-07-10 Kauno apygardos teismo nutartis (t.1, b.l.15-16) patvirtina, kad daugelio ieškovės kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti bankroto byloje, todėl bankroto administratorius, gindamas kreditorių interesus, turi neabejotiną reikalavimo teisę skolininkui.
Teismo nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Jonsta“ įsiteisėjo 2013-03-28 (t.1, b.l.56), iškėlus bankroto bylą įmonės dokumentai administratoriui buvo perduoti pagal Bylų aprašą 2013-04-17 (t.1, b.l.58), ieškinys teismui pateiktas 2014-04-15 (t.1, b.l.1.,) (išsiųstas 2014-04-14), todėl teismas padarė išvadą, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti nėra pasibaigęs.
Ginčijamomis 2012 m. rugpjūčio 30 d. ir 2012 m. rugsėjo 28 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimis, buvo pakeista sutartyse numatyta atsiskaitymų tvarka, susitariant, kad „Jonsta", perleidžia bendros 58360,77 Lt vertės reikalavimo teisę atsakovei UAB „Osgita" į Jonavos rajono savivaldybės administraciją (t.1, b.l.4-5). Nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis pakeisti anksčiau sudarytose Statybos rangos sutartyse numatytą atsiskaitymo tvarką. Todėl teismas konstatavo, kad actio Pauliana taikymo prasme šalys ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių sudaryti neprivalėjo. Teismas nepripažino atsakovės rašytiniuose atsiliepimuose nurodytus argumentus, kad esą ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis ieškovė sudaryti privalėjo, kad išvengtų didesnės žalos įmonei ir kreditoriams, nes būtent šios reikalavimo perleidimo sutartys sudarė sąlygas UAB „Jonsta“ tinkamai įvykdyti pagal Statybos rangos sutartį prisiimtus įsipareigojimus bei išvengti finansinių sankcijų iš trečiojo asmens. UAB „Jonsta“ įsipareigojimų pagal 2010-09-14 sudarytą rangos sutartį visa apimtimi neįvykdė, rangos sutartyje numatyta 7688810,49 Lt suma ieškovei nebuvo apmokėta, todėl tam tikro etapo darbų spartesnis ar lėtesnis atlikimas iš esmės nepablogintų nei ieškovės nei jos kreditorių turtinės padėties.
Ginčijamų susitarimų sudarymo laikotarpiu ieškovė turėjo skolų. Šią aplinkybę patvirtina pateikti dokumentai, liudytojų parodymai. Ieškovė įrodė, kad UAB “Jonsta” ginčijamų cesijos sutarčių sudarymo metu turėjo kreditorių, vien Sodrai ir VMI įsiskolinimo suma 2012 m. birželio 30 dienai buvo didesnė nei ketvirtis milijono litų (250192 Lt). Jų reikalavimo teisės buvo neabejotinos, galiojančios ir vėliau buvo patvirtintos bankroto byloje tvirtinant kreditorinius reikalavimus. UAB „Jonsta“ skoliniai įsipareigojimai ginčijamų sutarčių sudarymo metu viršijo pusė į balansą įrašytos turto vertės, todėl pripažintina, kad įmonė buvo faktiškai nemoki. UAB „Jonsta“, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams (t. 1, b.l.24-26), valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, nepagrįstai suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – UAB „Osgita“, taip pažeidžiant kitų kreditorių teises, nes Cesijos sutartimi perleistos lėšos galėjo būti panaudotos visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Jonsta“ būtų derėjusis su kitais kreditoriais dėl skolų mokėjimo terminų pratęsimo ar išdėstymo arba inicijavus restruktūrizavimo bylą teisme, siekdama nepažeisti kreditorių visumos teisių. Nenustatyta, kad atsakovės reikalavimas į ieškovę būtų buvęs užtikrintas hipoteka ar įkeitimu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovei UAB „Osgita“ atlikus darbus pagal statybos subrangos sutartį ir reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu gavus už juos atsikaitymą tiesiogiai iš užsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos, ieškovei buvo išmokėta 2010-09-14 Rangos sutartyje numatyta 7 688810,49 Lt suma (t.1, b.l.6).
UAB „Jonsta“ atstovai žinojo, kad bendrovė nemoki, turi kitų kreditorių ir neturi pakankamai lėšų piniginiams įsipareigojimams vykdyti, nepaisant to, jie ginčijamomis sutartimis sudarė išskirtines sąlygas vienam kreditoriui (UAB „Osgita“), todėl teismas konstatavo, kad ieškovė veikė nesąžiningai.
Nurodė, kad dar iki ginčijamų sandorių sudarymo dalis UAB „Jonsta“ kreditorių siekė išieškoti skolas. UAB „Jonsta“ turtui buvo taikomas areštas, lėšos iš banko sąskaitų išieškomos priverstine tvarka. Buvo delsiama atsiskaityti ir su pačia atsakove (skola 85110,66 Lt), apie ką UAB „Osgita“ 2012-07-30 raštu informavo ieškovę, ragindama atsiskaityti (t.2, b.l.12). Apklausti liudytojai taip pat nurodė, kad apie ieškovės nemokumą atsakovės direktoriui buvo žinoma, kad būtent dėl to ir buvo pasirašomos ginčijamos Cesijos sutartys. Todėl teismas sprendė, kad aptarti įrodymai pagrindžia, jog UAB „Osgita“ atstovas prieš pasirašydamas Reikalavimo perleidimo sutartis žinojo, kad UAB „Jonsta“ yra skolininkė, kad bendrovė turi kitų kreditorių ir privalėjo įvertinti, kad šiomis sutartimis bus pažeisti kitų kreditorių interesai.
Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-10-07 sprendimą ir ieškinį atmesti (t.2, b. l. 77-83).
1) Teismas, reikalavimo perleidimo sutartis pripažino negaliojančiomis kaip pažeidžiančias kitų kreditorių teises, nesiaiškindamas tikrosios šalių valios. Teismas vertino tik dalį sutarčių turinio, neatsižvelgė, kad jos kilo iš kitų sutarčių. Vykdant rangos ir subrangos sutartis šalys pasirašė cesijos sutartis. Teismas neatsižvelgė į cesijos sutarčių 1.3 punktą, kur nurodyta, jog reikalavimo teisė perleidžiama atlygintinai ir tai pačiai sumai. Tai laikoma vienarūšių tarpusavio dalies piniginių prievolių įskaitymu (sutarčių 1.4 p).
2) Actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas. Naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, todėl tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teise ir interesus. Todėl neaišku kokiais pagrindais teismas dalo išvadą, jog BUAB „Jonsta“ turi neabejotiną reikalavimo teisęs. Cesijos sutartimis atlygintinai ir ta pačia suma įgydama už ieškovo reikalavimo teisių perleidimą į trečiojo asmens, atsakovas yra įvykdęs visą prievolę ieškovui.
3) Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Kol nėra iškelta bankroto byla įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien tai, kad ieškovas turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kas pasak teismo lėmė, jog BUAB „Jonsta“ buvo nemoki, ir iš to de fakto pripažinti atsakovę kaip pažeidžiančią ieškovo kreditorių teises. Cesijos sutartimis buvo sumažinta ieškovo skola ir niekaip negalėjo pabloginti ieškovo padėties. Ieškovo turtas dėl cesijos sutarčių nesumažėjo.
4) Sudarant ginčo sutartis buvo siekiama ne tik išspręsti apmokėjimo klausimus, bet ir užtikrinti, kad ieškovas įvykdytų tam tikrus darbų etapus tinkamai ir laiku, galėtų su kreditoriais atsiskaityti nepraleisdamas nustatytų terminų. Cesijos sutarčių vykdymas neprieštarauja normaliai statybos rangos verslo praktikai.
5) Atsakovas domėjosi ieškovo finansine padėtimi tiek, kiek normaliai reikia sudaryti cesijos sutartims. Negalėjo susidaryti nuomonės dėl bendros ieškovo finansinės būklės dėl prieštaringų ieškovo darbuotojų paaiškinimų. Cesijos sutarčių sudarymo metu atsakovui viešai prieinamame ieškovo finansiniame dokumente, 2011 metų balanse, nebuvo galima matyti ieškovo nemokumo. Laikinųjų apsaugos priemonių įregistravimo faktas nepatvirtina, kad ieškovas buvo nemokus. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas buvo nesąžiningas.
6) Teismas nepagrįstai nustatė, kad nepasibaigęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą ieškovui įsiteisėjo 2013-03-28. Bylų apyrašas, kuriuo remiantis teigiama, kad bankroto administratorius teigia, jog apie cesijos sutartis sužinojo 2014-04-17, neįrodo, kad ginčijamas cesijos sutartis ieškovas gavo tik 2014-04-17. Nepateikta duomenų, kodėl bankroto administratorius aktą, patvirtinantį ieškovo dokumentų ir turto perdavimą, pasirašė tik 2014-04-17. T.y. ieškovas neįrodė, kad nepraleido ieškinio senaties termino. Kritiškai vertintina aplinkybė, kad bankroto administratorius nesiėmė jokių veiksmų, kad ieškovo dokumentai, kurie bankroto administratoriui turėjo būti perduoti iki 2013-04-4, būtų pateikti laiku.
7) Jei ieškovas mano, kad cesijos sutartys buvo nuostolingos, jis turėtų kelti klausimą dėl buvusių ieškovo vadovaujančių asmenų atsakomybės, o ne ginti tariami pažeistas teises keliant actio Pauliana ieškinį. Taikant restituciją yra patenkinamas ieškovo reikalavimas visiškai, o atsakovo priešpriešinis vienarūšis reikalavimas būtų nepatenkinamas ar patenkinamas dalinai (nors abu reikalavimai prieš iškeliant bankroto bylą BUAB „Jonsta“ galėjo būti patenkinti) taip nukrypstant nuo pačios restitucijos instituto esmės-užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b. l. 99-101). Nurodo, kad sprendžiant dėl sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu, tikroji ginčijamo sandorio šalių valia aiškinama ne tikslu nustatyti sutarties rūšį, pobūdį ar pan., o siekiant įvertinti ar sudarytu sandoriu nepažeistos skolininko kreditorių teisės bei teisėti interesai. T.y. netaikomos CK 6.193 str. įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės. CK 6.66 str. pagrindu reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu turi kreditoriai, kurie ginčijamo sandorio sudarymo dieną turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Cesijos sutarties sudarymo dieną ieškovė turėjo 62 kreditorius, jų kreditoriniai reikalavimai patvirtinti ieškovo bankroto byloje. Šių kreditorių teisės ir teisėti interesai buvo ginami byloje. Kreditorių teisės gali būti pažeistos ne tik tais atvejais, kai dėl sudaryto sandorio yra mažinamas skolininko turtas, jo mokumas, bet ir tais atvejais, kai skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „Jonsta“ cesijos sutarčių sudarymo metu buvo nemoki. Cesijos sutartys sudarytos sutarties laisvės principo pagrindu. Be to, cesijos sutartys nėra susijusios su rangos sutartimi. T.y. ieškovui nesudarius cesijos sutarčių, atsakovo subrangos sutartimi prisiimti įsipareigojimai vis tiek išliktų, todėl subrangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovas privalėtų atlikti. Ginčo sutartys, kuriomis pakeista atsiskaitymo tvarka, negali būti siejama su rangos sutartyje numatytų darbų atlikimu. 2011 metų ieškovo balanso duomenys parodo apie tuo metu buvusį ieškovo nemokumą. Tarp liudytojų parodymų prieštaravimų nėra. Cesijos sutarčių V. J. nepasirašinėjo, nes atostogavo, todėl šiais klausimais su atsakovu nebendravo ir ieškovo finansinės padėties neaiškino. Ieškovui grąžintos lėšos bus paskirstytos ieškovo kreditoriams vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, kurių įgyvendinimas niekaip negali reikšti nepagrįsto ir nesąžiningo atsakovo padėties pablogėjimo ar šalių interesų pusiausvyros pažeidimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo apeliacinį skundą tenkinti (t.2, b.l. 108-111). Nurodo, kad UAB „Jonsta“ nesugebant įvykdyti įsipareigojimų pagal rangos sutartį ieškovė ir Jonavos rajono savivaldybės administracija susitarė, kad tam tikroje remonto darbų dalyje atlikimą perima apeliantas ir tampa tiesiogiai atsakingas už šių darbų atlikimą, o ieškovė yra atleidžiama nuo rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų toje drabų dalyje. T.y. šalių ketinimai buvo sukurti naujus prievolinius santykius, pakeisti egzistavusią prievolę kita. T.y. sukurti situaciją, kai ieškovė nebeturėtų prievolių Jonavos rajono savivaldybės administracijos atžvilgiu, todėl ir buvo pasirašytos cesijos sutartys. Bankroto byla UAB „Jonsta“ iškelta Kauno apygardos teismo 2013-01-22 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013-03-28. Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta 2012-10-30, ji buvo įvykdyta, šalys pagal šią sutartį ją įvykdę atsiskaitė visiškai su UAB „Osgita“ pagal darbų priėmimo-perdavimo aktą iki iškeliant UAB „Jonsta“ bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
byloje nustatyta, jog UAB „Jonsta“ (Rangovas) ir Jonavos rajono savivaldybės administracija, 2010-09-14 sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b.l.6-8), kuria ieškovas įsipareigojo atlikti Jonavos rajono savivaldybės kultūros centro pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus. Ieškovė ir atsakovas 2010-10-05 sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vandentiekio, nuotekų, šildymo, vėdinimo, gesinimo įrengimo darbų atlikimo (t.1, b. l. 9-12). 2012-08-30 ir 2010-09-28 šalys sudarė reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartis (t.1, b. l. 4-5). 2012 m. rugpjūčio 30 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi ieškovė BUAB „Jonsta“ perleido atsakovei UAB „Osgita" 40097,45 Lt reikalavimo teisę, o 2012 m. rugsėjo 28 d. perleido 18263,32 Lt reikalavimo teisę į Jonavos rajono savivaldybės administraciją, 2010-09-14 Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp UAB „Jonsta“ ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos pagrindu.
Kauno apygardos teismo 2013-01-22 nutartimi UAB „Jonsta“ iškelta bankroto byla (t.1, b. l. 13-14). 2013-07-10 nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas.
Cesijos sutartis pripažinti negaliojančiomis buvo prašoma actio Pauliana pagrindu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Remiantis teismų praktika yra išskirtos būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai. Taip pat actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
Pirmos instancijos teismas nustatė visų minėtų sąlygų egzistavimą ir 2012-08-30 bei 2012-08-28 reikalavimo perleidimo sutartis pripažino negaliojančiomis, taikė restituciją. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir išsamiai išanalizavo, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Reikalavimą taikyti actio Pauliana pareiškė bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų šios įmonės kreditorių interesus. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo kreditorių t.1, b. l. 27). Todėl konstatuotina, jog BUAB „Jonsta“ bankroto administratorius turėjo teisę pareikšti šį ieškinį. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Jonsta“ neturėjo neabejotinos reikalavimo teisės, nes cesijos sutartimis atlygintinai ir ta pačia suma įgydama iš ieškovo reikalavimo teisių perleidimą į trečiąjį asmenį, atsakovas yra įvykdęs visą prievolę ieškovui.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesiaiškino tikrosios šalių valios, kad ginčo sutartys kilo iš kitų sutarčių, neatsižvelgė į cesijos sutarčių 1.3 punktą, kur nurodyta, jog reikalavimo teisė perleidžiama atlygintinai ir tai pačiai sumai. Tai laikoma vienarūšių tarpusavio dalies piniginių prievolių įskaitymu (sutarčių 1.4 p). Nurodo, kad cesijos sutartimis buvo sumažinta ieškovo skola ir niekaip negalėjo pabloginti ieškovo padėties. Ieškovo turtas dėl cesijos sutarčių nesumažėjo.
Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris susidarius nemokumo situacijai jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-969/2015).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad UAB „Jonsta“ turėjo įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, skolą valstybei, eilę kreditorių, turimą turtą 2011 metų balanso duomenimis, liudytojų parodymais nustatė, jog pažeisti kitų kreditorių interesai. Nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo. Ginčo reikalavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovui buvo perleistos reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį, po ginčo sutarčių sudarymo mokėjimai buvo atlikti tiesiogiai atsakovui (t.1, b. l. 18). Tokiu būdu ieškovui turint kitų įsiskolinimų, mokėjimai ieškovui nebuvo atlikti ir taip buvo sutrukdyta kitiems įmonės kreditoriams gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris susidarius nemokumo situacijai jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymų nustatytus reikalavimus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčijamais sandoriais buvo sudarytos prielaidos suteikti pirmenybę vienam iš UAB „Jonsta“ kreditorių – UAB „Osgita“. Todėl pagrįstai nustatyta, jog ginčijami sandoriai pažeidė kitų kreditorių teises. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieškovo turtas dėl cesijos sutarčių nesumažėjo, buvo padengti atsakovo ir ieškovo įsipareigojimai, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kitų kreditorių interesais.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad sudarant ginčo sutartis buvo siekiama ne tik išspręsti apmokėjimo klausimus, bet ir užtikrinti, kad ieškovas įvykdytų tam tikrus darbų etapus tinkamai ir laiku, galėtų su kreditoriais atsiskaityti nepraleisdamas nustatytų terminų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog cesijos sutarčių šalys sudaryti neprivalėjo. Ši pirmosios instancijos teismo išvada motyvuota, pagrįsta byloje esančiais įrodymais.
Spęsdamas klausimą dėl šalių nesąžiningumo teismas rėmėsi aplinkybėmis, jog AB „Jonsta“ atstovai žinodami, kad įmonė yra nemoki sudarė išskirtines sąlygas vienam iš kreditorių. Apie ieškovo turtinę padėtį atsakovas žinojo, nes įmonė ir atsakovui buvo skolinga, be to apie šias aplinkybes atsakovas buvo informuota žodžiu. Byloje nustatyta, jog ieškovo turtui buvo taikomas areštas (t.1, b. l. 17), jis buvo įsiskolinęs UAB „Osgita“, o iš įmonės 2011 metų balanso duomenų buvo matyti, kad įmonės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (t.1, b. l. 27). Pažymėtina, kad šie duomenys yra viešai prieinami, todėl atsakovas galėjo juos pasitikrinti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas, bendradarbiaudamas su ieškove ar pasidomėjęs viešai prieinama informacija, galėjo suprasti, jog ieškovas turėjo kitų kreditorių, finansinių sunkumų. Nors atsakovas ir nurodo, kad tikrosios nuomonės apie ieškovo finansinę būklę negalėjo susidaryti dėl prieštaringų ieškovo darbuotojų paaiškinimų, tačiau to nepakanka siekiant išsiaiškinti tikrąją ieškovo finansinę padėtį.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad apie ginčijamus sandorius ieškovas sužinojo anksčiau, nei buvo pasirašytas bylų aprašas (t.1, b. l. 58), tačiau nepateikia šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas.
Sandorį pripažinus negaliojančiu actio Pauliana pagrindu restitucijos taikymo ypatumai nustatyti specialiosiose teisės normose – CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse, kurios taikytinos kartu su bendrosiomis restituciją reglamentuojančiomis nuostatomis. Tuo atveju, kai ieškinį actio Pauliana pagrindu pareiškia įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorius, sandorio pripažinimas negaliojančiu teisinius padarinius sukelia viso sandorio apimtimi. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė restituciją. Savo, kaip kreditoriaus teises, atsakovas galės ginti ieškovo bankroto byloje.
Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios pateiktas duomenimis sudaro 289,62 EUR (1000 Lt) (b. l. 102-104). Prašymas tenkintinas. Pažymėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK98 straipsnio 2 dalis). Ieškovo sumokėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl priteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą
Priteisti iš atsakovo UAB „Osgita“ (įmonės kodas 300005751, Naujoji g. 142D, Alytus) ieškovės BUAB „Jonsta“ (įmonės kodas 156612068) naudai 289,62 EUR išlaidoms advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.