- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- eI3-4016-463/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02112-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
- Atsakovas
- Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
- Trečiasis asmuo
- "Infes"
- Pareiškėjas
- Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atstovei advokatei Jūratei Liauksminaitei,
atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros atstovei Vidai Česnaitei,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo pagal pareiškėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro skundą atsakovei Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Infes“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – atsakovė ar CPVA) 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovės priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Skunde paaiškina, kad įgyvendindamas projektą Nr. 07.1.1-CPVAV-304-01-0019 „Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas“ (toliau – ir Projektas), pareiškėjas 2017 m. birželio 26 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė tarptautinį pirkimą ,,Pastato – muzikinio teatro, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., rekonstravimo darbai”, pirkimo Nr. 189491 (toliau – ir Pirkimas). Pareiškėjas su Pirkimą laimėjusiu tiekėju UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Infes“ (toliau – ir Rangovas) 2018 m. birželio 6 d. pasirašė sutartį Nr. F12-101 (toliau – Rangos sutartis). Rangovas 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. SR-190801-01AV kreipėsi į pareiškėją su pranešimu dėl statybos sąnaudų kainų indekso pokyčio, pateikdamas informaciją, kad pagal Lietuvos statistikos departamentą Lietuvos statybos sąnaudų kainų indekso (toliau – SSKI) pokytis laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. buvo 5,2 proc. Pareiškėjas, dėl laikotarpio, kurio metu turi būti taikomas statybų sąnaudų kainos indeksas, kreipėsi į Lietuvos statistikos departamentą su prašymu pateikti išaiškinimą, kurio laikotarpio duomenis reikia naudoti siekiant teisingai nustatyti 2018 m. birželio 6 d. pasirašytos Rangos sutarties 12 mėnesių indekso pokyčio periodą. Lietuvos statistikos departamentas 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė atsakymą Nr. (9.24-140) NUA-184, kuriame nurodė, kad SSKI skaičiuojamas kiekvieną mėnesį. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo atveju imamos 2018 m. birželio mėn. kainos, neatsižvelgiant į Rangos sutarties pasirašymo dieną. Todėl pagal Rangos sutartyje numatytą indeksavimą po 12 mėnesių turėtų naudoti 2019 m. birželio mėn., palyginti su 2018 m. birželio mėn., kainų pokytį. Lietuvos statistikos departamentas taip pat nurodė, kad negyvenamųjų pastatų kainos 2019 m. birželio mėn., palyginti su 2018 m. birželio mėn., padidėjo 5,2 proc. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas ir Rangovas 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarė Rangos sutarties kainos pakeitimo susitarimą Nr. F12-101/2018-06-06 (toliau – Susitarimas).
Nurodo, kad atsakovė, atlikusi Pirkimo dokumentų patikrą, priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Rangos sutarties 13.8 punkto nuostatą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5 punktą bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, ir dėl to nustatė netinkamų finansuoti išlaidų sumą – 819 051,81 Eur.
Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas paaiškina, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl Susitarimo teisėtumo vertinimo pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas, kuomet pareiškėjas ir CPVA skirtingai vertina Rangos sutarties 13.8 punkte numatytą SSKI taikymo momentą. Nurodo, kad CPVA, lingvistiškai ir formaliai aiškindama Rangos sutarties 13.8 punktą, teigia, kad Rangos sutarties kainos keitimas galimas tik tuo atveju, jeigu SSKI pakinta daugiau nei 5 proc. nuo darbų pradžios, tuo tarpu pareiškėjas, Rangovas ir FIDIC inžinierius laikosi pozicijos, kad kainos perskaičiavimas atliekamas po 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo remiantis SSKI už 12 mėnesių indekso pokyčio periodą nuo Sutarties pasirašymo. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovė vertina tik Rangos sutarties 13.8 punkto antrąją dalį, tačiau ignoruoja minėtos nuostatos pirmąją dalį, kurioje teigiama, jog Sutarties kaina perskaičiuojama remiantis SSKI už 12 mėnesių indekso pokyčio periodą nuo Sutarties pasirašymo. Pažymi, kad Rangos sutarties 13.8 punkto antro sakinio, kuriame minimas darbų pradžios terminas, lingvistinis aiškinimas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant SSKI taikymo esmę Rangos sutarties atveju, ypač kai ginčo nuostata aiškiai ir konkrečiai numato, kad kainos perskaičiavimas atliekamas po 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo remiantis SSKI už 12 mėnesių indekso pokyčio periodą nuo Sutarties pasirašymo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Rangos sutarties 13.8 punkto pirma dalis tiksliai apibrėžia, kada ir kaip turi būti atliekamas kainos perskaičiavimas. Tuo pat metu aiškiai matoma, kad paskutinis šio punkto sakinys, kuris skirtas nustatyti indekso pokytį, nelogiškai prieštarauja Rangos sutarties 13.8 punkto pradžioje išdėstytoms perskaičiavimo sąlygoms, todėl panaudota „darbų pradžios“ sąvoka yra redakcinio pobūdžio klaida.
Aplinkybę, kad SSKI taikymas negali būti apibrėžtas darbų pradžia, o toks nurodymas Rangos sutartyje yra viso labo klaida, anot pareiškėjo, netiesiogiai patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintų Viešojo pirkimo– pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Kainodaros taisyklių nustatymo metodika) 33.1 punktas, kuriame nėra numatyta, kad kainos perskaičiavimas atliekamas nuo darbų pradžios. Šiame punkte kaip tik nurodoma, kad perskaičiavimas atliekamas per nurodytą terminą būtent nuo sutarties sudarymo, o ne nuo darbų pradžios. Pastebi, kad tas pats paminėta ir Viešųjų pirkimų tarnybos parengtų Sutarčių keitimo gairių 5 puslapyje.
Kadangi išsiskiria CPVA ir pareiškėjo pozicija dėl sąvokų „nuo Sutarties pasirašymo“ ir „nuo darbų pradžios“ taikymo, pareiškėjo įsitikinimu, ginčo atveju Susitarimo teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į įprastines SSKI taikymo sąlygas, kaip tai numatyta teismų praktikoje, Kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje ir Viešųjų pirkimų tarnybos Sutarčių keitimo gairėse. Be to, pareiškėjas pažymi, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalis).
Pasisakydamas dėl tariamo pažeidimo vertinimo Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – Gairės) aspektu, pareiškėjas skunde nurodo, kad Susitarimo vertė patenka į Gairių 2.3 punkto lentelės 23 punkto išimtį, t. y. : i) neviršija 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (toliau – Direktyva 2014/24) 4 straipsnyje nustatytos vertės; ii) neviršija leistinos 15 proc. pakeitimo ribos; bei b) dėl Susitarimo nepasikeitė bendras Rangos sutarties pobūdis, kadangi Susitarimas nebuvo sudaromas nesant tam teisinio pagrindo, jis numatytas Rangos sutarties 13.8 punkte. Be to, Susitarimo būtinumą lėmė ne subjektyvios priežastys, bet objektyvios – Lietuvos statistikos departamentas pateikė duomenis, kad SSKI pokytis laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. buvo 5,2 proc.
Atsiliepimas
2. Atsakovė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka.
Atsakovė paaiškina, kad viešuosius pirkimus ir jų pagrindu sudarytų sutarčių nutraukimą, pakeitimą ir vykdymą reglamentuoja VPĮ, kuris laikomas specialiuoju įstatymu CK atžvilgiu, o CK taikomas tiek, kiek santykių nereglamentuoja VPĮ. Nagrinėjamo Pirkimo atveju Rangos sutartis sudaryta atlikus viešojo pirkimo procedūras, todėl, vertinant Rangos sutarties pakeitimo teisėtumą, būtina atsižvelgti į VPĮ normas, pagrindinius principus ir tikslus.
Vertindama VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, atsakovė nurodo, kad konkretus pakeitimas pirkimo dokumentuose turi būti iš anksto apibrėžtas, t. y. pirkimo sąlygose turi būti įtvirtinti konkretūs atvejai, kuriems esant, galėtų būti keičiamos pirkimo sutarties įgyvendinimo sąlygos. Vadinasi, perkančiosios organizacijos yra įpareigotos pirkimo sąlygose, nepažeidžiant šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros principų, nurodyti baigtinį sąrašą aplinkybių, kuriomis remiantis sutarties vykdymo laikotarpiu pirkimo sutartis gali būti keičiama. Pirkimo dokumentuose privaloma aiškiai, konkrečiai ir tiksliai nurodyti aplinkybes, kurioms atsiradus gali būti peržiūrima pirkimo sutarties kaina, ir aiškiai, konkrečiai ir tiksliai nurodyti sąlygas, kurioms esant, sutarties kaina gali būti keičiama.
Nagrinėjamo Pirkimo atveju buvo paskelbtas tarptautinis atviras konkursas, Pirkimo sąlygų 3 skirsnio Konkrečios sutarties sąlygų 13.8 punkte ir atitinkamai Rangos sutarties 13.8 punkte apibrėžiant, kad ,,Po 12 mėnesių nuo Sutarties pasirašymo Sutarties kaina perskaičiuojama, remiantis LR Statistikos departamento paskelbtu Lietuvos statybos kainų indeksu pagal statinių tipą (visuomeninės paskirties pastatai) už 12 mėnesių indekso pokyčio periodą nuo Sutarties pasirašymo (remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011-08-01 įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintu Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 33.1 p.). Sutarties kaina keičiama tik tuo atveju, jei kainų indeksas pakito daugiau nei 5 procentai nuo darbų pradžios“.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, pareiškėjas tiek Pirkimo sąlygose, tiek Sutartyje aiškiai ir konkrečiai apibrėžė, kad Sutarties kaina gali būti peržiūrima ne anksčiau kaip po 12 mėn. nuo Sutarties pasirašymo ir Sutarties kaina gali būti keičiama tik tuo atveju, jei nustatomas didesnis nei 5 procentų kainų indekso pokytis, kurio pradžios momentas Sutartyje aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas nuo darbų, o ne nuo Sutarties pasirašymo, pradžios, todėl vertinamas turėjo būti ne 2018 m. birželio mėn./2019 m. birželio mėn. laikotarpis, kurio pradžia buvo skaičiuojama nuo Sutarties pasirašymo dienos, bet 2018 m. rugsėjo mėn./2019 m. birželio mėn. laikotarpis, kurio pradžia skaičiuojama nuo darbų pradžios. Atkreipia dėmesį, pastaruoju laikotarpiu statybos kainų pokytis sudarė 3,75 proc. ir neviršijo 5 proc. ribos ir šios aplinkybės pareiškėjas skunde neginčija.
Pareiškėjo skundo argumentą, kad Rangos sutartyje įsivėlė redakcinio pobūdžio klaida, nes laikotarpio pradžios momentas turėjo būti nustatytas ne nuo darbų pradžios, o nuo Sutarties pasirašymo dienos, CPVA vertina kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai tiek Pirkimo sąlygose, tiek Sutarties 13.8 p. apibrėžė, kad Sutarties kaina gali būti peržiūrima ne anksčiau kaip po 12 mėn. nuo Sutarties pasirašymo, o Sutarties kaina gali būti keičiama tik tuo atveju, jei nustatomas didesnis nei 5 proc. kainų indekso pokytis, kurio pradžios momentas Sutartyje aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas nuo darbų, o ne nuo Sutarties pasirašymo, pradžios.
Dėl Gairių 2.3 lentelės 23 p. numatytos išimties taikymo atsakovė pažymi, kad yra numatytos dvi kumuliatyvios sąlygos jai taikyti, t. y.: pirkimo sutarties pakeitimo vertei keliamas reikalavimas ir įpareigojimas, kad dėl pirkimo sutarties pakeitimo nepasikeistų bendras sutarties pobūdis (atliktas neesminis pirkimo sutarties pakeitimas). Nurodo, kad pareiškėjas aplinkybę, jog nepasikeitė bendras Sutarties pobūdis, grindžia tuo, jog, jo manymu, Sutarties kaina buvo pakeista tinkamai, su kuo CPVA nesutinka dėl aukščiau nurodytų motyvų. Teigia, kad nustatytas pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad viena iš kumuliatyvių sąlygų yra neįgyvendinta, atsakovė daro išvadą, kad antros privalomos sąlygos vertinimas yra netikslingas, o Gairių 2.3 lentelės 23 p. pažeidimo aprašyme numatyta sąlyga nagrinėjamo nustatyto pažeidimo atveju negali būti taikoma.
Atsiliepimas
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Infes“ su pareiškėjo skundu sutinka ir teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Atsiliepime į skundą trečiojo suinteresuoto asmens dėstomi argumentai yra iš esmės analogiški pareiškėjo skundo argumentams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą papildomai nurodo, kad UAB „Infes“, dalyvaudama viešajame pirkime, pasiūlė darbų kainą, įvertindama, jog po 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo darbų kaina bus perskaičiuota. Rangos sutarties nuostatos, ribojančios UAB „Infes“ teisę į Sutarties kainos peržiūrėjimą, turi būti aiškinamos siaurai, o visi viešojo pirkimo sąlygų neaiškumai turi būti aiškinami UAB „Infes“ naudai. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas pripažįsta, jog viešojo pirkimo dokumentuose (Rangos sutarties 13.8 punkte) padarė klaidą ir per klaidą įrašė žodžius „nuo darbų pradžios“, nors turėjo būti žodžiai „po 12 mėnesių nuo Sutarties pasirašymo“. Atsakovė neturėjo teisės ignoruoti pareiškėjo padarytos klaidos, įvedančios neaiškumą Rangos sutarties 13.8 punkte, nei tuo labiau, neturėjo jokios teisės šį neaiškumą interpretuoti UAB „Infes“ nenaudai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remdamasi skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti remiantis atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
6. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė sutiko su skundo reikalavimais ir prašė juos tenkinti remiantis pareiškėjos skunde ir atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
7. Byloje kilo ginčas dėl CPVA sprendimo, kuriuo konstatuoti VPĮ pažeidimai pareiškėjai vykdant tarptautinį viešąjį pirkimą projektui, finansuojamam iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, įgyvendinti ir dėl to pripažinta netinkama finansuoti atitinkama lėšų suma, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019 „Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas“ (toliau - Projektas), 2017 m. birželio 26 d. CVP IS paskelbė tarptautinį pirkimą „Pastato – muzikinio teatro, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., rekonstravimo darbai”, pirkimo Nr. 189491 (toliau – Pirkimas).
9. Pareiškėjas su Pirkimą laimėjusiu tiekėju UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Infes“ (toliau – Rangovas) 2018 m. birželio 6 d. pasirašė sutartį Nr. F12-101 (toliau – Rangos sutartis).
10. Rangovas 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. SR-190801-01AV kreipėsi į pareiškėją su pranešimu dėl statybos sąnaudų kainų indekso pokyčio. Rašte Rangovas nurodė, kad Rangos sutarties 13.8 punktas numato, jog: ,,Po 12 mėnesių nuo Sutarties pasirašymo Sutarties kaina perskaičiuojama, remiantis LR Statistikos departamento paskelbtu Lietuvos statybos kainų indeksu pagal statinių tipą (visuomeninės paskirties pastatai) už 12 mėnesių indekso pokyčio periodą nuo Sutarties pasirašymo (remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintu Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 33.1 p.). Sutarties kaina keičiama tik tuo atveju, jei kainų indeksas pakito daugiau nei 5 procentai nuo darbų pradžios“. Rangovas pareiškėjui pateikė informaciją, kad pagal Lietuvos statistikos departamentą Lietuvos statybos sąnaudų kainų indekso (toliau – SSKI) pokytis laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. buvo 5,2 proc. Prie šio rašto buvo pridėta 2019 m. birželio mėn. atliktų darbų akto Nr. 7 pagrindu parengta lentelė, kurioje nurodyta sutartinė darbų kaina, per 12 mėn. nuo Rangos sutarties pasirašymo atliktų darbų suma, likusi neindeksuojama neatliktų darbų suma ir indeksuota neatliktų darbų suma.
11. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 2 d. Rangovui pateikė atsakymą Nr. R3-373, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Rangos sutarties 13.8 punktu, kainos indeksavimas turi būti taikomas laikotarpiu, kurio metu Rangos sutartis galiojo pilnus mėnesius, t. y. 2018 m. liepos mėn. ir 2019 m. liepos mėn.
12. Rangovas 2019 m. rugpjūčio 6 d. pateikė atsakymą Nr. SR190806-01KS, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CK 1.119 straipsnio 2 dalimi, Rangos sutartyje nustatyto 12 mėnesių termino pabaiga yra 2019 m. birželio mėn., o ne 2019 m. liepos mėn.
13. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos statistikos departamentą su prašymu pateikti išaiškinimą, kurio laikotarpio duomenis reikia naudoti siekiant teisingai nustatyti 2018 m. birželio 6 d. pasirašytos Rangos sutarties 12 mėnesių indekso pokyčio periodą. Lietuvos statistikos departamentas 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė atsakymą Nr. (9.24-140) NUA-184, kuriame nurodė, kad SSKI skaičiuojamas kiekvieną mėnesį. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo atveju imamos 2018 m. birželio mėn. kainos, neatsižvelgiant į Rangos sutarties pasirašymo dieną. Todėl pagal Rangos sutartyje numatytą indeksavimą po 12 mėnesių turėtų naudoti 2019 m. birželio mėn., palyginti su 2018 m. birželio mėn., kainų pokytį. Lietuvos statistikos departamentas taip pat nurodė, kad negyvenamųjų pastatų kainos 2019 m. birželio mėn., palyginti su 2018 m. birželio mėn., padidėjo 5,2 proc.
14. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas ir Rangovas 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarė Rangos sutarties kainos pakeitimo susitarimą Nr. F12-101/2018-06-06 (toliau – Susitarimas), remiantis kuriuo priimtina sutarties suma po indeksavimo nustatyta – 18 842 298,09 Eur, vietoj po pakeitimo Nr. 2 buvusios 18 159 245,49 Eur.
15. CPVA 2020 m. spalio 27 d. raštu Nr. 2020/2-7537 informavo pareiškėją, kad vykdant Rangos sutartį buvo galimai netinkamai atliktas Rangos sutarties pakeitimas (sudarytas Susitarimas), t. y. galimai netinkamai pasirinktas laikotarpis, kuomet turėjo būti lyginami SSKI. CPVA, atlikusi Pirkimo dokumentų patikrą, įtarė, kad pareiškėjas, sudarydamas Rangos sutarties pakeitimą, galimai pažeidė Sutarties 13.8 punkto nuostatą, VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5 punktą bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Pareiškėjui minėtu raštu rekomenduota atsisakyti Susitarimo, atstatyti pradinę (neindeksuotą) Rangos sutarties kainą bei išrašyti kreditines PVM sąskaitas-faktūras patirtoms išlaidoms, kurios buvo indeksuotos, bei įpareigoti rangovą grąžinti permokėtas lėšas, bei prašoma iki 2020 m. gruodžio 10 d. pateikti savo sprendimą dėl aukščiau įvardintų rekomendacijų įgyvendinimo.
16. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 9 d. pateikė atsakymą Nr. R3-381 į CPVA raštą Nr. 7573, kuriame Rangos sutarties pakeitimo teisėtumą grindė šiais argumentais: ,,<...> Sutarties 13.8 punkte nurodyta: „Po 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo Sutarties kaina perskaičiuojama remiantis LR Statistikos departamento paskelbtu Lietuvos statybos sąnaudų kainų indeksu pagal statinių tipą (visuomeninės paskirties pastatai) už 12 mėnesių indekso pokyčio periodą nuo Sutarties pasirašymo. Sutarties kaina keičiama tik tuo atveju jei kainų indeksas pakito daugiau nei 5 procentai nuo darbų pradžios.“ Akivaizdu, kad šis sutarties punktas tiksliai apibrėžia, kada ir kaip turi būti atliekamas perkainavimas. Tuo pat metu aiškiai matoma, kad paskutinis šio punkto sakinys prieštarauja 13.8 punkto pradžioje išdėstytoms perkainavimo sąlygoms ir panaudota „darbų pradžios“ sąvoka yra su redakcinio pobūdžio klaida“. Pareiškėjas atkreipė CPVA dėmesį, kad Sutarties sąlygų aiškinimas neturi apsiriboti vien lingvistiniu vertinimu, Sutarties sąlygų aiškinimas turi apimti visą situaciją, atsižvelgiant į kainos indeksavimo tikslą, o kainos perskaičiavimas turi būti vertinamas ne tik per teisės prizmę, bet ir ekonominius rinkos pokyčius. Pareiškėjas nurodė, kad nuo Rangovo pasiūlymo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. atlikto kainos perskaičiavimo praėjo 2 (du) metai. Per šį laikotarpį rinkoje įvyko pokyčiai, kurie darė įtaką Rangovo pirminei pasiūlytai statybos darbų kainai. Rangovas negali prisiimti neapibrėžtos kainos pokyčių neigiamos rizikos, kai viešųjų pirkimų procedūrų vykdymas, galutinės kainos nustatymas ir Sutarties sudarymas yra reguliuojamas imperatyviomis nuostatomis ir dėl to užtrunka.
17. CPVA užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT02 ir 2021 m. vasario 15 d. raštu Nr. 2021/2-1033 ,,Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019“ apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą informavo pareiškėją.
18. Pareiškėjas gavo CPVA 2021 m. gegužės 24 d. pranešimą apie nustatytą pažeidimą Projekte, su kuriuo kartu buvo įteiktas sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT02 (toliau – Sprendimas). Sprendimu CPVA, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) 307 punktu, 7 priedo 6 punktu, taip pat Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – Gairės) 1.1 dalies nuostatomis ir Gairių 2.3 lentelės 23 punktu bei atsižvelgdama į tai, kad Projektui jau buvo taikyta 25 proc. finansinė korekcija, nustatė netinkamų finansuoti išlaidų sumą – 819 051,80 Eur.
19. Nagrinėjamu atveju ginčo Rangos sutartis sudaryta viešųjų pirkimų būdu, todėl sprendžiant kilusį ginčą svarbu atsižvelgti į tokio pobūdžio sutarčių sudarymą, vykdymą reglamentuojantį specialųjį teisės aktą – VPĮ. Pagal įstatymus (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, VPĮ 1 straipsnio 1 – 2 dalys) ir kasacinio teismo praktiką VPĮ pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018). Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Kitų teisės aktų nuostatų subsidiarus taikymas VPĮ naudai pasireiškia tuo, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo. VPĮ nuostatų negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis (tiesiogiai) būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl Rangos sutarties pakeitimo galimybės pirmiausiai spręstina pagal VPĮ įtvirtintą reglamentavimą. Pirkimui, atsižvelgus į jo paskelbimo datą, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. spalio 31 d., nuostatos.
21. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.
22. Pirkimo sutarties keitimo jos galiojimo laikotarpiu sąlygas reglamentuoja VPĮ 89 straipsnio 1–2 dalys. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jos galiojimo laikotarpiu, gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą: 1) kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis; 5) kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje.
23. Remiantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, konkretus pakeitimas pirkimo dokumentuose turi būti iš anksto apibrėžtas, t. y., pirkimo sąlygose turi būti įtvirtinti konkretūs atvejai, kuriems esant, galėtų būti keičiamos pirkimo sutarties įgyvendinimo sąlygos. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos yra įpareigotos pirkimo sąlygose, nepažeidžiant šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros principų, nurodyti baigtinį sąrašą aplinkybių, kuriomis remiantis sutarties vykdymo laikotarpiu, pirkimo sutartis gali būti keičiama.
24. Sutarties, kaip viešojo pirkimo, prigimtis, nedraudžia jos keisti sutarties vykdymo metu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį visų pirma vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į VPĮ tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016).
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Rangos sutarties 6 punkte nustatyta, jog: „Sutarties sąlygos Sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias Sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti principai ir tikslai. Sutarties sąlygų keitimu nebus laikoma Sutarties sąlygų koregavimas joje numatytomis aplinkybėmis, jei šios aplinkybės aiškiai ir nedviprasmiškai buvo pateiktos pirkimo dokumentuose.
26. Pirkimo sąlygų 3 skirsnio Konkrečios sutarties sąlygų 13.8 p. ir atitinkamai Rangos sutarties 13.8 punkte nustatyta, kad: ,,Po 12 mėnesių nuo Sutarties pasirašymo Sutarties kaina perskaičiuojama, remiantis LR Statistikos departamento paskelbtu Lietuvos statybos kainų indeksu pagal statinių tipą (visuomeninės paskirties pastatai) už 12 mėnesių indekso pokyčio periodą nuo Sutarties pasirašymo (remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011-08-01 įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintu Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 33.1 p.). Sutarties kaina keičiama tik tuo atveju, jei kainų indeksas pakito daugiau nei 5 procentai nuo darbų pradžios“. Ginčo dėl šių Rangos sutarties formuluočių nėra, tačiau pareiškėjas teigia, kad Rangos sutarties 13.8 punktas turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad Rangos sutarties kainos koregavimas yra galimas po 12 mėnesių nuo Sutarties pasirašymo Sutarties, taikant Lietuvos statistikos departamento paskelbtą Lietuvos statybos kainų indeksą pagal statinių tipą (visuomeninės paskirties pastatai), jei kainų indeksas pakito daugiau nei 5 procentai nuo Sutarties pasirašymo, o ne nuo darbų pradžios, kaip nurodyta šio Sutarties punkto antrajame sakinyje. Pareiškėjas prašo šį prieštaravimą vertinti kaip redakcinio pobūdžio klaidą. Teismas su šiais argumentais nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
27. Viešųjų pirkimų tarnyba Kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje, patvirtintoje Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1S-13, (toliau – Metodika) yra nustačiusi, jog fiksuoto įkainio sutarties peržiūra galima dėl Sutarties kainos (įkainių), kuri atliekama dėl kainų lygio pokyčio, mokesčių, minimalaus darbo užmokesčio dydžio pasikeitimo bei kitų objektyvių aplinkybių, nesusijusių su sutarties termino, prekių, paslaugų ir (ar) darbų kiekių ir (ar) apimties, objekto keitimu (Kainodaros taisyklių metodikos 2.10 p.). Viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeičiama, jei pasikeičia kainų lygis. Metodikos 53 punkte nurodyta, kad peržiūra galima kai peržiūros sąlygos iš esmės nepakeičia sutarties pobūdžio ir, neatsižvelgiant į jų piniginę vertę, jos iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotos pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant: 1. aplinkybes, kurioms atsiradus atliekama peržiūra, taip pat statistinių rodiklių šaltinius, kai peržiūra vykdoma remiantis jų duomenimis; 2. sutarties kainos perskaičiavimo formulę. Perskaičiavimo formulė kainodaros taisyklėse gali būti pateikta tiek matematiniais simboliais, tiek verbaline forma (aprašyta žodžiais). Sutarties kainą peržiūrint antrą ir vėlesnį kartą, perskaičiavimo formulė turi būti taikoma ne visai pradinės sutarties vertei, bet tik neišpirktiems pagal sutartį prekių, paslaugų, darbų kiekiams (apimtims); 3. peržiūros momentą bei dažnumą. Peržiūros momentas gali būti nustatytas arba konkrečia data, arba tam tikru įvykiu, arba šių būdų deriniu. Nustatant peržiūros momentą, reikia įvertinti laiką, kuris būtinas statistinių rodiklių apskaičiavimui ir paskelbimui.
28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tiek Pirkimo sąlygose, tiek Sutartyje aiškiai ir konkrečiai apibrėžė, kad Sutarties kaina gali būti peržiūrima ne anksčiau kaip po 12 mėn. nuo Sutarties pasirašymo ir Sutarties kaina gali būti keičiama tik tuo atveju, jei nustatomas didesnis nei 5 procentų kainų indekso pokytis, kurio pradžios momentas Sutartyje aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas nuo darbų, o ne nuo Sutarties pasirašymo, pradžios. Vertinti Rangos sutarties 13.8 p. nuostatų kaip techninės klaidos nėra pagrindo, nes tai reikštų, kad aiškiai ir konkrečiai apibrėžtos Pirkimo sąlygos gali būti Perkančiosios organizacijos keičiamos Sutarties vykdymo etape, o toks aiškinimas prieštarautų viešuosius pirkimus reglamentuojančioms teisės normoms ir pažeidžia kitų Pirkimo dalyvių teises. Pažymėtina, kad būtent su tokiomis Rangos sutarties sąlygomis susipažino ir sutiko Rangovas, pasirašydamas šią sutartį. Su tokiomis Pirkimo sąlygomis buvo supažindinti ir Pirkime dalyvavę kiti tiekėjai.
29. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Lietuvos statistikos departamentas savo rašte išaiškino, jog kainų indeksavimas nagrinėjamu atveju turi būti atliekamas lyginant 2018 m. birželio mėn. / 2019 mėn. birželio mėn. SSKI, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti Rangos sutarties 13.8 punkto nuostatų. Pažymėtina, kad iš bylos dokumentų nėra aišku, ar pareiškėjas, kreipdamasis į šią instituciją, nurodė visas reikšmingas aplinkybes, t. y. atskleidė Rangos sutarties 13.8 punkte nustatytas kainos koregavimo sąlygas. Be to, Lietuvos statistikos departamentas nėra ta kompetentinga institucija, kuri gali teikti rekomendacijas dėl viešųjų pirkimų sutarčių keitimo. Lietuvos statistikos departamentas šiuo atveju pasisakė tik dėl SSKI taikymo principo, t. y., kad jis skaičiuojamas kiekvieną mėnesį.
30. Skundo argumentas, kad šiuo atveju turėjo būti taikomos civilinių sutarčių aiškinimo taisyklės, taip pat nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju VPĮ ir jį lydinčiuose teisės aktuose yra aiškiai apibrėžtos viešųjų sutarčių sudarymo ir keitimo sąlygos bei principai.
31. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl būtinybės koreguoti sutarties kainą šiuo atveju taip pat nėra reikšmingos, kadangi esminis ginčas yra kilęs dėl Rangos sutartyje nustatyto kainos koregavimo momento.
32. Taigi, kaip matyti, Rangos sutarties 13.8 punkte buvo aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas galimas Sutarties kainos keitimas tuo atveju, jei kainų indeksas pakinta daugiau nei 5 proc. nuo darbų pradžios.
Remiantis 2018 m. gegužės 28 d. Įvadinio pasitarimo protokolu, pasirašytu FIDIC inžinieriaus, darbų pradžios momentas – 2018 m. rugsėjo 11 d. Pareiškėjas jokių įrodymų, paneigiančių CPVA nustatytą darbų pradžios momentą, teismui nepateikė.
33. Taigi, įvertinus nustatytą darbų pradžios momentą, t. y. 2018 m. rugsėjo 11 d., daroma išvada, kad, remiantis Pirkimo sąlygose bei Sutartyje aiškiai ir konkrečiai apibrėžtomis Sutarties kainos keitimo sąlygomis, vertinamas turėjo būti ne 2018 m. birželio mėn./2019 m. birželio mėn. laikotarpis, kurio pradžia buvo skaičiuojama nuo Sutarties pasirašymo dienos, bet 2018 m. rugsėjo /2019 m. birželio mėn. laikotarpis. 2018 m. rugsėjo /2019 m. birželio mėn. laikotarpiu statybos kainų pokytis sudarė 3,75 proc. ir neviršijo 5 proc. ribos. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Taigi, darytina išvada, kad Sutarties pakeitimas (Sutarties kainos padidinimas) jos 13.8 punkte nustatytomis sąlygomis CPVA pagrįstai pripažintas negalimu.
34. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsižvelgus į aptartą teismų formuojamą praktiką viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad CPVA Sprendime dėl pažeidimo pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, sudarydamas Sutarties nuostatas ir VPĮ teisės normas pažeidžiantį Sutarties pakeitimą (Susitarimą), kuriuo buvo nepagrįstai pakeista rangos darbų kaina, pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 punkto nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.
Dėl Gairių taikymo
35. PAFT 464 punkte nurodyta, kad „<...> projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi”.
36. PAFT 307.1 papunktyje nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį, atitinkantį su pažeidimu susijusių projekto išlaidų sumą, jei ją galima tiesiogiai nustatyti.
37. PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Gairės). PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo laikantis proporcingumo principo, sprendžiant atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes.
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad CPVA, apskaičiuodama netinkamą finansuoti projekto išlaidų sumą, rėmėsi Gairių 1.1 papunkčiu, kuriame numatyta, kad „pažeidimas gali būti arba nebūti tiksliai įvertintas kiekybiškai. Finansinis pažeidimo poveikis tiksliai įvertinamas kiekybiškai, jei tai įmanoma, remiantis atskirais išnagrinėtais atvejais, siekiant apskaičiuoti tiksliai Komisijai netinkamai deklaruotų kompensuotinų išlaidų sumą; šiais atvejais finansinė pataisą būtina apskaičiuoti tiksliai“, bei pagal analogiją Gairių 2.3 lentelės 23 punktu, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas, kai ,,Sutarties pakeitimai (įskaitant sutarties taikymo srities susiaurinimą) neatitinka nurodytos direktyvos 72 straipsnio 1 dalies, taikoma 25 proc. pradinės sutarties ir naujų dėl pakeitimų atsiradusių darbų, prekių ir (arba) paslaugų (jei taikoma)“.
39. Atsakovė, nustatydama netinkamų finansuoti išlaidų dydį, atsižvelgė į tai, kad: buvo vykdomas tarptautinis pirkimas, kuris kėlė tarptautinį susidomėjimą ir buvo reikšmingas ES vidaus rinkai; pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai (konkurencija buvo). Atsižvelgiant į tai, kad šio pažeidimo atveju gali būti nustatyta tiksli suma, t. y., įvertinus Sutarties pakeitimu atliktus apmokėjimus už darbus ir atitinkamai nustačius, koks šių darbų apmokėjimas turėjo būti remiantis Sutartimi, CPVA apmokėjimo už darbus skirtumą vertino kaip netinkamas finansuoti išlaidas, kurios yra – 819 051,80 Eur. Ginčo dėl šios sumos apskaičiavimo nėra, tačiau pareiškėja nurodo, kad jos atžvilgiu turi būti taikoma Gairių 2.3 lentelės 23 p. numatyta išimtis, t. y.: ,,1) Vis dėlto sutarties elementų pakeitimai nebus laikomi pažeidimu, dėl kurio taikytina finansinė pataisa, jei įvykdytos Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 2 dalies sąlygos, t. y.: a) pakeitimų vertė nesiekia šių abiejų verčių: i) Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnyje nustatytų vertės ribų ir ii) 10 proc. pradinės paslaugų ir prekių pirkimo sutarties vertės ir 15 proc. pradinės darbų prikimo sutarties vertės; b) dėl pakeitimo nepasikeičia bendras sutarties arba preliminariosios sutarties pobūdis“. Pareiškėja teigia, kad ji atitinka visas šias sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
40. Teismas, išanalizavę paminėtos teisės normos turinį, daro išvadą, kad Gairių 2.3 lentelės 23 punkte numatytai išimčiai taikyti turi egzistuoti dvi komuliatyvios sąlygos: t. y. pakeitimų vertė turi neviršyti šioje normoje nustatytų ribų ir dėl sutarties pakeitimo neturi pasikeisti bendras sutarties pobūdis.
41. Pagal VPĮ 89 straipsnio 4 dalį pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama): 1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; 3) dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; 4) kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys“.
42. Nagrinėjamu atveju Susitarimu buvo siekiama padidinti Rangos sutarties kainą, kuri yra viena iš esminių sutarties sąlygų. Tokiu pakeitimu būtų nustatoma nauja viešojo pirkimo esminės sąlygos apimtis (įtvirtinamas leidimas perskaičiuoti sutarties kainą pasikeitus statybos, remonto kainoms rinkoje), kurią nustačius Pirkime galimai būtų priimtos kitų kandidatų paraiškos, dalyvių pasiūlymai ar Pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punktas), be to, dėl tokio pakeitimo ekonominė viešojo pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeistų Rangovo, su kuriuo sudaryta Rangos sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta šioje sutartyje (VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas padarė esminį sutarties pažeidimą, todėl jo atžvilgiu negali būti taikoma Gairių 2.3 lentelės 23 punkte nustatyta išimtis.
43. Teismas, įvertinęs pareiškėjos padarytus VPĮ pažeidimus bei Gairėse įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką konstatuoja, kad CPVA, įgyvendindama PAFT nuostatas, veikė nustatytų įpareigojimų ribose, o netinkamų finansuoti išlaidų nustatymas buvo atliktas atsižvelgiant į PAFT 7 priede nustatytus korekcijų apskaičiavimo principus. Teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą remiantis pareiškėjo skundo nurodytais ar kitais motyvais nėra, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas priteisti šias išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.