Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-07-11 · Civilinė byla Nr. e2-1694-490/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-07-11Kauno apylinkės teismas
  2. e2VP-19640-490/2018Nutartis · 2018-07-04Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-11
Bylos Nr.
e2-1694-490/2017
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01183-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Atsakovas
S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1694-490/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01183-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.1.5; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 11 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė,

vadovaudamasi CPK 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratoriaus M. K. ieškinį atsakovei S. S. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas M. K. prašo priteisti iš atsakovės S. S. 5 000 Eur BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti viešo paskelbimo būdu 2017 m. birželio 12 d. specialiame interneto tinklalapyje adresu http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai. Remiantis CPK 130 straipsniu, laikytina, jog atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai: 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, 2016 m. gegužės 31 d. pavedimo sutarties Nr. 16/5, 2016 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, 2016 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, 2016 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1, 2016 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2, 2017 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, mokėjimo nurodymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo kopijos patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3930-866/2016 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. K.. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmatą bendrai 1 300 Eur sumai, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. 2016 m. gegužės 31d. sudaryta pavedimo sutartis, kuria bankroto administratorius įsipareigojo teikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo paslaugas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-6420-781/20163 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl bendrovės valdymo organų – atsakovės, veiksmų (savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo) bei buvo apribota atsakovės teisė 4 m. eiti viešojo ir (ar) juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. 2016 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtinta bendra 5 000 Eur administravimo išlaidų sąmata, tarp jų ir atlyginimas administratoriui laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos. 2016 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkime buvo pritarta bendrovės likvidavimo aktui ir balansui, nutarta kreiptis į teismą dėl sprendimo priėmimo dėl bendrovės pabaigos. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla pripažinta pasibaigusia. 2017 m. balandžio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš juridinių asmenų registro. Įmonei neturint turto, bankroto administravimo išlaidos nebuvo apmokėtos visiškai.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalis nustato, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto. Todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto. Kreditoriui, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį nurodytą žalą privalo atlyginti įmonės savininkas, t. y., jam kyla civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Bylą nagrinėjančiam teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-6420-781/2016 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažino tyčiniu dėl bendrovės valdymo organų – atsakovės S. S., veiksmų, iš kurių vienas buvo savalaikis nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, teismui jau nustačius vadovo įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo, yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas).

Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą kompensavimą, t. y. administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti. Pagal minėtą ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį administravimo išlaidų suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Ieškovas, teikdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto. Todėl ieškovas yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jai atlyginta.

Priežastinis ryšys yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, kurio pagrindu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Siekiant išvengti situacijos, kai bankroto administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus.

Šiuo atveju ieškovas, sutikdamas administruoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, prisiėmė riziką. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį administravimo išlaidų suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo dėl to, kad įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (administravimo lėšų) yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė neturi turto, dėl ko nėra galimybės apmokėti bankroto administravimo išlaidų.

Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę. Tokio pobūdžio bylose ieškovas pirmiausia privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė preziumuojama, todėl ieškovui neprivaloma įrodinėti, kad bendrovės vadovė yra kalta.

Iš aptarto daroma išvada, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, taigi ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 000 Eur administravimo išlaidos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė prievolių tinkamai nevykdė, iš jos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (5 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis, 6.37 straipsnis).

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinas 113 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 2,90 Eur, tačiau, remiantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nurodytos išlaidos valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), ieškovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) administravimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113 Eur (vieno šimto trylikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2, 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Damulienė