Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, nukentėjusiajam V. K., kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2010 m. rugpjūčio 7 d. apie 17.20 val., Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), J. S. sodybos kieme, V. K. tyčia vieną kartą dūrė šakėmis į krūtinės sritį, tuo padarydamas durtines žaizdas krūtinės kairėje pusėje ir kairiame žaste, dėl ko nukentėjusiajam V. K. dėl durtinių krūtinės kairės pusės žaizdų su išsivysčiusiu kairės pusės hemopneumotoraksu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis A. S. paaiškino, kad jis, V. K. (jo pusbrolis) ir A. K. (jo teta) gyvena vienoje sodyboje Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) k. 2010 m. rugpjūčio 7 d. apie 17 val. jis sugrįžo iš miško grybavęs, buvo blaivus, tačiau labai norėjo valgyti. Jis nuėjo pas tetą ir paprašė valgyti ir rūkyti. Teta A. K. supyko ir pradėjo šaukti ant jo, kad neduos nei valgyti nei cigarečių. Jį suerzino toks A. K. rėkimas ir jis delnu sudavė jai vieną kartą į veidą. Tuomet ji pašaukė savo sūnų V. K. ateiti. Netrukus jis pamatė ateinantį V. K., kuris praeidamas pro pastatą kažką pasilenkęs pasiėmė. Jis pagalvojo, kad V. K. jį muš, todėl nubėgo į kluoną. Įbėgdamas į kluoną atsisukęs pamatė, kad V. K. eina link jo. Ką V. K. turėjo rankose jis nematė, V. K. negrasino jį mušti, tačiau iš veido išraiškos, kurios apibudinti negali, suprato, kad tikrai jis bus mušamas. Būtent todėl įbėgęs į kluoną pačiupo medinį pagalį, o eidamas pro kluono duris pamatė, kad pasiėmė šakes. Išbėgęs į kiemą smeigė šakėmis į V. K. krūtinę ir pabėgo. Neatsimena, kad būtų matęs, kad V. K. būtų užsimojęs neštu daiktu, kėsindamasis jam suduoti. Kad V. K. rankose turėjo kastuvą sužinojo ikiteisminio tyrimo metu. Kategoriškai neigia V. K. sužalojęs būdamas neblaivus, tvirtina, kad tris dienas iki įvykio degtinės nebuvo gėręs. Labai gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiojo atsiprašė, sutinka su Valstybinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu.

Nukentėjęs V. K. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 7 d. popietę buvo namuose, buvo blaivus ir buvo atsigulęs pailsėti po ūkio darbų, kai išgirdo, kad jį pašaukė mama A. K.. Priėjus jam prie mamos, prie kurios stovėjo ir A. S., mama jam pasakė, kad jai A. S. ranka sudavė per veidą. Supratęs, kad A. S. nusiteikęs agresyviai, jis priėjo prie klėties priestato, pasiėmė kastuvą manydamas, kad kastuvo turėjimas rankoje paveiks A. S. ir jis nueis nuo mamos. Jis pamatė, kad A. S. nuo jo nubėgo į kluoną, todėl jis ėjo jam iš paskos pažiūrėti, kur A. S. eis. Jis priėjęs sustojo prie netoliese kluono buvusio vežimo. Su kastuvu rankoje negrasino A. S., nebuvo juo užsimojęs. Staiga iš kluono išėjo A. S. ir rankose turėtomis šakėmis jam vieną kartą dūrė į krūtinės kairiąją pusę. Jis dar sugebėjo šakes iš kūno išsitraukti, matė iš žaizdos trykštantį kraują, o po to atsibudo ligoninėje. Dėl to kas atsitiko jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, jam atleidžia, prašo visai neskirti bausmės arba skirti kuo švelnesnę bausmę. Pripažįsta, kad jų šeimoje barniai dažni, kad A. S. tą vakarą būtų buvęs girtas, jis nepastebėjo.

Parodymus nukentėjęs patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu parodydamas vietą, kurioje jis pasiėmė kastuvą, kur buvo jo motina ir jis, kai jam A. S. dūrė šakėmis: iš šių parodymų matyti, kad kai jis pasiėmė kastuvą nuo klėties, mama su A. S. buvo per tris metrus nuo klėties; iš jo parodytos kastuvo laikymo padėties matyti, kad kastuvą jis stovėdamas netoli kluono kastuvą nuleistą laikė abiem; parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjęs parodė ir kastuvą, kurį laikė rankoje (t. 1, b. l. 52-57).

Liudytoja A. K. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 7 d. apie 17 val. pamatė ateinantį sūnėną A. S., kuris jau iš tolo pradėjo sakyti, kad jis nori valgyti ir cigarečių, kadangi ji iš savo pensijos gamina valgyti tiek A. S., tiek sūnui V. K.. Iš A. S. išvaizdos (buvo išsižioję, pakreipęs galvą) ji iš karto suprato, kad jis neblaivus, todėl labai supyko ir pasakė, kad nei valgyti nei cigarečių neduos. Tada A. S. jai sudavė delnu vieną kartą per veidą. Ji išsigandusi, kad A. S. ją gali mušti, pašaukė sūnų V. K., o jam atėjus, pasakė, kad A. S. jai sudavė per veidą. Tuomet sūnus pasiėmė prie klėties buvusį nedidelį kastuvą ir laikydamas abiem rankomis prieš save ėjo link A. S. liepdamas jam eiti iš kiemo. Kastuvu užsimojęs nebuvo, A. S. negrasino jį mušti. Tuomet A. S. nubėgo į kluoną, o sūnus ėjo paskui jį ir sustojo netoli kluono, prie vežimo. Staiga pamatė, kad iš kluono išbėgo A. S. ir rankose turėtomis šakėmis dūrė V. K. į krūtinę.

Tikrinant jos parodymus, BPK 276 str. 4 d. pagarsinus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 60,61), kuriose ji tvirtino, kad V. K., eidamas link A. S., kastuvą nešėsi nuleistą, nurodė, kad nors po protokolu ir yra jos parašai, tačiau šiame protokole jos parodymai užrašyti netiksliai. Ji šio protokolo pati neskaitė, įrašą apie skaitymą parašė nurodžius tyrėjui. Ji patvirtino, kad gerai prisimena, kad prie klėties V. K. kastuvą laikė abiem rankomis prieš save ir eidamas link A. S. liepė jam eiti iš kiemo. Mano, kad tyrėjas jos nesuprato ir užrašė netiksliai.

Vertinant šiuos liudytojos parodymus, pažymėtina, kad liudytoja neabejodama teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad prie klėties nukentėjęs kastuvą nešėsi rankose, jį laikydamas prieš save. Vėliau, jau prie kluono, nurodžiusi neatsimenanti tiksliai, kaip buvo laikomas kastuvas. Įvertinus jos amžių, nuoširdumą nurodant visas jai žinomas aplinkybes, pripažintina, kad jos paaiškinimas, kad surašyto apklausos protokolo (t. 1, b. l. 60) ji neskaitė, o tik pasirašė yra tikėtinas, todėl neatmestina galimybė, kad tyrėjas, protokoluodamas jos parodymus, galėjo suklysti. Vertinant tai, remiamasi liudytojos parodymais, duotais apklausus ją teisiamojo posėdžio metu.

Šiuos savo parodymus liudytoja patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš šių jos parodymų matyti, kad V. K. kastuvą pasiėmė nuo klėties, t. y. būdamas 6 m. atstumu nuo jos su A. S.; kai A. S. buvo kluone, V. K. buvo per 4 m nuo kluono (t. 1, b. l. 62-68).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) k. esanti sodyba; įvykio vietoje šakės rastos gulinčios ant žemės, netoli kluono, šalia vežimo (t. 1, b. l. 6-14).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vietoje rastos šakės yra 237 cm ilgio, vien tik jų kotas yra 200 cm; ant šakių koto matyti dėmės, panašios į kraują; V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu paimtas kastuvus, kurį rankose turėjo nukentėjęs yra 97 cm ilgio, koto ilgis - 68 cm (t. 1, b. l. 15-20).

Specialisto išvada patvirtina, kad V. K. padarytos durtinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje ir kairiame žaste padarytos aštraus duriančio daikto, galimai smogiant šakėmis; sužalojimai padaryti vienmomentiškai, o durtinės krūtinės kairės pusės žaizdos su išsivysčiusiu kairės pusės hemopneumotoraksu vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 23-25).

Gydymo apskaitos išrašas, ieškinys patvirtina, kad V. K. gydymo išlaidos yra 9968,53 (t. 1, b. l. 37,38,41).

Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad A. S. jam inkriminuojamos pavojingos visuomenei veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir šiuo metu neserga, jam diagnozuojama emociškai nestabilaus, impulsyvaus tipo asmenybės sutrikimas ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas. A. S. nagrinėjamo įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar tokioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai (t. 1, b. l. 175-178).

A. S. neneigia sužalojęs nukentėjusįjį jam įdūręs su šakėmis. Šias aplinkybes neginčijamai įrodo kaltinamojo duodami parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, įvykio ir daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvada, kuria konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas V. K.. Kyla ginčas dėl to, ar sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padarytas A. S. ginantis nuo nukentėjusiojo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Taigi, baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad būtinoji gintis galima nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Be to, kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus. Šio teisinio reglamentavimo kontekste vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiojo veiksmus pažymėtina, kad remiantis paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, matyti, kad kaltinamasis net nematė, ką rankose turi nukentėjęs, nukentėjęs negrasino kaltinamajam, nebuvo užsimojęs kastuvu, nesudavė nė vieno smūgio kaltinamajam. Vien tai, kad kaltinamasis rankose nešėsi kastuvą (net jį nešantis prieš save) liepdamas kaltinamajam eiti iš kiemo, ar tai, kad kaltinamajam nepatiko nukentėjusiojo veido išraiška (konkrečiai apibudinti jos kaltinamasis net negalėjo) negalima pripažinti buvus akivaizdų, realų pradėtą ar gresiantį kėsinimąsi. Todėl kaltinamojo ir jo gynėjo argumentai dėl BK 28 str. taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad A. S. tyčia, smūgiuodamas šakėmis V. K. į krūtinės sritį sunkiai sutrikdė jo sveikatą, todėl pagrįstai jo veika kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

A. S. neteistas (t. 1 , b. l. 136), prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir tai jo atsakomybę lengvina (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sprendžiant, ar A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pažymėtina tai, kad 2005 m. lapkričio 14 d. LAT Plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-464/2005 pripažinta, kad aplinkybė, ar kaltininkas savanoriškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką negali būti vertinama formaliai. Kaltininkas gali klysti vertindamas situaciją ar veikos juridinę kvalifikaciją. Spręsdamas, ar yra ši sąlyga, teismas turi vertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių. Šiame kontekste vertinant kaltinamojo poziciją, pažymėtina tai, kad nuo pat pirmo paaiškinimo, pirmos apklausos momento kaltinamasis prisipažino kaltas, pripažino faktines aplinkybes, kad jis su šakėmis sužalojo nukentėjusįjį. Toks nuoseklus kaltinamojo elgesys nuo pat pradžio patvirtina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo elgesys teisiamojo posėdžio metu, kai jis nuoširdžiai nukentėjusiojo atsiprašė dėl padaryto sužalojimo, patirto skausmo patvirtina ne tik kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, bet ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors prokurorė, remdamasi liudytojos parodymais, prašo pripažinti buvus šią sunkinančią aplinkybę, tačiau pažymėtina, kad liudytoja alkoholio kvapo nuo kaltinamojo nejautė, apie jo girtumą sprendė iš jo išvaizdos (išsižiojęs, pakreipęs galvą), tačiau kaltinamasis kategoriškai neigia buvęs girtas, savo agresyvų elgesį aiškina nervingumu, ekspertizės aktu jam diagnozuota emociškai nestabilaus, impulsyvaus tipo asmenybės sutrikimas, kas pagrįstai galėjo sąlygoti tokį jo elgesį, nukentėjęs taip pat nurodo nepastebėjęs, kad kaltinamasis butų buvęs neblaivus, o objektyvių, šią aplinkybę patvirtinančių, įrodymų nėra. Įvertinus tai, pažymėtina, kad liudytojos parodymai nepakankami pripažinti, kad kaltinamasis buvo neblaivus ir kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalintina. A. S. padarė sunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą, savo tyčią realizavo, tačiau nukentėjęs jam atleidžia, prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, nusikaltimas nebuvo planuotas, padarytas dėl staiga kilusio pykčio, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl šias aplinkybes teisėja pripažįsta esant reikšmingomis bausmės dydžiui (BK 54 str. 2 d. 1 p., 2 p., 4 p., 5 p.). Įvertinus tai, teisėja sprendžia, kad bausmės tikslai – sulaikyti A. S. nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą, gali būti pasiekti paskyrus A. S. laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei jos vidurkis (BK 61 str.).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Įvertinus tai, kad V. K. gydymo išlaidos susidarė dėl kaltų A. S. veiksmų, iš kaltinamojo priteistini 9968,53 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

Kaltinamajam A. S. kardomoji priemonė, - suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - šakės ir kastuvas grąžintini A. K. jos prašymu (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėja

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteisti jį terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis BK 66 str. į A. S. bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš A. S. 9968,53 Lt (devynis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 53 centus) gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333 ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - šakes ir kastuvą grąžintini A. K. nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (A. S. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos) gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.