- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- I-1692-331/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04682-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- UAB „Alvilė“, UAB „Stebulė“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Alvilė“ ir UAB „Stebulė“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) vyr. specialistė 2016 m. liepos 7 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 49KAM-62719 (b. l. 27), kuriuo sustabdė 79315 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) kadastro duomenų bylos tikrinimą, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-2575-146/2016.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 49SS-12-(14.49.25) „Dėl informacijos pateikimo“ atmetė pareiškėjų skundą dėl kadastro duomenų bylos tikrinimo sustabdymo kaip nepagrįstą, kadangi LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2575-146/2016 turės įtakos tolimesniam sklypo statusui ir vykdomam nuosavybės teisių atkūrimui sklypo teritorijoje.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. 1SSS-3265-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ konstatavo, kad sprendimo pakeisti nustatytus sklypo kadastro duomenis priėmimas turi būti sustabdytas, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-2575-146/2016.
Šalies argumentai
Pareiškėjos, nesutikdamos su šiais sprendimais, skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismą ir prašo:
1) panaikinti NŽT 2016 m. lapkričio 2 d. raštą Nr. 1SSS-3265-(10.5) (administracinės procedūros sprendimą);
2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus l. e. p. skyriaus vedėjos pavaduotojos, atliekančios skyriaus vedėjos funkcijas, D. G. 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. 49SS-12-(14.49.25) „Dėl informacijos pateikimo“ (administracinės procedūros sprendimą);
3) panaikinti NŽT Vilniaus miesto žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr.49KAM-62719 (toliau – ir Tikrinimo aktas) (sprendimą netenkinti prašymo tikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir sustabdyti administracinę procedūrą);
4) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių nedelsiant tikrinti sklypo kadastro duomenų bylą.
Paaiškino, kad atlikti Sklypo kadastrinių matavimų darbus, tikslinant Sklypo kadastro duomenų bylą, poreikis atsirado statytojai UAB „Stebulė“ pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. teisėtai išduotą statybos leidimą (duomenys neskelbtini), pastačius Sklype sandėlį, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sandėlis). Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 straipsnį kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Pareiškėjų manymu, šiame straipsnyje kalbama apie esamus ir galiojančius teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, tiek patvirtintus žemės sklypų planus. Nors NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 49SS-12-(14.49.25) yra nuoroda į Taisyklių 11 straipsnį, tačiau nėra nurodytos faktinės aplinkybės, kad egzistuotų kiti patvirtinti žemės sklypų planai, išskyrus Sklypo planą, ar kiti detalieji ar specialieji planai, kuriais būtų nesivadovauta atliekant Sklypo kadastrinių matavimų darbus. Tokia aplinkybė galėtų būti nustatyta tik patikrinus Sklypo kadastro duomenų bylą. Šiuo atveju Tikrinimo akto 3.1. punkte „Žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta“ yra žyma „Netikrinta“. Sklypo kadastro duomenų byla prieš tai buvo pateikta tikrinti du kartus ir dėl jos buvo surašyti 2016 m. kovo 21 d. tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)52 bei 2016 m. birželio 16 d. tikrinimo aktas Nr. 49KAM-57833, kuriuose 3.1. punkte nebuvo nustatyta jokių neatitikimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 34 straipsnio 1 dalimi, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 49SS-12-(14.49.25) turėtų būti nurodyti teisės aktai, faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu. Tačiau šiuo atveju minėtame rašte buvo nurodytas tik Taisyklių 11 punktas, kurio pažeidimas Tikrinimo akte nebuvo nustatytas. Minėtame rašte nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.555 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1, 2.2, 2.4, 3-6, 28, 31 punktai yra nesusiję su administracine procedūra, kadangi reglamentuoja valstybinės žemės nuomos klausimus. Tuo yra pažeidžiami gero administravimo principai.
Administracinės bylos Nr. A-2575-146/2016 nagrinėjimas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 49SS-12-(14.49.25) buvo nurodyta kaip faktinė aplinkybė, kuria remiantis taikyta VAĮ 23 straipsnio 4 dalis. Pagal LVAT išaiškinimą, VAĮ 23 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma, kai nagrinėjimas ne teismine tvarka ir nagrinėjimas teismine tvarka vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime, administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta, kol teismas išnagrinės tam tikrą bylą. VAĮ 23 straipsnio 4 dalis šiuo atveju netaikytina, nes administracinėje byloje Nr. A-2575-146/2016, kitaip nei šioje byloje, atsakovė yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir byla nagrinėjama kitu klausimu, t. y. dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. A51-59712/14(2.14.212-MP8) „Dėl naujų žemės sklypų projektavimo grąžinimui natūra“, o ne dėl Sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo, taigi teisme nėra nagrinėjamo skundo „tuo pačiu klausimu“. Pareiškėjų teigimu, administracinėje byloje Nr. A-2575-146/2016 teismo priimtame sprendime (sprendimo rezoliucinėje dalyje) nėra ir nebus atsakoma į pareiškėjų skundo, prašymo klausimus. Jei teismo sprendimas liks galioti, tai Vilniaus miesto savivaldybės administracija tik iš naujo nagrinės NŽT raštą ir vertins faktines aplinkybes, tame tarpe, kiek Sklypas šiuo metu yra užimtas statiniais, ir ar yra galimybė Sklype formuoti grąžinamus natūra žemės sklypus. Pasakyti, kokia bus bylos baigtis, negali niekas. Tai, kad teismo sprendimas nurodytoje administracinėje byloje gali turėti (o ne „turės“, kaip kad nurodyta rašte) įtakos tolimesniam Sklypo statusui, iš esmės yra tik teorinė galimybė. Administracinės procedūros sustabdymas buvo grindžiamas tik tikslingumo sumetimais. Tačiau net ir tikslingumo požiūriu Sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimas negali sutrukdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai įvertinti teismo sprendime nurodytas aplinkybes ar priimti sprendimą dėl galimybės formuoti natūra žemės sklypus. Esamos padėties Sklypo duomenų fiksavimas, jei liktų galioti administracinėje byloje Nr. A-2575-146/2016 priimtas teismo sprendimas, atvirkščiai, tik palengvintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai įvertinti faktines aplinkybes, kiek Sklypas šiuo metu yra užimtas statiniais.
NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 49SS-12-(14.49.25) nenurodyta, kad kas nors būtų kreipęsis dėl administracinės procedūros. Prašymas patikrinti Sklypo kadastro duomenų bylą negali būti laikomas pagrindu pradėti administracinę procedūrą ir nėra kitų duomenų apie tai, kad administracinė procedūra būtų pradėta VAĮ 21 straipsnyje numatytais pagrindais. Todėl nesant pradėtos administracinės procedūros, jos negalima stabdyti vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi.
Dėl nežinomų asmenų suinteresuotumo yra nenorima spręsti klausimo dėl prašymo patikrinti Sklypo kadastro duomenų bylą, ir vietoj reikalų sprendimo iš esmės užsiimama biurokratizmu. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyr. specialistės I. Z. veiksmai (neveikimas) iš esmės yra biurokratizmas, nes buvo nepagrįstai atsisakyta spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, t. y. tikrinti Sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT Vilniaus miesto skyriaus l. e. p. skyriaus vedėjos pavaduotojos, atliekančios skyriaus vedėjos funkcijas, D. G. veiksmuose (neveikime) taip pat yra biurokratizmo požymių. Vyr. specialistė I. Z. vadinamas „naujas aplinkybes“ (apie administracinę bylą Nr. A-2575-146/2016) turėjo sužinoti iš D. G., kuri, galimai, net davė nurodymą netenkinti prašymo. Tokiu atveju sprendimas sustabdyti administracinę procedūrą būtų ne I. Z., o D. G. sprendimas (iš esmės NŽT Vilniaus skyriaus sprendimas), dėl ko D. G. būtų draudžiama nagrinėti skundą vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 5 dalimi, ir ji turėtų nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo, pranešant per 5 darbo dienas pareiškėjams, kad skundas nagrinėtinas ne NŽT Vilniaus skyriuje, o išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka NŽT. Nenusišalinus ir neperdavus skundo nagrinėti pagal kompetenciją, buvo pažeisti VAĮ 3 straipsnyje nurodyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo ir subsidiarumo principai. Bet kuriuo atveju nebuvo jokių „naujų aplinkybių“, nes administracinė byla Nr. A-2575-146/2016 nagrinėjama jau dvejus metus, o NŽT Vilniaus miesto skyrius šioje byloje buvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu nuo pat bylos pradžios. Todėl nesuprantama, kodėl tikrinant Sklypo kadastro duomenų bylą ir surašant 2016 m. kovo 21 d. tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)52 bei 2016 m. birželio 16 d. tikrinimo aktą Nr. 49KAM-57833 šios „naujos aplinkybės“ NŽT Vilniaus miesto skyriui neva nebuvo žinomos.
Neteisėtai netenkinus prašymo patikrinti Sklypo kadastro duomenų bylą, kadastro duomenys negali būti patikslinti ir įregistruoti. Nepatikrinus Sklypo kadastro duomenų bylos, statytoja UAB „Stebulė“ negali įregistruoti įgytų nuosavybės teisių į pastatytą Sandėlį, kuo iš esmės yra apribojama jos nuosavybės teisė, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatą. Turtinė žala statytojai kildinama iš to, kad ji negali įkeisti Sandėlio bankams, suteikusiems kreditus, kas gresia piniginėmis baudomis, negali gauti naudos iš Sandėlio nuomos, negali disponuoti Sandėliu. Nepatikrinus Sklypo kadastro duomenų bylos iki 2016 metų pabaigos, reikės sudaryti naują Sklypo kadastro duomenų bylą, kas susiję su lėšų, sumokėtų už šios kadastro duomenų bylos parengimą geodezininkui M. T., praradimu. Pažymi, kad skundu neprašo atlyginti žalą, tik nurodo informaciją apie realią tokios žalos atsiradimo galimybę ateityje.
NŽT 2016 m. lapkričio 2 d. rašte Nr.lSS-3265-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, yra sutinkama, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius privalėjo tikrinti Kadastro duomenų bylą. Taigi, iš vienos pusės atrodytų, kad Sklypo kadastro duomenų byla turėtų būti patikrinta, tačiau iš kitos pusės NŽT palieka galioti „procedūros sustabdymą“. Patikrinus NŽT duomenų bazę, jokių naujų duomenų/aktų, kad Sklypo kadastro duomenų byla būtų patikrinta, nerasta, kas reiškia, kad liko galioti NŽT Vilniaus miesto žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr.49KAM-62719, o taip pat 2016 m. rugpjūčio 18 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštas Nr. 49SS-12-(14.49.25).
Dėl NŽT 2016 m. lapkričio 2 d. rašto Nr. lSS-3265-(10.5) motyvo, kad būtų sudarytos prielaidos galimai neteisėtų statybų įteisinimui, paaiškina, kad ši priežastis negali būti teisėta, nes kadastro duomenų byla nėra pagrindas įteisinti statybas. NŽT nėra kompetentinga institucija, kuri galėtų spręsti apie statybos teisėtumą. NŽT su skundu buvo pateikti: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas; 2015 m. rugsėjo 22 d. leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius), rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti.) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini), kas įrodo, kad statyba nėra savavališka. Vadinamų „galimai neteisėtų statybų“ klausimas niekaip nėra susijęs su administracine bylą Nr. A-2575-146/2016, o NŽT sprendimas sustabdyti sprendimo dėl kadastro duomenų bylos tikrinimo priėmimą yra siejamas tik su šia administracine byla.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (b. l. 45–49) paaiškino, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis UAB „Stebulė“ nuosavybės teise priklauso pastatas - lentpjūvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatas - medienos apdirbimo dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl ūkio subjektas, su kuriuo UAB „Alvilė“ sudarė subnuomos sutartis, statinius valstybinės žemės sklype valdo nuosavybės teise o ne nuomoja, todėl sudarytos subnuomos sutartis neatitinka Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 43 punkte nustatytų reikalavimų. Subnuomos sutartis negali būti sudaryta ilgiau nei 5 metams. Kadastrinių duomenų byla buvo pateikta tikrinimui dėl galimų naujo pastato statybų.
Šalies argumentai
Pareiškėjos skunde ir pačios nurodo, kad tuo atveju, jeigu LVAT paliks Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą galioti, Vilniaus miesto savivaldybės administracija tik iš naujo išnagrinės Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. raštą Nr. 49SDP-(14.49.23)-47 „Dėl natūra grąžintino žemės sklypo suformavimo“ ir vertins faktines aplinkybes, tame tarpe, kiek Sklypas yra šiuo metu užimtas statiniais, ir ar yra galimybė Sklype formuoti grąžinamus natūra žemės sklypus. Tačiau būsimas teismo sprendimas išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A-2575-146/2016 LVAT turės įtakos tolimesniam Sklypo statusui ir vykdomam nuosavybės teisių atkūrimui, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija bus įpareigota pakartotinai įvertinti galimybę suformuoti laisvą/laisvus žemės sklypą/sklypus grąžinimui natūra neužstatytoje teritorijoje Sklype. NŽT inicijuos veiksmus, reikalingus tam, kad būtų nustatytos Sklypo dalys, reikalingos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės atsisakymo derinti pareiškėjų naudojamo 79315 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastro (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) atliktus naujus kadastro duomenis.
Šiuo atveju teismui svarbu nustatyti, ar viešojo administravimo subjektas pradėjo administracinę procedūrą pagal pareiškėjų prašymą derinti patikslintus kadastrinius matavimus, ar šiuo klausimu priėmė administracinį aktą (sprendimą).
Nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1259-01 sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1997 m. liepos 29 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Žemės sklypas išnuomotas bendrovei „Alvile“ (b. l. 50–51).
Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. gruodžio 15 d. priėmė įsakymą Nr. 19139-(01), kuriuo iš dalies pakeitė ir papildė 1997 m. liepos 29 d. sutarties 3 punktą. Dėl to 2009 m. gruodžio 12 d. buvo sudarytas susitarimas (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai 1997 m. liepos 29 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista (b. l. 52–55).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjų V. P., A. E., Z. M. skundą patenkino iš dalies, t. y.: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. A51-59712/14(2.14.2.12-MP8) ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. raštą Nr. 49SDP-(14.49.23.)-47 „Dėl natūra grąžintino žemės sklypo suformavimo” išnagrinėti iš naujo, įvertinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardytas aplinkybes, dėl kurių prašomas suformuoti žemės sklypas gali būti priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Kitą pareiškėjų skundo reikalavimą atmetė (LITEKO).
LVAT 2017 m. kovo 14 d. nutartimi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alvilė“ ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Stebulė“ apeliacinius skundus patenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeitė, pareiškėjų V. P., A. E. (A. E.) ir Z. M. skundą atmetė (LITEKO).
M. M. T. 2016 m. kovo 14 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. kovo 21 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu atsisakė suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą (b. l. 56-57).
M. M. T. 2016 m. birželio 16 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, tačiau Vilniaus miesto skyrius pakartotinai 2016 m. kovo 21 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu atsisakė suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą (b. l. 57).
M. M. T. 2016 m. birželio 30 d. prašymu dar kartą kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. liepos 7 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu atsisakė suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą (b. l. 61–63).
Pareiškėjai 2016 m. liepos 18 d. pateikė skundą NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjai dėl atsisakymo patikrinti ir suderinti žemės sklypo kadastro duomenis (b. l. 64–65).
NŽT Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu nusprendė, kad skundas yra nepagrįstas ir atmestinas (b. l. 73–75).
Pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 12 d. skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo ir 2016 m. liepos 7 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto bei įpareigojimo NŽT Vilniaus miesto skyrių patikrinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant ribų ir posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, parengtą šio Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2016 m. lapkričio 2 d. sprendime pažymėjo, kad LVAT yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-2575-146/2016, o priėmus sprendimą patvirtinti, pagal matininko M. T. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kadastro duomenis būtų suteikta prielaida galimai neteisėtų statybų įteisinimui Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nuspręsta, kad sprendimo pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis priėmimas turėtų būti sustabdytas iki kol teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-2575-146/2016 (b. l. 8-10).
NŽT atsiliepime pažymėjo, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. 1997 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) yra išnuomotas UAB „Alvilė“, 2009 m. kovo 9 d. sudaryta valstybinės žemės subnuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 02 su UAB „Stebulė“ (b. l. 68–72).
Pareiškėjai teigia, kad dėl nežinomų asmenų suinteresuotumo yra nenorima spręsti klausimo dėl prašymo patikrinti Sklypo kadastro duomenų bylą, ir vietoj reikalų sprendimo iš esmės užsiimama biurokratizmu, nes buvo nepagrįstai atsisakyta spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, t. y. tikrinti sklypo kadastro duomenų bylą.
Atsakovė su pareiškėjų teiginiais nesutinka, teigdama, kad tuo atveju, jeigu LVAT paliks Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą galioti, Vilniaus miesto savivaldybės administracija iš naujo išnagrinės NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. raštą Nr. 49SDP-(14.49.23)-47 „Dėl natūra grąžintino žemės sklypo suformavimo“ ir vertins faktines aplinkybes, tame tarpe, kiek sklypas yra šiuo metu užimtas statiniais, ir ar yra galimybė sklype formuoti grąžinamus natūra žemės sklypus.
Teismas negali sutikti su atsakovės teiginiais palaiko pareiškėjų poziciją, nes bendrus reikalavimus individualiam administraciniam aktui nustatantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis reikalauja, kad individualus administracinis aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės būtų motyvuotos (1 dalis).
Byloje surinkti ir įvertinti duomenys patvirtina, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. 49SS-12-(14.49.25) „Dėl informacijos pateikimo“, žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr.49KAM-62719 neatitinka aptartų reikalavimų. Atsakovo sprendimuose nenurodytos faktinės aplinkybės ir teisės normos, galėjusios būti pagrindu pakeisti esamus žemės sklypo kadastro duomenis kartu pakeičiant ir egzistuojančią faktinę ribą.
Be to, ginčijami aktai prieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies imperatyviai nuorodai, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Atsakovas atsiliepime pripažino, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. 1997 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) yra išnuomotas UAB „Alvilė“, 2009 m. kovo 9 d. sudaryta valstybinės žemės subnuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 02 su UAB „Stebulė“ (b. l. 68–72). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas, žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos, atlikus kadastrinius matavimus. NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius šių aspektų nevertino, nors detaliai analizavo žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo procedūrinius klausimus. Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai nėra savitikslis procesas, jis skirtas nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, kuriuos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas apibrėžia kaip duomenis, apibūdinančius nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (2 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų veiksmais negali būti koreguojami nuosavybės teisiniai santykiai, o nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Konstatuotina, kad atsakovas, nusprendęs sustabdyti derinimo procedūrą ir nederinti pateiktų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atliktų naujų kadastro duomenų priėmė neteisėtą iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams, sprendimą.
Pažymėtina, kad atsakovės argumentai dėl natūra grąžintino žemės sklypo suformavimo kitiems asmenims, kurių byla nagrinėjama teisme, yra nepagrįsti, nes LVAT 2017 m. kovo 14 d. nutartimi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alvilė“ ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Stebulė“ apeliacinius skundus patenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeitė, pareiškėjų V. P., A. E. (A. E.) ir Z. M. skundą dėl žemės grąžinimo natūra atmetė (LITEKO).
Esant šioms aplinkybėms, ginčo klausimą reglamentuojantiems teisės aktams, darytina išvada, kad yra pagrindas naikinti NŽT 2016 m. lapkričio 2 d. raštą Nr. 1SS-3265-(10.52), NŽT Vilniaus miesto skyriaus l. e. p. skyriaus vedėjos pavaduotojos, atliekančios skyriaus vedėjos funkcijas, D. G. 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. 49SS-12-(14.49.25) „Dėl informacijos pateikimo“, taip pat naikintinas NŽT Vilniaus miesto žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr.49KAM-62719.
Panaikinus ginčijamus raštus kaip neatitinkančius teisės aktų reikalavimų NŽT Vilniaus miesto skyrius įpareigojamas nedelsiant tikrinti sklypo kadastro duomenų bylą. Teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką. Kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklėse reglamentuota, kad žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimas atliekamas visais atvejais, kai žemės sklypų kadastro duomenų byla pateikiama tikrinti teritoriniam padaliniui. Šiose taisyklėse nustatyta, kad tikrinimo metu nustatoma, ar žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti bei žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus. NŽT teritorinis padalinys, atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą kameraliai, tikrina: ar byloje yra visi dokumentai, t. y. žemės sklypo planas; dokumentai, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai), kurių pagrindu kadastre įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys); ar nepakeistos žemės sklypo ribos po kadastrinių matavimų; ar žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir žemės sklypo ploto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre, skirtumas nėra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida; ar žemės sklypo planas sudarytas nustatytus reikalavimus; ar teisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas; ar teisingai užpildyta kadastro duomenų forma; ar teisingai apskaičiuotos žemės sklypo vertės; ar žemės sklypo plane pažymėti privažiuojamieji keliai, kaip numatyta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos. Atlikus kameralinį tikrinimą, užpildomas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas. Jei kameraliai tikrinant nebuvo aptikta pažeidimų ir neiškilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo, teritorinio padalinio vadovas arba jo paskirtas teritorinio padalinio darbuotojas suderina žemės sklypo planą. Jei kameraliai tikrinant nustatoma pažeidimų, tačiau nekyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo, teritorinis padalinys žemės sklypo kadastro duomenų bylą grąžina ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjų UAB „Alvilė“ ir UAB „Stebulė“ skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 1SS-3265-(10.5);
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus l. e. p. skyriaus vedėjos pavaduotojos, atliekančios skyriaus vedėjos funkcijas, D. G. 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 49SS-12-(14.49.25) „Dėl informacijos pateikimo“;
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr.49KAM-62719;
Įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių nedelsiant tikrinti sklypo kadastro duomenų bylą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.