Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, teistas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 46 MGL (2 300 Eur) dydžio bauda (numatant baudą sumokėti per 10 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos) bei jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialiąją teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus (šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 7 d.) ir turto konfiskavimas – konfiskuojant G. M. priklausantį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2023 m. gruodžio 27 d., apie 9.19 val., adresu Vilniuje, Nemenčinės pl., netoli nusukimo į Turniškių g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir tikrinimo metu pareigūnai nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Taip pat, G. M. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, žinodamas apie teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, privalėdamas atlikti jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2023 m. balandžio 18 d., paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus, 2023 m. gegužės 9 d. būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, o taip pat būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent – jis, 2023 m. gruodžio 27 d., apie 9.19 val. Vilniuje, Nemenčinės pl., netoli nusukimo į Turniškių g., būdamas neblaivus (nustatytas 2,04 promilių etilo alkoholio koncentracija), vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. M. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad turi jam nuosavybės teisę priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šį automobilį pirko savo reikmėms 2023 m. kovo 14 d. 2023 metų kovo mėnesį taip pat buvo papuolęs pareigūnams neblaivus už vairo, tik su kitu automobiliu. Todėl jis neturėjo teisės vairuoti, taip pat neturi vairuotojo pažymėjimo. 2023 m. gruodžio 26 d. jis vartojo alkoholį pas draugus, kurių nenori įvardinti. Kiek išgėrė nežino, gėrė degtinę. Po ko 2023 m. gruodžio 27 d., ryte, 9.00 val. nusprendė važiuoti į namus. Kodėl taip nusprendė, negali pasakyti. Jam važiuojant Nemenčinės pl., link Vilniaus, pamatė policijos pareigūnų reidą, kurie jį sustabdė ir nustatė jam neblaivumą. Antru pūtimu jis pripūtė 2,09 promilės, o pirmu kartu daugiau, tačiau kiek tiksliai pasakyti negali. Daugiau nieko neturi ką pridurti, tik tai, kad labai galisi dėl savo tokio neatsakingo elgesio.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis G. M. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad lieka prie ankščiau duotų parodymų, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog jis buvo Probacijos darbuotojų buvo supažindintas dėl jam taikoma paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau negalėjo nurodyti kada tiksliai. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. S. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate tyrėju. 2023 m. gruodžio 27 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką bei minėtą dieną dirbo pagal atskirą priemonės planą (blaivumo kontrolė), dirbo Nemenčinės pl., netoli nusukimo į Turniškių g., Vilniuje, jie stabdė visus automobilius iš eilės. Apie 9.40 val. jis sustabdė automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kiek šiuo metu atsimena. Automobilį stabdė su tikslu patikrinti vairuotojo blaivumą. Prie automobilio „Toyota“ sėdėjo vyriškis (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, daugiau automobilyje asmenų nebuvo. Sustabdžius automobilį, „Toyota“ vairuotojas (vyriškis) buvo patikrintas alkotesteriu, kuriam buvo nustatytas neblaivumas, tačiau kiek šiuo metu tiksliai pasakyti negali. Vyriškis, kad vartojo alkoholį neneigė, su alkotesterio rodmenimis sutiko. Vyriškis teigė, kad alkoholį vartojo su draugais, tačiau prieš kiek laiko vartojo vyriškis atsakė, bet šiuo metu jis neatsimena ką. Nuo vyriškio sklido alkoholio kvapas, akivaizdžiai matėsi sutrikusi koordinacija. Po to automobilis buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę ir pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo K. S. 2023 m. gruodžio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49310-23, pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad 2023 m. gruodžio 27 d., 9.40 val., adresu Nemenčinės pl., netoli nusukimo į Turniškių g., Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, G. M. vairavo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba buvo nustatytas daugiau negu 1,5 promilės girtumas, o tiksliau – nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilių etilo alkoholio koncentracija.

2024 m. sausio 5 d. Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad G. M. vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Nurodoma, kad G. M. su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka bei sąlygomis buvo supažindintas plane 2023 m. gegužės 9 d.

2023 m. gruodžio 27 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. M. iškvėptame ore pirmu tikrinimu 2023 m. gruodžio 27 d., 9.20 val. buvo nustatyta 2,19 promilių etilo alkoholio koncentracija, antru tikrinimu 2023 m. gruodžio 27 d., 9.40 val. nustatyta 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija. G. M. buvo nustatyti neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. M..

VšĮ „Emprekis: duomenimis, automobilio „Toyota Avensis“, 2004 m., vertė su PVM yra 1 960 Eur.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. M. nurodė, kad 2023 m. gruodžio 26 d. buvo pas draugus, kur vartojo alkoholį, kurio suvartoto kiekio negalėjo nurodyti, po ko nutarė 2024 m. gruodžio 27 d., ryte, 9.00 val. važiuoti namo. Taigi kaltinamasis G. M. iš karto po alkoholio suvartojimo vairavo automobilį, todėl konstatuotina, kad jis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, jog KET draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Juolab kad kaltinamasis G. M. jau yra teistas už analogišką KET pažeidimą. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog G. M. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis G. M. 2023 m. balandžio 18 d. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus (šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 7 d.). Byloje pateikti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus duomenys apie tai, jog kaltinamasis įstatymų nustatyta tvarka 2023 m. gegužės 9 d. buvo supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir taisyklėmis. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis G. M. taip pat patvirtino, kad apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę žinojo, buvo Probacijos tarnybos supažindintas ir šio įvykio metu suprato, jog jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, t. y. jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Tuo tarpu byloje nustatyta, jog kaltinamasis G. M. 2023 m. gruodžio 27 d., 9.19 val., adresu Vilniuje, Nemenčinės pl., netoli nusukimo į Turniškių g., vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi kaltinamajam G. M. nagrinėjamo įvykio metu (t. y. 2023 m. gruodžio 27 d.) buvo neabejotinai žinoma apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, jis tai žinojo ir suprato, tačiau vis tiek vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu tyčia vengdamas atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad G. M. žinojo apie anksčiau jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau vėl pakartotinai vairavo transporto priemonę. Teismo vertinimu, kaltinamasis G. M. sąmoningai nusprendė šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaisyti, ignoravo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. piktybiškai vengė atlikti BK 68 straipsnyje numatytą ir jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Juolab kaip matyti iš bylos medžiagos, G. M. už analogišką nusikalstamą veiką (t. y. transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau nei 1,51 promilės) Lietuvos Respublikoje yra teisiamas jau antrą kartą. Pažymėtina, kad kaltinamasis G. M., teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenimis, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimu buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį už vairavimą neblaiviam (nagrinėto įvykio metu jam buvo nustatytas 0,6 promilių neblaivumas) ir jam buvo paskirta 1 200 Lt bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams. Be to, ir po nagrinėjamo įvykio kaltinamasis 2024 m. balandžio 8 d. pakartotinai vairavo automobilį, kai tokia teisė jam atimta, dėl ko buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ne tik pinigine bauda, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių, o 2021 m. rugsėjo 26 d. baustas administracine tvarka už eismo įvykio sukėlimą, esant nustatytam 1,21 promilių neblaivumui, dėl ko jam taip pat paskirta bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas 24 mėnesiams. Šios aplinkybės sudaro pagrindo teigti, jog kaltinamasis nuolat šiurkščiai pažeidžia KET reikalavimus ir vairuoja transporto priemones, neturėdamas tokios teisės, būdamas neblaivus ir sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui.

Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis G. M. piktybiškai vengia vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vairuoja neturėdamas tokios teisės ir (ar) tai daro būdamas neblaivus, nesilaiko įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei, demonstruoja akivaizdžią nepagarbą teismo sprendimams. Taigi ši jo veika yra pavojinga ir atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis G. M. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis, nesunkus baigtas nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas, vairuotojui nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad G. M. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – G. M. brandaus, darbingo amžiaus, VSDFV duomenimis šiuo metu yra dirbantis pagal individualią veiklą, turintis pastovią gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad G. M. yra ne kartą baustas administracine tvarka – pagrinde už KET pažeidimus, tarp jų – ir už automobilio vairavimą, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta; be to, kaltinamasis baustas ir už tai, kad vairuodamas transporto priemonę sukdamas į kairę nepraleido motociklo, važiuojančio priešinga kryptimi tiesiai, su juo susidūrė ir sugadino abejas transporto priemones bei transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,21 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą); ir tuomet jam buvo paskirta bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat, kaip jau minėta, praeityje jis yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau nagrinėjamo įvykio aplinkybės sudaro pagrindo manyti, jog kaltinamasis nesaikingai vartoja alkoholį ir turi problemų dėl savo elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomos bausmės – už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą – 45 parų arešto, ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje padarymą – 20 parų arešto – yra teisingos ir proporcingos, todėl mažinti ar didinti jų nėra pagrindo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus, G. M. skirtina subendrinta 45 parų arešto bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, G. M. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina galutinė 30 parų arešto bausmė.

Pažymėtina, kad nors kaltinamajam G. M. pirmą kartą yra paskiriama arešto bausmė, tačiau teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Kaltinamasis yra sistemingas KET taisyklių pažeidėjas – kaip matyti, ne kartą yra baustas už transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės, už greičio viršijimą, transporto priemonės vairavimą be privalomojo civilinio draudimo, jam ne kartą yra taikytas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau kaltinamasis teigiamų išvadų dėl tokio savo elgesio nepadarė. Juolab, kaltinamasis yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą ir naują – t. y. šią nagrinėjamą nusikalstamą veiką – padarė nepraėjus nei vieneriems metams. Tokiu savo elgesiu kaltinamasis ne tik pakartotinai nusikalto, bet ir grubiai pažeidė KET taisykles bei sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui bei gyvybei. Pagal byloje bei teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenis, asmuo yra dirbantis pagal individualią veiklą (tačiau neturima duomenų apie jo gaunamas pajamas, t. y. vykdomos individualios veiklos realumą), nesaikingai vartoja alkoholį ir turi problemų dėl savo elgesio, pavartojus alkoholį, kurių nesprendžia jau ilgą laiką, t. y. nėra pagrindo manyti, kad probacija kaltinamojo atžvilgiu gali būti efektyvi.

Dėl baudžiamojo poveikių priemonių skyrimo

G. M., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ką patvirtina nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Jis vairavo automobilį 2023 m. gruodžio 27 d., 9.19 val., ryto metu, Vilniaus mieste, intensyvaus eismo gatvėje (Nemenčinės pl., ties įsukimu į Turniškių g.). G. M. tokias savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET.

Pabrėžtina, kad kaltinamasis G. M. ne pirmą kartą yra traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu (tiek administracine tvarka, tiek ir baudžiamąja tvarka), be to, nuolat daro pažeidimus, kuriais šiurkščiai pažeidinėjamomis Kelių eismo taisyklė (kaip minėta – ne kartą vairavo transporto priemonės neturint tam teisės, viršijo greitį, sukėlė eismo įvykį, būdamas neblaivus ir pan.), tačiau tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir pakartotinai padarė analogišką nusikalstamą veiką. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), prokuroro pasiūlytam terminui – 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. gruodžio 29 d. (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis).

Be to, kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam G. M. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, G. M. priklausantis automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1 960 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo G. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaltinamajam G. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. gruodžio 13 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. M. priklausančiam automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2024 m. birželio 28 d. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Kaltinamasis G. M. laikinai sulaikytas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

G. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, ir paskirti G. M. subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti G. M. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. M. atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti G. M. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 29 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

G. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto aktų registrą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones G. M. atėmimą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jis privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (adresu Kaunas, A. Technikos g. 34; telefonas 8 663 60132) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.