- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-12
- Bylos Nr.
- 2-1-370/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00221-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Danguolė Martinavičienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- F. G.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės F. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3332-611/2013 pagal ieškovės ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovo sudarytą 2011 m. lapkričio 11 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė prašė pripažinti sumokėtą 24 995,20 Lt (7 239,11 Eur) sumą lėšomis ieškovės mokėjimo sąskaitoje bankrutavusioje akcinėje bendrovėje (toliau – BAB) banke SNORAS, kurioms taikomos Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 2 straipsnio 4 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies nuostatos.Paaiškino, kad ieškovė F. G. buvo BAB banko SNORAS klientė ir turėjo terminuotą indėlį. Nuvykusi į atsakovo filialą pratęsti terminuoto indėlio sutartį, buvo atsakovo darbuotojos suklaidinta ir pasirašė ne indėlio sutarties pratęsimo protokolą, o jai pateiktą obligacijų pasirašymo sutartį, neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį bei blanką, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovės patikėtos bankui lėšos yra apdraustos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“. Ieškovė nemoka lietuvių kalbos, yra vyresnio amžiaus ((duomenys neskelbtini)), neturinti aukštojo universitetinio išsilavinimo, finansinio ar teisinio darbo patirties, be to, pripažintina vartotoja Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 2 straipsnio 15 dalies prasme. Sudarydamas ginčo sandorį atsakovas BAB bankas SNORAS veikė nesąžiningai, neatskleidė ir neišaiškino esminių sutarties sąlygų, nepateikė dokumentų, būtinų susipažinti su investavimo rizikomis, pateikė ieškovei klaidinančią ir aiškiai tikrovės neatitinkančią informaciją. Ieškovė nurodė, kad ginčo sandorį sudarė esant esminiam suklydimui dėl atsakovo apgaulės, buvo įtikinta, jog obligacijų pasirašymo sutartis ir jos rezultatas yra analogiškas terminuotojo indėlio sutarčiai, o lėšos apdraustos, todėl sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 ir 1.91 straipsniais. Atsakovas neatskleidė, kad lėšoms, deponuotoms banke obligacijų sutarties pagrindu, nėra taikoma indėlių draudimo apsauga, taip pat ieškovę suklaidino nurodęs, jog ieškovės deponuotos lėšos bus saugios ir toliau apdraustos valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Investicijų ir indėlių draudimas“, nepateikė ieškovei visos reikalingos informacijos, nesiaiškino ieškovės žinių ir patirties investavimo srityje, tyčia į sutartis įrašė klaidinančius duomenis apie produkto draudimą, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos finansų priemonių rinkos įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, CK 1.5 straipsnyje numatytą protingumo principą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškinį atmetė ir civilinę bylą pagal ieškovės F. G. ieškinį atsakovui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu prijungė prie atsakovo BAB banko SNORAS bankroto bylos, priteisė iš ieškovės 300 Lt (86,89 Eur) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pagal ginčo sutartį ieškovės nupirktos obligacijos buvo apskaitytos ieškovės asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje. Ieškovė pagal ginčo sutartį įsipareigojimus įvykdė ir sumokėjo sutartyje nurodytą obligacijų kainą, šios lėšos buvo įskaitytos į atsakovo sąskaitą obligacijų platinimui, tačiau atsakovas ieškovei obligacijų neperdavė. Teismas taip pat konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog obligacijos turėjo įsigalioti 2011 m. gruodžio 1 d., o Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. taikė atsakovui BAB bankui SNORAS veiklos apribojimą, 2011 m. lapkričio 24 d. pripažino nemokiu ir atėmė licenciją visam laikui, jau 2011 m. lapkričio 16 d. tapo akivaizdu, kad obligacijų emisija nustatytu terminu neįsigalios. Teismas konstatavo, kad šalių sudaryta obligacijų pasirašymo sutartis įsigaliojo, tačiau atsakovas ieškovei obligacijų neperdavė, o ieškovė jų negavo, todėl nėra ginčo dalyko, nes ieškovė ginčija obligacijų, kurių ji negavo, įsigijimą. Ieškovės lėšos, sumokėtos už negautas obligacijas, laikytinos jos lėšomis, turimomis pas atsakovą, kaip obligacijų emitentą. Atsakovas, neperdavęs ieškovei obligacijų, 2011 m. lapkričio 16 d. įgijo pareigą grąžinti ieškovei jos sumokėtas sumas, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė dėl atsakovui paskelbto veiklos apribojimo. Teismas konstatavo, kad ieškovės už obligacijas sumokėtos lėšos atsakovo draudiminio įvykio dieną (2011 m. lapkričio 24 d.) laikytinos ieškovės indėliu (IĮIDĮ 2 str. 4 d.), todėl ieškovė savo teises gali ginti kitais būdais (CK 1.90 str. 7 d.). Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nurodė kitą teisių gynimo būdą – ieškovės reikalavimą išmokėti indėlio draudimo išmoką, vadovaujantis IĮIDĮ 2 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 5 straipsnio 1 dalimi, 9 straipsniu.Teismas dėl CK 1.91 straipsnyje nurodyto sandorių negaliojimo pagrindo konstatavo, kad iš sudarytos neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties ir jos priedų matyti, kad informacija ieškovei buvo atskleista teisingai. Pažymėjo, kad obligacijų pasirašymo sutartyje nėra nurodoma, kad joms taikomas indėlio draudimas, o apibendrintame finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme nurodoma galima atsakovo nemokumo rizika, o aplinkybės, kad atsakovo darbuotoja ieškovei teigė, esą obligacijoms taikomas indėlio draudimas, ieškovė neįrodė. Teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovas siekė ieškovę apgauti tiek aktyviais veiksmais, tiek pasyviu neveikimu. Tai, kad atsakovo pateikta informacija, atsižvelgiant į neprofesionalaus kliento aptarnavimo ir obligacijų sutarčių pasirašymo momentų sutapimą, tam tikrais atvejais galėjo būti investuotojų suprantama klaidingai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo neteisėti atsakovo veiksmai ir yra nustatyta jo kaltė dėl apgaulės. Šios aplinkybės nesudarė pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu remiantis CK 1.91 straipsniu.Atskirajame skunde ieškovė F. G. prašė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantė nurodė, kad savo įrodinėjimo pareigos atsakovas neįvykdė, o teismas nepagrįstai konstatavo, jog visa būtina informacija ieškovei buvo suteikta. Ieškovė sudarydama obligacijų sutartį suklydo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (profesinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo), todėl ginčijama sutartis pripažintina negaliojančia remiantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad rusakalbei ieškovei, pasirašant ginčo sutartį, rusų kalba buvo pateiktas tik pats sutarties tekstas, o kliento patvirtinimų ir pasirinkimų dokumentas, kuriame ir buvo klaidinanti nuostata apie draudimą, pateiktas tik lietuvių kalba. Sutartis buvo sudaryta banko skyriuje, įsikūrusiame kioske, kur klientas neturi techninių galimybių (nėra klientams skirto terminalo) prisijungti prie internete banko teikiamos informacijos. Šios aplinkybės pagrindžia tai, kad sutarties sudarymo momentu, ieškovei nebuvo suteikta visa pagal FPRĮ privaloma informacija ir ieškovė buvo suklaidinta dėl esminės sutarties sąlygos, t. y., jog įgytos obligacijos nebus apsaugotos atsakovo nemokumo atveju. Sutartis buvo užpildyta banko darbuotojos ranka, todėl patvirtinimai Kliento patvirtinimų ir pasirinkimų blanke neturi įrodomosios vertės.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BAB bankas SNORAS prašė skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas tinkamai įvykdė teisės aktų nustatytą prievolę atskleisti ieškovei su obligacijų įsigijimo sandoriu susijusią riziką, kadangi ši informacija buvo pateikta finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme, veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santraukoje, obligacijų baziniame prospekte bei emisijos galutinėse sąlygose. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad neskaitė pasirašomos sutarties bei niekada nesidomėjo indėlių draudimu. Net konstatavus, kad pagal obligacijų pasirašymo sutartį ieškovės įsigytos obligacijos neįsigaliojo, o ieškovė nelaikytina banko obligacijų savininke – ieškovė turėtų būti laikoma investuotoja (t. y. pagal bylos aplinkybes ji neturi teisės į draudimo išmoką).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. rugsėjo 11 d. iki teismo posėdžio pradžios buvo pateiktas bendras ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens prašymas patvirtinti prie šio prašymo pridėtą šalių 2018 m. rugsėjo 7 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
Dėl taikos sutarties patvirtinimo
CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Ši teisė kyla iš CPK 13 straipsnyje įtvirtinto byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principo ir ja šalys gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 str., 140 str. 3 d. ir 4 d., 302 str.). Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą (CK 6.983 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo esmę ir bylos duomenis, daro išvadą, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja įstatymų imperatyvioms nuostatoms ir viešajam interesui; taikos sutarties 3.3 papunktyje šalys patvirtino, kad joms žinomos civilinės bylos nutraukimo sudarius taikos sutartį procesinės pasekmės (CPK 294 str. 2 d.); sutartį pasirašė tam įgaliojimus turintys asmenys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikta taikos sutartis gali būti tvirtinama šalių sulygtomis sąlygomis (CPK 42 str. 2 d.). Tvirtintinas visas šalių pateiktas taikos sutarties tekstas, išskyrus taikos sutarties nuostatas, kuriomis išreiškiami šalių patvirtinimai ir išsprendžiami techniniai / organizaciniai klausimai: apibūdinama byla, patvirtinama, kad šalims žinomos civilinės bylos nutraukimo sudarius taikos sutartį procesinės pasekmės, išreiškiamas prašymas teismui patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti bei nurodomas sudaromos taikos sutarties egzempliorių skaičius (šalių pateiktos taikos sutarties i–iv p., 3 p. ir jo p. p.). Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškinys ir paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, naikintina, šalių pateikta taikos sutartis tvirtintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 5 p., 326 str. 1 d. 5 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Taikos sutartimi šalys susitarė, kad trečiasis asmuo atlygina ieškovės patirtas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su byla. Visas kitas teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu bei įteikimu, padengia ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo lygiomis dalimis (taikos sutartis 2.1 ir 2.2 papunkčiai). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos (CPK 92 str.; Kolegialių institucijų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Atsižvelgusi į anksčiau nurodytas taikos sutarties sąlygas, teisėjų kolegija ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų, nenurodytų taikos sutartyje, paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 94 str. 2 d.). Ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista, todėl jo grąžinimo klausimo teisėjų kolegija taip pat nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės F. G. ieškinys ir paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Patvirtinti ieškovės F. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS (juridinio asmens kodas 112025973), atstovaujamo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Valnetas“ įgalioto asmens G. A., bei trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451), atstovaujamos direktorės A. M., veikiančios pagal įmonės įstatus, 2018 m. rugsėjo 7 d. sudarytą taikos sutartį toliau nurodytomis sąlygomis:
1. Ieškovė F. G. atsisako: visų ieškinio reikalavimų, išskyrus reikalavimą pripažinti jos teisę į indėlio draudimo išmoką, mokėtiną pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą; visų ir bet kokių finansinių reikalavimų, įskaitant ir pateiktus, atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, ta apimtimi, kurią padengia indėlio draudimo išmoka, kuri bus išmokėta pagal taikos sutartį.
2. Atsakovas bankrutavusi akcinė bendrovė bankas SNORAS ir trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pripažįsta, jog ieškovei F. G. priklauso indėlio draudimo išmoka pagal ieškovės F. G. su akcine bendrove banku SNORAS sudarytą 2011 m. lapkričio 11 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Pagal atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ perduotus duomenis ieškovei F. G. priklauso 7 239,11 Eur (septyni tūkstančiai du šimtai trisdešimt devyni eurai ir 11 ct) indėlio draudimo išmoka, apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą.
4. Trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmoka ieškovei F. G. priklausančią 7 239,11 Eur indėlio draudimo išmoką į ieškovei priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.
5. Ieškovė F. G. patvirtina, kad gavusi taikos sutartyje numatyto dydžio draudimo išmoką, nebereikš jokių pretenzijų atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS ir trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, susijusių su draudimo išmokų pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą mokėjimu dėl atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS draudžiamojo įvykio, taip pat dėl palūkanų, delspinigių priteisimo.
6. Šalys susitaria, kad trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ atlygina ieškovės F. G. patirtas 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su byla.
7. Visas teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų byloje siuntimu bei įteikimu, padengia ieškovė F. G., atsakovas bankrutavusi akcinė bendrovė bankas SNORAS ir trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ lygiomis dalimis.
8. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo.
Šią civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ nutraukti.