Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D.A. ir D.Ak. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal BK 180 str. 1d. - laisvės atėmimu trejiems metams;pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. - laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.

pagal BK 180 str. 1d. - laisvės atėmimu trejiems metams;pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. - laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams dviems mėnesiams. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.

Priteista iš nuteistųjų D. A. ir D. Ak. solidariai R.Č. 391 Lt turtinės žalos atlyginimo, subsidiariai po 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir po 1203 Lt Valstybinei ligonių kasai gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D.A. ir D.Ak. nuteisti už tai, kad 2003 m. gruodžio 30 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, užpuolė nukentėjusįjį R.Č., prieš kurį panaudodami fizinį smurtą-bendrais veiksmais suduodami pastarajam ne mažiau kaip 12 smūgių medinėmis lazdomis, rankų kumščiais ir kojomis į abi rankas, galvą, nugarą, pilvą, juosmenį ir kairę koją, tuo padarydami R. Č. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl abiejų alkūnių lūžimų, plėštinės-pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje, muštinės žaizdos galvoje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo bei kraujosruvų galvoje, kairio peties-nugaros, pilvo, juosmens ir kairės kojos srityse, pagrobė iš jo 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, 50 Lt vertės automobilio užvedimo spynelės raktą su 220 Lt vertės signalizacijos pulteliu, 30 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 170 Lt, ir materialinės vertės neturinčiais : automobilio (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimu, techninės apžiūros talonu, „Hansabanko“ kortele, vairuotojo pažymėjimu, draudimo polisu, (duomenys neskelbtini) pažymėjimu ir penkis raktus, viso pagrobdami R. Č. priklausančio turto bendros 791 Lt vertės.

Taip pat jie nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, toje pačioje vietoje ir tomis pat aplinkybėmis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą pagrobti nukentėjusiojo R. Č. turtą, bendrais veiksmais tyčia sudavė jam ne mažiau kaip 12 smūgių medinėmis lazdomis, rankomis, kojomis į abi rankas, galvą, nugarą, pilvą, juosmenį ir kairę koją, tuo padarydami jam abiejų alkūnių lūžimus, plėštinę-pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje, muštines žaizdas galvoje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą bei kraujosruvas galvoje, kairio peties-nugaros, pilvo, juosmens ir kairės kojos srityse, tuo sunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatą, nes abiejų alkūnkaulių lūžimas yra pavojingas sveikatai.

Nuteistasis D.A. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, anksčiau neteistas, jo motinai ir mažamečiui broliui namų ūkyje reikalinga jo pagalba, jau ilgą laiką yra laikomas tardymo izoliatoriuje.

Nuteistasis D.Ak. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors apygardos teismas, atsižvelgdamas į apelianto amžių ir iš dalies atlygintą turtinę žalą, paskyrė švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliantas mano, kad ši bausmė yra per griežta. Teigia, kad teismas turėjo daugiau dėmesio skirti apelianto asmenybei bei jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms. Teismas nepagrįstai vertino, kad apeliantas savo kaltę pripažino tik iš dalies. Jis savo kaltę pripažino pilnai, teisme stengėsi kuo nuosekliau papasakoti nusikaltimų aplinkybes ir savo veiksmus. Nesutinka su jo asmenybės neigiamu vertinimu vien dėl to, kad nusikaltimų padarymo metu nedirbo ir nesimokė. Apeliantas skunde nurodo, kad nusikaltimų padarymo metu jam buvo tik dvidešimt metų, neseniai atlikęs karinę tarnybą, todėl nespėjo susirasti darbo. Be to, pavasarį ketino stoti mokytis. Teigia, kad jo nusikalstamos nuostatos nėra susiformavusios, savo nusikalstamą poelgį griežtai smerkia, šeimoje ir mokykloje buvo charakterizuojamas teigiamai, jo požiūris į mokslą, darbą, šeimą taip pat buvo teigiamas. Todėl nemano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus ketverių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad šie tikslai bus pasiekti paskyrus žymiai švelnesnę bausmę, nes nori kuo greičiau grįžti į šeimą, mokytis, dirbti, kad galėtų savo lėšomis atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Nukentėjusysis R.Č. atsikirtime į nuteistųjų D. A. ir D. Ak. apeliacinius skundus prašo nekeisti apygardos teismo nuosprendžio. Taip pat prašo nuteistųjų atžvilgiu taikyti BPK 118 str. nuostatas, nes jie ir už jų veiksmus materialiai atsakingi asmenys neturi lėšų žalai atlyginti. Nurodo, kad nuo nusikaltimo dienos jis nuolat gydosi ligoninėje, dėl patirtų traumų buvo operuotas du kartus, jam pratęstas 2-os invalidumo grupės terminas, yra nedarbingas, jaučiasi morališkai palaužtas dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo. Nurodo, kad prieš nusikaltimo padarymą planavo pradėti ūkinę veiklą, dėl to nusipirko įrangą, ja mokėsi naudotis, šiam tikslui išleido visas santaupas. Tačiau medikų komisija konstatavo, kad jis dėl naujai patirtų traumų yra visiškai nedarbingas. Nukentėjusysis mano, kad apygardos teismas nuteistiesiems paskyrė tinkamas bausmes, pagrįstai ir teisingai priteisė atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nurodo, kad nuteistieji (duomenys neskelbtini) miestelyje nėra pasižymėję kaip geri ir padorūs jaunuoliai, norintys įgyti tinkamą išsilavinimą ar rasti darbą, lankydamiesi kavinės dažnai sukeldavo konfliktines situacijas, tyčia kibdavo prie praeivių. Po nuteistųjų suėmimo (duomenys neskelbtini) daugiau neįvykdytas nei vienas plėšimas, nesužalotas nei vienas žmogus. Mano, kad nuteistasis D. Ak., pateikdamas apeliacinį skundą, pažeidė BPK 313 str. reikalavimus.

Teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusysis prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus patenkinti.

Nuteistųjų D. A. ir D. Ak. apeliaciniai skundai atmetami.

Apygardos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jų nusikalstamas veikas, pagal BK 180 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 9 p., ko apeliaciniuose skunduose neginčija ir patys nuteistieji. Jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo R. Č., liudytojo T. A. bei pačių nuteistųjų D.A. ir D.Ak. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kitais, apygardos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.

Nukentėjusysis R. Č. parodė, kad išėjus iš kavinės ir einant link namų, iš nugaros pusės prie jo prišoko du vaikinai ir abu pradėjo mušti lazdomis. Vienas iš vaikinų - D. A., reikalavo atiduoti pinigus. Po suduotų smūgių nukentėjusysis prarado sąmonę. Atsigavęs pastebėjo, jog iš striukės užsegtų kišenių pagrobta piniginė su pinigais, dokumentai, mobilaus ryšio telefonas, raktai. Vėliau vairuotojo pažymėjimą ir raktus jam gražino.

Nuteistasis D. Ak. parodė, kad kartu su D. A. užpuolė ir sumušė nukentėjusįjį, bet jis sudavė tik kelis smūgius, nes nuo smūgių sulūžo pagalys, o telefono su raktais jis neėmė. Nuteistasis D. A. parodė, kad kartu su D. Ak. užpuolė ir sumušė nukentėjusįjį, tačiau jis telefono ir raktų neėmė.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiojo R. Č. parodymais, o nuteistojo D. Ak. parodymus vertino kaip dalinį prisipažinimą padarius nusikaltimą. Taip pat kolegijos nuomone, nuteistasis D. Ak., duodamas tokius parodymus, siekia palengvinti savo padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl atmestinas D. Ak. apeliacinio skundo deklaratyvus teiginys, kad dėl nusikaltimo jis prisipažino visiškai.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas nuteistiesiems D. A. ir D. Ak. paskyrė tinkamas bausmes, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuteistieji D. A. ir D. Ak. įvykdė apysunkį ir labai sunkų tyčinius nusikaltimus. Už labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nors abu nuteistieji yra jauno amžiaus, tačiau D. Ak. jau teistas, naujus nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo jo polinkį nusikalsti ir nesilaikyti visuomenės nustatytų normų. Jis nedirbo, nesimokė. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė veikdami bendrininkų grupėje. Nuteistasis D. A. neteistas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apygardos teismas atsižvelgė į visas šias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė nuteistiesiems žymiai švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, nei įstatymo nustatytas bausmės vidurkis už sunkesnį nusikaltimą.

Apeliantų skunduose nurodytos aplinkybės - D. A. motinai ir mažamečiui broliui namų ūkyje reikalinga pagalba, D. Ak. ketinimai pavasarį pradėti mokslus, nėra pagrindas švelninti nuteistiesiems paskirtų bausmių. Kolegijos nuomone, paskirtos bausmės nėra per griežtos. Dar labiau jas švelninti, vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, nėra jokio įstatyminio pagrindo. BK 54 str., 61 str., 80 str. ir 91 str. reikalavimai nepažeisti.

Taip pat atmetamas nukentėjusiojo R. Č. atsikirtimo į nuteistųjų apeliacinius skundus teiginys, kad nuteistasis D. Ak., pateikdamas apeliacinį skundą, pažeidė BPK 313 str. reikalavimus. Šio straipsnio ketvirtoje dalyje nurodyta, kad suimtam nuteistajam dvidešimties dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos. Skundžiamo nuosprendžio nuorašas suimtam nuteistajam D. Ak. įteiktas 2005 m. vasario 23 d., o jo apeliacinis skundas parašytas 2005 m. kovo 10 d., t.y. per penkiolika dienų, dar nesuėjus dvidešimties dienų terminui. Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos nepažeistos.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų D.A. ir D.Ak. apeliacinius skundus atmesti.