Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A.–R. patikslintą ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo civilinės metrikacijos skyriuje esant abiejų sutuoktinių kaltei (trečiasis asmuo – E. T.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisėja 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliucija patikslintą ieškinį priėmė ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti. Ieškinio, jo priedų ir teismo pranešimo, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti, kopijos 2018 m. gruodžio 12 d. išsiųstos atsakovui ir trečiajam asmeniui. Trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. gruodžio 14 d. per mamą J. J.. Atsakovui procesinių dokumentų nepavykus įteikti ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, procesiniai dokumentai 2019 m. vasario 11 d. buvo išsiųsti ieškovės nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 11 d. teisme gautas atsakovo dokumentų gavimo patvirtinimas.

2018 m. kovo 1 d. atsakovas elektroniniu paštu informavo teismą, kad gyvena užsienyje, todėl visus procesinius dokumentus pageidauja gauti elektroniniu paštu Atsakovas nurodė, kad santuoka su ieškove iširo dėl išsiskyrusių pažiūrų ir pranešė, kad šalys dalintino turto neturi

Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje sudarė santuoką, kuri Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.24 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnis) nuostatos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

CK 3.61 straipsnyje numatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai).

Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad jie su atsakovu, su kuriuo susipažino internetu, ilgesnį laiką kartu faktiškai nėra gyvenę, kadangi atsakovas dirba Vokietijoje. Ji iki santuokos sudarymo dirbo Vilniuje (kariuomenėje), buvo pasirengusi po santuokos sudarymo vykti pas atsakovą į Vokietiją kartu gyventi, dėl ko ji 2018 m. rugpjūčio mėnesį net nutraukė darbo sutartį, tačiau atsakovas pareiškė, kad jai nebus kur gyventi, o po to internete ėmė viešinti savo nuotraukas su kita moterimi, pasiskelbė esąs susižadėjęs. Ieškovė nori kuo greičiau nutraukti santuoką ir pati taip pat pradėti savo gyvenimą iš naujo, jokių susitaikymo galimybių nebemato, todėl sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, faktiškai nurodydama santuokos nutraukimo pagrindu kito sutuoktinio kaltę, sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kam neprieštarauja ir atsakovas, į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas nesistengia išsaugoti santuokinių santykių ir nebegalima tikėtis, kad bendras sutuoktinių gyvenimas ateityje bus galimas, konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Skirtingų požiūrių į gyvenimą bei šeimą buvimas, bendro ūkio nevedimas, santuokinių ryšių nepalaikymas patvirtina, kad santuoka yra iširusi. Teismui įsitikinus, kad santuoka faktiškai iširo, bažnytinės santuokos apskaitos įrašas panaikintinas konstatavus abiejų sutuoktinių kaltę (CK 3.61 straipsnis).

Šalys taikytis nenori, todėl terminas susitaikymui nenustatytinas (CK 3.64 straipsnio 3 dalis), konstatuojant, jog termino susitaikyti nustatymas pažeistų abiejų sutuoktinių interesus.

Lietuvos Respublikos Hipotekos registro išrašo duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarė D. R. 2017 m. gruodžio 8 d. užregistravo nekilnojamojo Buto/Patalpos – Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), hipoteką, pagal 2017 m. gruodžio 8 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas pasiskolino iš E. T., gyvenančio (duomenys neskelbtini), 15 000 Eur sumą. Prievolės įvykdymo terminas – 2019 m. gruodžio 8 d. Hipoteka įkeisto nekilnojamo turo užtikrinimo sumą sudaro 20 000 Eur. Ieškovė patikslintame ieškinyje šį reikalavimą prašė pripažinti asmenine atsakovo prievole. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad paskolos sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta 2017 m. gruodžio 8 d., ir į tai, kad hipoteka buvo užregistruota 2017 m. gruodžio 8 d., konstatuoja, kad paskolos sutartis buvo pasirašyta, o hipoteka užregistruota prieš tai, kai ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką. Pažymėtina, kad trečiajam asmeniui apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta 2018 m. gruodžio 14 d., tačiau trečiasis asmuo nepasinaudojo savo procesine teise civilinėje byloje pateikti atsiliepimą. Teismas, vertindamas tai, kad ieškovė patikslintame ieškinyje reiškia reikalavimą pripažinti atsakovo įsiskolinimą trečiajam asmeniui atsakovo asmenine atsakomybe, atsakovui ir trečiajam asmeniui neprieštaravus šiam reikalavimui ir atsižvelgdamas į tai, kad paskolos sutartis buvo pasirašyta, o hipoteka užregistruota prieš šalims sudarant bažnytinę santuoką, atsakovo 15 000 Eur įsiskolinimą trečiajam asmeniui pripažįsta asmenine atsakovo atsakomybe.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu reikalavimus teismas gali uždrausti kitam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašo jai palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę, vadovaudamasis aukščiau išdėstyta įstatymo nuostata, ieškovei palieka iki santuokos sudarymo turėtą „A.“ pavardę.

Sutuoktiniai bendro turto ir nepilnamečių vaikų neturi, išlaikymo vienas kitam nereiškia. Esant šioms aplinkybėms teismas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, bendro turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo sprendime nepasisako (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktiniams išaiškintina, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Panaikinus santuokos apskaitos įrašą Civilinės metrikacijos įstaigoje, santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo.

Šioje byloje yra susidariusios procesinių dokumentu įteikimo ir siuntimo išlaidos valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, šioje byloje yra susidariusios 10 Eur dydžio išlaidos dėl procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo. Ieškinį tenkinus visiškai, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo, nes jis nėra atleistas nuo tokių išlaidų sumokėjimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės I. A.–R. patikslintą ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo civilinės metrikacijos skyriuje esant abiejų sutuoktinių kaltei tenkinti visiškai.

Panaikinti ieškovės I. A.–R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje sudarytos santuokos, įregistruotos (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (Santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), apskaitos akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

I. A.–R. palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „A.“, o V. R. po santuokos nutraukimo palikti pavardę „R.“.

Nustatyti, kad atsakovo V. R. 15 000 Eur įsiskolinimas E. T. pagal 2017 m. gruodžio 8 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė V. R. prievolė.

Priteisti iš atsakovo V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 Eur (dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.