- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- e2YT-1980-1102/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15641-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Pareiškėjas
- D. I. B. S., A. B. J., G. B. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Monika Misiūnienė
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, taip pat rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. I. B. S., A. B. J., G. B. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai D. I. B. S., A. B. J., G. B. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: 1) pareiškėjo D. tėvas ir pareiškėjų A. ir G. senelis E. B. (Z. B.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis; 2) pareiškėjo D. senelė ir pareiškėjų A. ir G. prosenelė N. F. D. B. (N. F., A. F. A. V. D. B.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė; 3) E. B. F. išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; 4) N. F. D. B. išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareikštą prašymą pareiškėja grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Pareiškėjai kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 str. 1 d. Migracijos departamentas nurodė, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad Z. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir E. B. F., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)), yra tas pats asmuo. Taip pat nėra pakankamai duomenų, kad N. F., gimusi (duomenys neskelbtini), ir N. F. D. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo. Nėra pakankamai patvirtinančių dokumentų, kad E. B. ir N. F. D. B. iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Migracijos departamentas konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad E. B. F. ir N. F. D. B. išvyko iš Lietuvos iki 1990-03-11, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad Pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečių, tokį statusą turėjusių iki 1940-06-15, palikuonys, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjai gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais.
1.2. Nurodė, kad pareiškėjas D. yra pareiškėjų A. ir G. tėvas. Pareiškėjai yra Z. B., gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, giminaičiai. Z. B. vardas ir pavardė keitėsi į E. B. F. (arba dar įvairiuose dokumentuose nurodomas kaip E. (Z.) F., E. B., Z. B. F.). Z. B. buvo D. tėvas ir A. ir G. senelis. Be to, pareiškėjai yra N. (iki santuokos – F.) B., gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, giminaičiai. N. F. pavardė keitėsi į N. F. D. B. arba A. F. D. B. N. B. buvo D. senelė ir A. ir G. prosenelė.
1.3. Faktą, kad pareiškėjų seneliai, proseneliai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, patvirtina eilė įrodymų. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė N., tėvas A. F. ir mama R. (R.); Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu su ja (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mieste išduotų pasų knygos išrašas, kuriame nurodyta, kad N. F. buvo išduotas LR pasas Nr. (duomenys neskelbtini); Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie santuoką Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) susituokė N. F. (20 metų), A. dukra, ir C. B. ((duomenys neskelbtini)), B. L. sūnus; Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) C. ir N. (iki santuokos F.) B. sūnus vardu Z. Pareiškėjų teigimu, šios pažymos neabejotinai įrodo, kad N. F. (po santuokos B.) gimė ir gyveno Lietuvoje ir turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę taip pat, kad jos sūnus Z. gimė ir gyveno Lietuvoje ir atitinkamai, būdamas Lietuvos pilietės sūnus, taip pat turėjo Lietuvos pilietybę.
1.4. Z. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)) yra tas pats asmuo. Todėl yra pagrįstai tikėtina, jog E. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietis, nes Z. B. pagal gimimą buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir nėra duomenų, apie Lietuvos Respublikos institucijų sprendimus, liudijančius, kad jis būtų netekęs pilietybės iki 1940-06-15. N. F., gimusi (duomenys neskelbtini), ir N. F. D. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo. Todėl yra pagrįstai tikėtina, jog N. F. D. B., gimusi (duomenys neskelbtini) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietė, nes N. F. buvo Lietuvos Respublikos pilietė ir nėra duomenų apie Lietuvos Respublikos institucijų sprendimus, liudijančius, kad ji būtų netekusi pilietybės iki 1940-06-15 (2023 m. spalio 26 d. CBP-15619).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą palikti nenagrinėtą. Savo poziciją suinteresuotas asmuo grindė tuo, kad pareiškėjai nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, taip pat pareiškėjų pareiškimas neatitinka CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatų. Nurodė, kad pareiškėjai papildomai teismui pateikė šiuos dokumentus, kurių nebuvo teikę Migracijos departamento Pilietybės skyriui: E. B. F. mirties liudijimą; E. B., gim. (duomenys neskelbtini), Meksikos paso kopiją; archyvo tyrėjos Balcazar 2023-08-29 laišką, kuriame tyrėja nurodė atlikusi dokumentų paiešką Meksikos archyvuose ir nurodė, kad daugiau dokumentų, negu kad buvo pateikta Migracijos departamentui, kurie galėtų būti naudojami kaip įrodymai dėl N. F. B. ir Z. B. atvykimo į Meksiką nepavyko rasti; Meksikos žydų dokumentacijos ir tyrimų centro (CDIJUM) laišką, kuriame nurodyta, kad dokumentų dėl Z. ir N. vardų/pavardžių keitimo nerasta; Meksikos pilietybės pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Z. (E.) B., kurioje nurodyta, kad J. B., įgijęs Meksikos pilietybę natūralizacijos būdu, pagal (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į šį sekretoriatą su prašymu išduoti Meksikos pilietybės pažymą jo sūnui Z. (E.) B., nes pastarasis yra nepilnametis, o tėvų valdžia, kaip ir Meksikos pilietybės suteikimo natūralizacijos būdu dieną, priklauso prašančiajam asmeniui; Užsienio reikalų sekretoriato vyriausiojo pareigūno patvirtinimą, kuriame nurodyta, kad N. F. D. B. gyvena Meksikos Respublikoje, yra oficialiai sudariusi santuoką su J. B., kuris po santuokos sudarymo, pagal (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo Meksikos pilietybę natūralizacijos būdu, todėl pagal 1886 m. Užsieniečių reikalų ir natūralizacijos įstatymo, galiojusio jos sutuoktinio pilietybės keitimo dieną, 20 straipsnio, IV skyriaus paskutinės pastraipos nuostatas, ji įstatymu nustatyta tvarka įgijo Meksikos pilietybę; Migracijos tarnybos (Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išduotą dokumentą, kuriame yra nuotrauka ir nurodytas (S.) E. B. F., gim. (duomenys neskelbtini); Viešojo notaro E. M. C. (duomenys neskelbtini) m. patvirtinimą (testamento pirmo lapo vertimą), kuriame nurodyta, kad N. F. A. D. B., ji yra Meksikos pilietė, Meksikos pilietybės pažyma (Nr. (duomenys neskelbtini)) išduota (duomenys neskelbtini), ankstesnė pilietybė - Lietuvos, kurios tėvai buvo A. F. ir R. A. D. F.), gim. (duomenys neskelbtini) buvo susituokusi su J. B. G. ir santuokoje susilaukusi dviejų sūnų S. E. B. F. ir B. B. F.. Suinteresuotas asmuo prašė, kad tuo atveju, jei teismas nuspręs pareiškimą nagrinėti iš esmės, pareiškimą atmesti (2023 m. gruodžio 7 d. DOK-193116).
3. Posėdyje žodinio nagrinėjimo metu pareiškėjų atstovė advokatė prašė tenkinti pareiškimą jame nurodytais motyvais.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas D. I. B. S. taip pat pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė:
4.1. Pareiškėjas turėjo artimą, betarpišką ryšį su tėvu Z. (E.) ir pagarbius santykius su močiute N. (A.). Su savo tėvu Z. D. palaikė labai artimą meksikietišką šeimos gyvenimo būdą, o su močiute N. dažnai pietaudavo sekmadieniais D. tėvų namuose arba restorane. Šiuo metu N. ir Z. jau yra mirę. N. mirė (duomenys neskelbtini), o Z. – (duomenys neskelbtini). D. močiutė N. buvo pasakojusi kelias istorijas apie gyvenimą Lietuvoje, bet tėvas Z. buvo kūdikis, kai šeima išvyko – per mažas, kad prisimintų ką nors iš Lietuvos.
4.2. Nurodė, kad N. F. yra jam pasakojusi, kad jos būsimas vyras C., keliaudamas pro Kėdainius, sutiko įtakingą žydų bendruomenės narį poną A. F., N. tėvą. Ponas F. pasiūlė C. darbą savo parduotuvėje, kur jis sutiko A. F. dukrą N. Pasak N., ponas F. iš kart suplanavo ir numatė, kad C. taptų N. vyru nuo tada, kai pirmą kartą jį pamatė. Su jo paskatinimu prasidėjo C. ir N. meilės istorija, kai abu dirbo parduotuvėje. C. ir N. B. religinės vestuvės įvyko (duomenys neskelbtini), tai buvo labai tradicinės žydų vestuvės, kurias vedė rabinas Š. H. A., jis ir pasirašė santuokos liudijimą, kaip įrašyta Kėdainių žydų bendruomenės santuokos registre. N. po vestuvių labai greitai pastojo, pirmagimis Z. gimė (duomenys neskelbtini). Senelis C. turėjo brolių ir seserų, kurie jau buvo imigravę į JAV. Taigi, šeima kartu su savo naujuoju kūdikiu nusprendė persikelti į Ameriką. Bet atvykti į JAV tuo metu buvo sunku dėl taikomų atvykėliams kvotų, todėl vietoj to jie imigravo į Meksiką. Pasak močiutės, iš Lietuvos šeima vyko į Meksiką per Prancūziją, La Havro uostą. 1923 m. atvykus į Verakruso uostą Meksikoje, kalbos barjeras pridėjo dar vieną problemą. Dėl ribotos ispanų kalbos mokėjimo, pareigūnai jų vardus klaidingai suprato, nes tokie vardai Meksikoje nenaudojami, todėl priskyrė jiems labiau priimtinus vardus. N. tapo A., o Z. tapo E.. Kadangi Lietuvoje jie buvo susituokę tik religiniu pagrindu ir dėl dviejų vaikų ir kitų teisinių tikslų Meksikoje reikėjo įforminti santuoką, todėl (duomenys neskelbtini) N. ir C. kreipėsi į civilinį teismą Celaya mieste, Meksikoje, ir susituokė su dviejų liudytojų bei civilinio teisėjo akivaizdoje.
Atsiliepimas
4.3. Atsikertant į Migracijos departamento atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjai pirmą kartą su prašymu dėl juridinio fakto nustatymo kreipėsi dar 2023 m. birželio mėnesį, tačiau tuo metu teismas pareikalavo pateikti įrodymus, jog išnaudotos visos galimybės ir jog nebuvo įmanoma rasti daugiau jokių dokumentų dėl pareiškėjų protėvių – Z. (E.) B. ir N. (A.) F. B. ir nustatė terminą šiems įrodymams pateikti. Pareiškėjai kreipėsi į archyvo tyrėją, taip pat į Meksikos žydų dokumentacijos ir tyrimų centrą (CDIJUM), iš kurių gavo rašytinius patvirtinimus apie tai, jog jokių dokumentų apie Begun šeimą nerasta (t. y., įrodymus, kad visos galimybės rasti daugiau dokumentų išnaudotos). Tačiau kadangi gauti šiuos dokumentus užtruko gerokai ilgiau nei buvo nustatytas teismo terminas, teismas konstatavo, jog pirmasis prašymas dėl juridinio fakto nustatymo nepaduotas. Gavus minėtus patvirtinimus ir parengus jų vertimus, buvo pakartotinai kreiptasi į teismą būtent su šiuo – antruoju – prašymu, kuris dabar nagrinėjamas šioje civilinėje byloje.
4.4. Pažymėjo, kad visos pažymos apie N. F. B. ir Z. B. iš Lietuvos archyvų yra gautos ir pateiktos Migracijos departamentui. Nėra pagrindo teigti, jog galimai gali būti rasta nauja informacija archyvuose, jeigu būtų suformuotos užklausos pagal kitus N. F. ir Z. F. gimimo datų duomenis. Akivaizdu, jog gimimo datos buvo pakeistos ne Lietuvoje, o Meksikoje, todėl jokių kitų duomenų Lietuvos archyvuose nėra ir nebus rasta (2023 m. gruodžio 15 d. DOK-197803).
5. Pareiškėjų atstovė taip pat papildomai pateikė pareiškėjų A. B. J. ir G. B. J. gimimo liudijimų kopijas su vertimu (2023 m. gruodžio 22 d. DOK-201670).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalį minėto straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
7. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas D. I. B. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų A. B. J., gim. (duomenys neskelbtini), bei G. B. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Pareiškėjų A. B. J. ir G. B. J. motina yra D. J. P. Pareiškėjai yra Meksikos (Jungtinių Meksikos Valstijų) piliečiai.
8. Nustatyta, kad pareiškėjo D. I. B. S., gimusio Meksikoje, tėvas yra E. B. (F). Pareiškėjai teigia, kad E. B. F., gimęs (duomenys neskelbtini) ir Z./S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo.
9. Nustatyta, kad E. B. F. motina yra A. F., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai teigia, kad A. F. A. V. D. B., N. F. D. B., N. F. yra vienas ir tas pats asmuo. Pateikė įrodymą, kad N. F. B. (B.) 1921 m. buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas (Lietuvos centrinio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini)).
10. Nagrinėjamas pareiškėjų prašymas ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte, 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę t. y. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: pareiškėjo D. tėvas ir pareiškėjų A. ir G. senelis E. B. (Z. B.) bei pareiškėjo D. senelė ir pareiškėjų A. ir G. prosenelė N. F. D. B. (N. F., A. F. A. V. D. B.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai; E. B. F. ir N. F. D. B. išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
11. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai Migracijos departamentui buvo pateikę prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Kartu su prašymu pareiškėjai pateikė turimus dokumentus, turinčius patvirtinti, jog Z. B., gim. (duomenys neskelbtini) (E. B. F., E. (Z.) F., E. B., Z. B. F., gim. (duomenys neskelbtini)) ir N. (iki santuokos – F.) B., gim. (duomenys neskelbtini) (N. F. D. B., gim. (duomenys neskelbtini)), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
12. Migracijos departamentas 2023-02-17 sprendimais Nr. 23S17438, Nr. 23S1744 ir Nr. 23S17437 konstatavo, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad Z. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir E. B. F., gimęs (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo. Taip pat nėra pakankamai duomenų, kad N. F., gimusi (duomenys neskelbtini), ir N. F. D. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo. Nėra pakankamai patvirtinančių dokumentų, kad E. B. ir N. F. D. B. iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Migracijos departamentas konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad E. B. F. ir N. F. D. B. išvyko iš Lietuvos iki 1990-03-11, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečių, tokį statusą turėjusių iki 1940-06-15, palikuonys, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjai gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais.
13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjai pirmą kartą į teismą su prašymu dėl juridinio fakto nustatymo kreipėsi dar 2023 m. birželio mėnesį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-13127-862/2023 nustatė pareiškėjams D. I. B. S., G. B. J. ir A. B. J. terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nurodytų dokumentų, kurie galėjo būti sudaryti jų gyvenamojoje vietoje (Meksikoje), Migracijos departamentui nepateikė. Teismui taip pat nėra pateikti papildomi dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse, o taip pat dokumentai, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai į Meksikos kompetentingas institucijas dėl papildomų dokumentų gavimo kreipėsi, tačiau jie nebuvo išduoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas įpareigojo pareiškėjus pašalinti pareiškimo trūkumus ir pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius juridinę reikšmę turintį faktą, ir/ arba įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjai negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
14. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui pateikiami nauji dokumentai, kurie nebuvo anksčiau pateikti Migracijos departamentui nei prie pareiškėjų prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, nei prie atstovės papildomai pateikto 2023-01-20 rašto, todėl Migracijos departamento Pilietybės skyrius turi atlikti papildomus veiksmus (procesus) ir priimti naują sprendimą – pakanka ar nepakanka dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
15. Teismas pažymi, kad iš pareiškime išdėstytų aplinkybių galima spręsti, kad kiti dokumentai, kurie buvo pateikti teismui, iš esmės nekeičia situacijos. Visa informacija, tik kituose dokumentuose, jau buvo pateikta Migracijos departamentui kartu su pareiškėjų prašymais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.
16. Pastarieji faktiniai duomenys suponuoja, kad nors formaliai Migracijos departamentas antro pareiškėjų prašymo atžvilgiu nėra priėmęs Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nurodyto sprendimo, nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjai nėra pasinaudoję neteismine ginčo sprendimo tvarka – Migracijos departamentas iš esmės yra padaręs Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatytą išvadą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad teisminis procesas pagal pareiškėjų pareiškimą pradėtas pagrįstai.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad tiesioginių dokumentų, įrodančių N. ir Z. B. išvykimą iš Lietuvos nėra. Kauno regioninis valstybės archyvas į 2023-01-05 Migracijos departamento prašymą suteiki informaciją 2023-01-18 raštu Nr. V10-150 pranešė, kad archyve saugomuose 1919-1940 metų Kauno miesto savivaldybės ir jos dokumentų fonduose duomenų apie Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir jo motinos N. B. (F.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenimą Lietuvoje ir pilietybę bei išvykimą iš Lietuvos iki 1940-06-15 nerasta.
18. Pareiškėjų pareiškime prašomi nustatyti juridiniai faktai gali būti nustatytas tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI apibrėžta tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).
19. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).
20. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).
21. Į bylą pateiktas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020-11-20 raštas Nr. R4-4487 Dėl N. F. B. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje, kuriuo archyvas atsiuntė Kėdainių apskrities viršininko archyviniame fonde esančios duotųjų pasų 1921 m. alfabetinės knygos ištraukos kopiją, kurioje nurodyta, kad N. B. 1921 m. išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas. Daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad N. F. B. (B.), A. d., g. 1902 m. (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė, kad ji iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta.
22. Lietuvos valstybės istorijos archyvo (duomenys neskelbtini) pažyma apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Kauno gubernijos žydų bendruomenių archyviniame fonde, Kėdainių žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini)A. ir R. iki santuokos (pavardė nenurodyta) F. duktė vardu N.
23. Lietuvos valstybės istorijos archyvo (duomenys neskelbtini) pažyma apie santuoką Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Žydų bendruomenių archyviniame fonde, Kėdainių žydų bendruomenės santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė C. B. L. sūnus ((duomenys neskelbtini)) ir N. F., A. duktė ((duomenys neskelbtini)).
24. Pareiškėjo D. I. B. S. teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis dėsto močiutės prisiminimus apie gyvenimą Lietuvoje, laikytini įtikinamais. Pareiškėjas nurodė, kad N. F. yra jam pasakojusi, kad jos būsimas vyras C., keliaudamas pro Kėdainius, sutiko įtakingą žydų bendruomenės narį poną A. F., N. tėvą. Ponas F. pasiūlė C. darbą savo parduotuvėje, kur jis sutiko A. F. dukrą N.. Pasak N., ponas F. iš kart suplanavo ir numatė, kad C. taptų N. vyru nuo tada, kai pirmą kartą jį pamatė. Su jo paskatinimu prasidėjo C. ir N. meilės istorija, kai abu dirbo parduotuvėje. Pasak pareiškėjo, močiutė nuo mažens jį džiugindavo istorijomis apie savo kasdienį gyvenimą gimtajame mieste Kėdainiuose. Šie pasakojimai buvo apie tą paprastą laiką, kai visi vieni kitus pažinojo. Kadangi dirbo parduotuvėje, N. žinojo visas miestelio paskalas, ji aptarnavo įvairiausius žmones – nuo paprastų kaimynų iki žmonių, užimančių svarbias pareigas mieste, todėl ji turėjo būti labai diskretiška ir visiems šypsotis. Ji pasakojo, kad darbas su tėčiu parduotuvėje, be to, kad buvo linksmas, sudarė jai galimybę susitikti ir pasikalbėti su daugeliu žmonių, iš kurių kai kurie buvo geri draugai, todėl keliaujant į Meksiką buvo sunku palikti tiek daug draugų. Aukščiau nurodyti pareiškėjo paaiškinimai papildomai pagrindžia pareiškėjų giminaičių gyvenimą Lietuvoje.
25. Lietuvos valstybės istorijos archyvo (duomenys neskelbtini)pažyma apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Žydų bendruomenių archyviniame fonde, Kėdainių žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė Chaimo ir N. iki santuokos F. B. sūnus vardu Z.
26. Į bylą pateiktas pareiškėjo D. I. B. S. gimimo liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini) Meksikos federalinės apygardos civilinės metrikacijos centriniame biure, kuriame nurodyta, kad D. I. gimė (duomenys neskelbtini) Meksikoje, jo tėvai E. B., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir N. S. (seneliai iš tėvo pusės yra J. B. ir A. F.).
27. Į bylą pateiktas N. F. D. B. testamento vykdymo šaukimas, kuriame federalinės apygardos notaras Nr. 18 A. G. Polo konstatavo, jog N. F. D. B. sudarė testamentą 1983-02-15, mirė (duomenys neskelbtini). Šiame dokumente taip pat nurodyta, kad N. turėjo du sūnus – E. B. F., turintį Meksikos pilietybę, įgytą natūralizacijos būdu 1942-09-07, gimusį (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, ir Benjaminą B. F., turintį Meksikos pilietybę, gimusį Meksikoje (duomenys neskelbtini).
28. Į bylą pateiktas 55-ojo notarų biuro teisininko J. M. Garcia de Quevedo C., dirbančio Meksike, Federalinėje apygardoje, Meksikoje, kuris yra valstybės notaras, patvirtinimas dėl Zalmano B. F. vardo keitimo, kuriame konstatuota, kad siekiant įsitikinti, tuo, kad Z. E. B. F. su visom vardo variacijom yra tas pats asmuo, buvo ištirti dokumentai, tame tarpe ir Z. gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad jis gimė K. (atitinka Kėdainius) (duomenys neskelbtini). Šiame patvirtinime nurodoma, kad Z. B. F. natūralizacijos būdu įgijo Meksikos pilietybę 1942-09-04.
29. Jungtinių Meksikos Valstijų Gvanachuto valstijų Civilinės metrikacijos generalinio direktorato išduotas santuokos dokumentas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Meksikoje susituokė J. B. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, Lenkijos pilietis ir A. F., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kilusi iš Kėdainių, Lietuvos pilietė.
30. Į bylą taip pat pateikta N. F. De B. M. paso, išduoto (duomenys neskelbtini) kopija, kuriame nurodyta, kad paso savininkė N. gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje. Pateikta E. B. M. paso, išduoto (duomenys neskelbtini), kopija, bei E. B. mirties liudijimo kopija. Šie dokumentai įrodo, jog E. B. (Z. B.) visą gyvenimą gyveno Meksikoje.
31. Meksikoje registruotos archyvų tyrėjos, kuri atliko dokumentų paiešką Meksikos archyvuose, laiškas patvirtina, jog daugiau dokumentų, negu kad buvo pateikta Migracijos departamentui, kurie galėtų būti naudojami kaip įrodymai dėl N. F. B. ir Z. B. atvykimo į Meksiką (atitinkamai ir išvykimo iš Lietuvos) nepavyko rasti. Taip pat Meksikos žydų dokumentacijos ir tyrimų centro (CDIJUM) laiškas patvirtina, jog dokumentų dėl Z. ir N. vardų/pavardžių keitimo nerasta.
32. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti dokumentai t. y. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė N., tėvas A. F. ir mama R. (R.); Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu su ja (duomenys neskelbtini) mieste išduotų pasų knygos išrašas, kuriame nurodyta, kad N. F. buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini); Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie santuoką Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose susituokė N. F. ((duomenys neskelbtini)), A. dukra, ir C. B. ((duomenys neskelbtini)), B. L. sūnus; Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) C. ir N. (iki santuokos F.) B. sūnus vardu Z. patvirtina, kad N. F. (po santuokos B.) gimė ir gyveno Lietuvoje ir turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat, kad jos sūnus Z. gimė ir gyveno Lietuvoje ir atitinkamai, būdamas Lietuvos pilietės sūnus, taip pat turėjo Lietuvos pilietybę. Darytina išvada, kad N. F. buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jos sūnus Z., kaip Lietuvos piliečio vaikas ir asmuo, kurio vienas iš tėvų gyveno Lietuvoje ir jis pats gyveno Lietuvoje, turėjo būti pripažįstamas Lietuvos piliečiu pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio 1 ir 4 punktus.
33. Teismas pažymi, kad tiesioginių dokumentų, įrodančių N. ir Z. B. išvykimą iš Lietuvos nėra, tačiau iš Meksikoje išduotų dokumentų t. y. iš N. F. D. B. testamento vykdymo šaukimo žinoma, jog ji sudarė testamentą 1983-02-15, o mirė (duomenys neskelbtini) mieste, Morelos valstijoje, Meksikoje. Be to, šiame dokumente nustatyta, kad N. turėjo du sūnus – Z. (E.), gimusį (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, ir B., gimusį Selajoje, Meksikoje (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad 1922 m. N. gyveno Lietuvoje, o 1927 m. Meksikoje. Be to, į bylą pateiktas Nechamos pasas patvirtina, kad N. gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje. Pažymėtina, kad paso kopijoje nurodyta Nechamos gimimo data (duomenys neskelbtini), visgi visuma dokumentų leidžia daryti išvadą, jog kalbama apie vieną ir tą pačią N. F., gimusią (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, kadangi pavardė F., B. nebuvo labai dažna ir įprasta Lietuvoje, todėl yra pagrįsta teigti, kad kalbama apie tą patį žmogų.
34. Pažymėtina ir tai, kad į bylą pateiktas 55-ojo notarų biuro teisininko J. M. Garcia de Quevedo C., dirbančio Meksike, Federalinėje apygardoje, Meksikoje, kuris yra valstybės notaras, patvirtinimas dėl Z. B. F. vardo keitimo, kuriame konstatuota, kad siekiant įsitikinti, tuo, kad Z. E. B. F. su visom vardo variacijom yra tas pats asmuo, buvo ištirti dokumentai, tame tarpe ir Z. gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad jis gimė K. (atitinka (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Šiame patvirtinime nurodoma, kad Z. B. F. natūralizacijos būdu įgijo Meksikos pilietybę 1942-09-04. Pateikti dokumentai patvirtina, kad jau 1942 m. Z. B. F. gyveno Meksikoje.
35. Dėl N. F. A. V. D. B. vardo keitimo, į bylą yra pateiktas N. F. A. V. D. B. testamento vykdymo šaukimas, kuriame federalinės apygardos notaras Nr. 18 A. G. Polo konstatavo, jog N. F. D. B. turėjo alternatyvią pavardę A. F. A. V. D. B.
36. Visi aptarti dokumentai patvirtina faktą, kad N. F. turėjo Lietuvos Respublikos pasą bei pilietybę, atitinkamai jos sūnus Z., kaip Lietuvos piliečio vaikas, taip pat turėjo Lietuvos pilietybę. Nėra jokių prielaidų laikyti, kad N. F. ir jos sūnus Z. prieš išvykdami iš Lietuvos, galėjo turėti kitos valstybės pilietybę ar iš Lietuvos išvykti neturėdama Lietuvos piliečio paso.
37. Apibendrinant nustatytus faktinius duomenis, išskirtina, kad pareiškėjų pateikti įrodymai apie E. B. (Z. B.) ir N. F. D. B. (N. F., A. F. A. V. D. B.) pilietybę yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi. Pareiškėjų pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę. Pažymėtina, kad vardų ir pavardžių rašymo atskiruose dokumentuose skirtumai tikėtinai nulemti rašymo (perrašymo) ypatybių. Pareiškėjų paaiškinimai, kad vardai N. ir Z. M. nebuvo įprasti, todėl galėjo kilti būtinybė juos adaptuoti prie vietinio kalbinio konteksto, laikytini įtikinamais. Dėl to vardų rašymo skirtumai atskiruose dokumentuose negali būti suabsoliutinti. Laikytina esant nustatyta, kad E. B. (Z. B.) ir N. F. D. B. (N. F., A. F. A. V. D. B.) išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
38. Atsižvelgiant į nurodytų argumentų visetą, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jog 1) pareiškėjo D. tėvas ir pareiškėjų A. ir G. senelis E. B. F. (Z./S. B.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis; 2) pareiškėjo D. senelė ir pareiškėjų A. ir G. prosenelė N. F. D. B. (N. F., A. F. A. V. D. B.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė; 3) E. B. F. išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; 4) N. F. D. B. išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo D. I. B. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir pareiškėjų A. B. J., gim. (duomenys neskelbtini), bei G. B. J., gim. (duomenys neskelbtini), senelis E. B. F. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo D. I. B. S., gim. (duomenys neskelbtini), senelė ir pareiškėjų A. B. J., gim. (duomenys neskelbtini), bei G. B. J., gim. (duomenys neskelbtini), prosenelė N. F. D. B. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B. F. išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. F. D. B. išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjams D. I. B. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. B. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. B. J., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.