- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-12
- Bylos Nr.
- 2S-1056-153/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Birutė Bobrel, Eduardas Monkevičius
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir grąžino jį ir jo priedus ieškovės atstovei advokatei V. P..
Teismas nustatė, kad šalys santuoką nutraukė 2004-10-19 abiejų sutuoktinių sutarimu. Ieškovė prašė pripažinti 0,33 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, ir 0,97 ha žemės sklypą, 0,24 ha žemės sklypą, 0,58 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) rajone, bendrąja jungtine nuosavybe ir šį turtą padalinti, kadangi ši žemė santuokos nutraukimo metu dar buvo valstybės, nors pinigai už šią žemę sumokėti dar 1995 m., šalys buvo sutarusios žemės sklypo pardavimo sutartį įforminti abiejų vardu, tačiau atsakovas pirkimo-pardavimo sutartį įformino tik savo vardu ir pasirašė priėmimo-perdavimo aktą.
Teismas nurodė, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia, nutraukus santuoką (CK 3.100 str. 4 p.), todėl buvusių sutuoktinių turtas įgytas po santuokos nutraukimo yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Sutuoktiniams santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodžius ne visą bendrą turtą ar nurodžius, jog sutuoktiniai bendro turto neturi, ar nepasisakius dėl asmeninio turto, jie netenka teisės reikšti ateityje ieškinį dėl bendro turto padalijimo. Teismas konstatavo, kad teismo sprendime, patvirtinančiame šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, yra nurodyta, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturi, todėl jie negali pareikšti naujo ieškinio dėl turto, nenurodyto sutartyje, padalijimo, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu.
Atskirąjį skundą ieškovės A. K. vardu pateikusi advokatė V. P. nesutiko su teismo nutartimi, prašė ją panaikinti ir nauja nutartimi išspręsti klausimą iš esmės, dėl šių motyvų:
1) teismas be pagrindo pripažino ieškinį tapačiu ir nepagrįstai atsisakė priimti CPK 137str. 2 d. 4 p. pagrindu, kadangi nagrinėjamos bylos ieškinio faktinis pagrindas atsirado tik 2007-02-13, atsakovui slapta įforminus pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškinyje nurodytos aplinkybės nebuvo nagrinėjamos 2004 metų byloje dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog pareikšto ieškinio teisinis pagrindas tapatus išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3411-03/04;
2) teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, neišaiškino pažeistų teisių gynimo būdų ir tvarkos (CPK 137str. 3 d.);
3) teismo nutartis neatitinka galiojančių teisės normų, ji užkerta kelią ginti savo pažeistas teises teisme (Konstitucijos 30 str. 1 d . CPK 5 str. 1 d.), todėl turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas A. K. prašė skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
Šalies argumentai
1) ieškovės ieškinio reikalavimai dėl jos nurodytų žemės sklypų pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe ir jo padalijimo pareikšti praėjus daugiau kaip 2,5 metų po šalių ištuokos. Šalių santuoka nutraukta Alytaus rajono apylinkės eismo 2004-10-19 sprendimu, ištuoka 2004-12-20 įregistruota Alytaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje. Teismas nutraukdamas santuoką patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje išspręsti santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai. Sutarties sąlygos perkeltos į teismo sprendimą, todėl turi res judicata galią. Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos jau po ištuokos, todėl vadovaujantis CK 3.100 str. 4 p., yra atsakovo asmeninė nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų;
2) pagal CK 3.51 str. sutuoktiniai privalo sutartyje nuspręsti dėl bendro turto padalijimo, todėl ateityje, t.y. nutraukus santuoką, šis klausimas nebegali būti keliamas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyrius 2002 metų kovo 15 d. konsultacijoje nurodė, kad sutuoktiniams sutartyje nurodžius, jog jie bendro turto neturi ir teismui tokią sutartį patvirtinus, bus pripažįstama, kad sutuoktiniai neturėjo bendro turto, todėl jie neteks teisės reikšti ateityje ieškinį dėl bendro turto padalijimo. Tokie patys teisiniai padariniai atsiras, jeigu sutuoktiniai sutartyje nurodys bendrą turtą ir atitinkamai jį pasidalys. Tokiu atveju teismo sprendimas patvirtinti sutartį reiškia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturi, todėl jie negalės pareikšti naujo ieškinio dėl turto, nenurodyto sutartyje, padalijimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 329 str. 1d. pasakyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kolegija konstatuoja, kad procesinės teisės normų pažeidimas sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą, tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.
Kolegija sutinka su atskirojo skundo motyvais, kad teismas be pagrindo pripažino ieškinį tapačiu ir nepagrįstai atsisakė priimti CPK 137str. 2 d. 4 p. pagrindu, kadangi nagrinėjamos bylos ieškinio faktinis pagrindas atsirado tik 2007-02-13, atsakovui įforminus pirkimo-pardavimo sutartį.
CK. 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymą <...> bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Teismas turi patikrinti, ar sutarties sąlygos yra teisėtos, ar neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių <...> turtinių interesų. Nustatęs, kad sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymų reikalavimams, teismas sutarties turinį įtraukia į sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Šioje teisės normoje paminėtos esminės aplinkybės duoda pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, jų išlaikymą, sutuoktinio išlaikymą ir kt.). CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje numatyta išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, tačiau ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ieškinio pareiškime nurodytų aplinkybių aiškinimas turi atliekamas teismo posėdyje, o ne ieškinio pareiškimo priėmimo stadijoje. Kolegija sutinka su atskirojo skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią ieškovei ginti savo pažeistas teises teisme (Konstitucijos 30 str. 1 d . CPK 5 str. 1 d.), todėl turi būti panaikinta.
Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, tai sudaro pagrindą teismo nutartį panaikinti, perduoti ieškinio pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str.1d.3p., 137 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti, perduoti ieškinio pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo