Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Rakštelytė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, vertėjaujant Danutei Kontarienei, dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei, kaltinamosios gynėjai advokatei Onai Kapliauskaitei, nukentėjusiajai N. P., nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyresniajam specialistui A. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti pagal kontraktus keltuose, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2012 m. balandžio 10 d., apie 18.30 val. bute, esančiame Vingio g. 5-23, Klaipėdoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo mažametei dukrai N. P. suėmusi už plaukų parvertė pastarąją ant grindų bei vieną kartą spyrė jai į kairės pusės akies sritį, tuo padarydama kairės akies sumušimą su vokų patinimu, poodines kraujosruvas vokuose, kraujo išlaja po akies jungine.

Kaltinamoji A. P., apklausta teismo posėdyje, savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad sutiko draugą, tačiau dukra prieštaravo jos draugystei su juo, sakydavo, kad nenori turėti tokios mamos, kaip ji. 2012-04-10 pykosi su dukra, ji įžeidinėjo ir smerkė, sakė, kad yra bloga mama. Nežino, kaip išėjo, kad paėmė už plaukų ir įspyrė vieną kartą savo vaikui į akį. Tai pirmas kartas, labai gailisi, atsiprašo savo dukters ir žada ateityje taip nebesielgti.

Nukentėjusioji N. P. patvirtino, kad 2012-04-10 mama pirmą kartą gyvenime ją sumušė, tačiau ji jai atleido, susitaikė su ja ir šiuo metu gyvena kartu su mama. Parodė, kad žaidė kompiuteriu, atsibudusi mama pradėjo kabinėtis, ji išėjo į kitą kambarį. Mama pasakė, kad tėvas yra kvailas, o ši atsakė, kad jei ji taip sako, tai ir ji yra kvaila, nes yra jo vaikas. Tuo metu mama paėmė už plaukų ir spyrė į veidą. Po to prisijungė prie „skype“, įjungė kamerą, močiutė taip pat buvo prisijungusi, bet mama neleido kalbėtis su močiute. Po to mama išėjo parūkyti ir ji paskambino močiutei. Močiutė pamatė pamuštą akį, klausė, kas atsitiko, iškvietė policiją.

Liudytoja L. P. parodė, kad su dukra negyvena. Apie įvykį jai telefonu pranešė R. P.. Nuvažiavus rado greitąja pagalbą, policiją. Dešinė anūkės akis buvo sumušta. Vaikas nenorėjo, kad į svečius atvyktų mamos draugas, buvo nepatenkinta, kad mama su juo draugauja ir visaip protestavo prieš jų draugystę.

Liudytoja R. P. parodė, kad 2012-04-10, apie 16.00 - 17.00 val. per „skype“ jai paskambino anūkė ir pasakė, kad mama rytoj išvyksta. Kai įjungė kamerą, pamatė sumuštą anūkę. Ji pasakė, kad mama sumušė ją ir, kad mama yra girta. Paskambino A. P. tėvams ir pranešė jiems, kad jų dukra sumušė savo dukterį, po to iškvietė policiją. Tai buvo pirmas ir vienintelis kartas, kad A. P. būtų taip sumušusi savo dukrą. Vėliau A. P. atsiprašė savo dukters, vaikas grįžo pas motiną, dabar jos gyvena kartu, anūkė sakė, kad santykiai geri.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyresnysis specialistas A. V. teisme apibūdindamas A. P. šeimą parodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai bendravo su mergaite, močiute, lankėsi namuose. Mergaitei buvo paaiškinta, kad jei ji jausis nesaugi, tai galės pasilikti gyventi pas močiutę. Mergaitė sugrįžo pas mamą. Mano, nėra būtinybės bausti mamos, nes tai ir jai, ir dukrai gera pamoka, bausmę galėtų skirti Vaiko teisių apsaugos skyrius įtraukdamas šią šeimą į socialinės rizikos šeimų grupę. Socialiniai darbuotojai stebės jas, lankysis šeimoje, kontroliuos, ar jos lankytis pas psichologą ir jei nevykdys šių įpareigojimų, bus baudžiamos. Prašo bylą nutraukti, nes mergaitė susitaikė su mama, jai atleido, grįžo gyventi pas mamą.

Iš 2012-04-12 specialisto išvados Nr. G 659/12(03) nustatyta, kad N. P. buvo padarytas kairės akies sumušimas su vokų patinimu, poodinėmis kraujosruvomis vokuose, kraujo išlaja po akies jungine. Dėl šio sumušimo N. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų įgavimo metu N. P. galėjo būti įvairiose padėtyse. Nurodytas akies sužalojimas galėjo gautis paveikus akies sritį kietu buku daiktu. Nurodytas akies sužalojimas galėjo gautis ir vieno trauminio poveikio į akies sritį pasekoje. Apžiūros metu stebimas minkštųjų audinių patinimas, poodinės kraujosruvos spalva neprieštarauja tam, kad šį sužalojimą N. P. patyrė maždaug prieš dvi paras laiko iki objektyvios apžiūros, galimai teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku - 2012-04-10 paros antroje pusėje. Apžiūros metu nesant sužalojimų labiausiai atsikišusiuose akies aplinkos vietose (antakyje, nosyje, skruoste) leidžia teigti, kad nurodyto akies sužalojimo N. P. negalėjo gauti griuvimo ir atsitrenkimo pasekoje.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu iki dviejų metų“.

Kaltinamosios A. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi ji savo aktyviais veiksmais, t.y. suėmusi savo mažametę dukrą už plaukų, parvertusi pastarąją ant grindų ir spyrusi jai vieną kartą į kairės pusės akies sritį, nežymiai sutrikdė savo mažametės dukters N. P. sveikatą.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamosios A. P. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji nusikalto ir teismo teisiama pirmą kartą, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl to, administracine tvarka nėra bausta ir neturi galiojančių nuobaudų, neįrašyta į psichiatro narkologo ir psichiatro įskaitas, su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė, nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė jos elgesio pasekmė, atlygino padarytą žalą. Kadangi kaltinamoji anksčiau neteista, o taip pat nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl visi šie kaltinamąją charakterizuojantys duomenys rodo, kad yra pagrindo manyti, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visiems įstatyme numatytiems pagrindams atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju. Teismo manymu, atleidus A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, netikslinga jai skirti nei teismo įpareigojimų, nei kokios nors baudžiamojo poveikio priemonės.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, A. P. išaiškintina, kad per vienerius metus nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jai padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, A. P. išaiškintina, kad per vienerius metus nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, kaltinamajai į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas.

Paskelbus nuosprendį naikintinos ikiteisminio tyrimo metu A. P. paskirtos kardomosios priemonės, nes išnyko šių kardomųjų priemonių skyrimo pagrindai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto 199,28 Lt civilinio ieškinio, nutrauktinas, kadangi kaltinamoji atlygino padarytą žalą ir apie tai pateikė teismui įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jai nutraukti, susitaikius su nukentėjusiąja N. P..

Išaiškinti A. P., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jai padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. P., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Į atliktą bausmės laiką A. P. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-04-10 iki 2012-04-11.

Paskelbus nuosprendį naikintinos ikiteisminio tyrimo metu A. P. paskirtos kardomosios priemonės, nes išnyko šių kardomųjų priemonių skyrimo pagrindai.

Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.