Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Ekspomeda“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2024 m. kovo 26 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjos vertinimu, Nutarime aprašytą situaciją nulėmė netiksli viešai skelbiama informacija, neaiškus ir dviprasmiškas teisinis reguliavimas, o pats pažeidimas iš esmės yra formalaus pobūdžio. Migracijos departamentas po pareiškėjos pakartotino kreipimosi, kodėl vis dar nepatenkinti 2023 m. rugpjūčio 24 d. prašymai, nurodė, kad prašomi įdarbinti asmenys negali būti įdarbinti, nes nėra priimtas Migracijos departamento sprendimas leisti pakeisti darbdavį. Po tokios informacijos gavimo pareiškėja nedels­dama atleido Darbuotojus iš darbo, ir Protokolo surašymo bei Nutarimo priėmimo metu jie jau nebedirbo pas pareiškėją.

Tvirtina, kad tai, jog Darbuotojai nepateikė pareiškėjai Migracijos departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį prieš juos įdarbinant, yra formalus trūkumas, negalintis užtraukti pareiškėjai atsakomybės, nes pareiškėja buvo pateikusi savalaikiai Migracijos departamentui įsipareigojimą dėl Darbuotojų įdarbinimo. ĮUTP 62 straipsnio 4 dalies nuostatos nenumato draudimo užsieniečiui, kuriam išduota na­cionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi ĮUTP 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, keisti darbdavio ir nenustato draudimo įdarbinti darbovietę keičiančių užsieniečių, kuriems išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi ĮUTP 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, ypač kai pareiškėja informuoja Migracijos departamentą apie įsipareigojimą įdarbinti užsieniečius.

Teigia, kad palikus galioti Nutarimą, pareiškėja būtų nubausta nepelnytai, o ateityje galimai patirtų neigiamų padarinių, susijusių su galimybe įdarbinti bendrovėje užsieniečius, taip pat susidurtų su darbuotojų trūkumu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus 2024 m. kovo 26 d. Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nutarimu nustatyta, kad Sakaitvelo piliečių D. K. ir G. K. leidimai laikinai gyventi buvo išduoti tarpininkaujant kitam darbdaviui. Asmenys faktiškai atlygintinai dirbo UAB „Ekspomeda". Nesutvarkius Migracijos departamente dokumentų, kad teisėto buvimo dokumentas būtų išduotas tarpininkaujant UAB „Ekspomeda“, buvo pažeista ĮUTP 62 straipsnio 4 dalis ir buvo padarytas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas, numatytas UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pareiškėjai paskirta 200,00 Eur dydžio bauda.

Užimtumo įstatymo (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.) 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad „Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:<...> įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.“

Iš šios teisės normos matyti, kad jos sudėtis yra formali, nes atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti, jog buvo pažeista užsieniečių įdarbinimo tvarka, numatyta ĮUTP 62 straipsnio 4 dalyje, nepriklausomai nuo to, ar šios tvarkos pažeidimas sukėlė kokias tai materialias pasekmes (pvz. mokesčių nemokėjimą), ar ne.

Be to, ši teisės norma yra ir blanketinė, nes jos sudėtis yra detalizuojama ĮUTP (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 8 d.) 62 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad „užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.“

Byloje nėra ginčo, kad Sakartvelo Respublikos piliečiai D. K. ir G. K. turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus MB „Telšių erlonesos statyba“ darbo pagrindu.

Leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, kurie ketina dirbti, išduodami ĮUTP 44 straipsnio pagrindais, todėl toks šių leidimų pobūdis lemia, kad nagrinėjamu atveju aktuali yra aukščiau nurodyta ĮUTP 62 straipsnio 4 dalies nuostata. Iš šios teisės normos matyti, kad joje imperatyviai nustatyta, jog tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Be to, jis įsidarbinti/būti įdarbintas tokiomis sąlygomis gali tik tuomet, kai jam jau yra išduotas leidimas laikinai gyventi.

Išimtis iš šios taisyklės nustatyta ĮUTP 44 straipsnio 6 dalyje, kuri numato, kad „jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.“

Pagal šią išimtį užsienietis gali pakeisti darbdavį, tačiau tai gali padaryti tik esant šioms sąlygoms: 1) jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją; 2) Migracijos departamentas turi priimti sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

Pažymėtina ir tai, kad darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, yra būtina sąlyga išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje (ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis).

Apibendrinus šį teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad užsieniečio įdarbinimas pas konkretų darbdavį yra atitinkantis minėtų teisės aktų reikalavimus, kai: 1) užsieniečiui yra išduotas Migracijos departamento leidimas laikinai gyventi; 2) šis leidimas turi būti išduotas arba pakeistas konkrečios įmonės (darbdavio) tarpininkavimo pagrindu (atžvilgiu); 3) užsienietis turi būti įdarbintas šioje konkrečioje įmonėje.

Toks teisės normų išaiškinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (pavyzdžiui, LVAT nutartis Nr. A-682-624/2023, Nr. eA-307-662/2023). LVAT aiškinimu, šių įstatymo nuostatų privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio (pavyzdžiui, LVAT nutartis Nr. eA-307-662/2023).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 22 d. su Darbuotojais sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią užsieniečiai pradėjo dirbti nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. 2023 m. rugpjūčio 24 d., t. y. sudarius darbo sutartis, pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymus išduoti Darbuotojams leidimus laikinai gyventi.

Šios aplinkybės patvirtina, kad pas pareiškėją 2023 m. rugpjūčio 22 d. įdarbinti Darbuotojai neturėjo Migracijos departamento išduoto leidimo laikinai gyventi, kuris suteiktų teisę įdarbinti užsieniečius pas pareiškėją. Tai lemia, kad pareiškėja, įdarbindama užsieniečius, pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.

Pareiškėja iš esmės šių aplinkybių ir neginčija, tačiau padarytą pažeidimą bando pateisinti Migracijos departamento teiktomis klaidingomis konsultacijomis, Darbuotojų pareiga, siekiant pakeisti darbdavį, pasirūpinti leidimų laikinai gyventi pakeitimu bei tuo, kad darbuotojai pas pareiškėją jau nebedirba.

Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 32 straipsnio 2 dalimi, ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos, jeigu ūkio subjektas vadovaujasi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu administraciniu sprendimu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja tokio pobūdžio įrodymų teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo taikyti VAĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurios taikytinos tik rašytinės konsultacijos atveju. Be to, pareiškėja teiginio dėl klaidingos konsultacijos telefonu nepagrindė jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas dėl atsakomybę šalinančios aplinkybės (klaidingos konsultacijos) atmestinas kaip nepagrįstas.

Minėta ir tai, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto sudėtis yra formali, todėl jos kvalifikavimui neigiamų pasekmių atsiradimas/neatsiradimas įtakos neturi. Šios aplinkybės gali būti svarbios tik parenkant atsakomybės rūšį, dydį ir pan.

Iš Nutarimo matyti, kad pareiškėjai yra skirtas sankcijoje numatytos baudos minimumas, atsižvelgiant į pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą padarius nusižengimą, padėjimą jį išaiškinti bei nuoširdų gailestį. Visa tai lemia, kad skiriant pareiškėjai baudą buvo atsižvelgta į jos padaryto pažeidimo pobūdį, pareiškėjos elgesį išaiškinant pažeidimo padarymo aplinkybes, dėl ko dar labiau švelninti pareiškėjai paskirtos baudos nėra teisinių prielaidų bei sąlygų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog VAĮ nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat motyvai (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A871-525/2018).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, priimant Nutarimą, nebuvo pažeistos materialinės bei procesinės teisės normos, Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl jo panaikinti nėra pagrindo.

Įvertinus nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Ekspomeda“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.