Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1890-924/2013 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir atsakovo E. S. priešieškinį ieškovei R. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme 2013 m. gegužės 30 d. gautas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo jis prašė sustabdyti sprendimo dalies dėl 350 Lt išlaikymo sūnui mokėjimo nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2012 m. balandžio 25 d.) vykdymą ir iki sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino 250 Lt išlaikymo mokėjimo sūnui. Prašymą grindė tuo, kad, būdamas neįgalus, turėdamas 35 proc. darbingumą ir gaudamas 463 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensiją, turėdamas kitą išlaikytinę (dukterį), kuriai privalo per mėnesį mokėti po 450 Lt, neturėdamas jokio turto, atsakovas neišgalės sumokėti beveik 2 300 Lt įsiskolinimo ir mokėti 350 Lt išlaikymą kas mėnesį, jei sprendimas bus vykdomas skubiai. Nurodė, kad dėl sprendimo skubaus vykdymo jis susidurs su sunkiomis pasekmėmis, negalės patenkinti būtiniausių savo poreikių – pavalgyti, susimokėti už būsto nuomą ir komunalinius patarnavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo teiktas Kauno apygardos teismui, todėl Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos tvarka, turėjo atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių perduoti spręsti apeliacinės instancijos teismui.

Nepagrįstai nurodyta, kad, sprendžiant atsakovo prašymą, konkuruoja dvi vertybės, užtikrinamos laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. išieškojimo vykdymo procese sustabdymas ir vaiko interesas gauti laikiną išlaikymą. Atsakovas prašė stabdyti skubiai vykdytiną sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo (350 Lt kas mėnesį) ir palikti galioti laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą vaikui (250 Lt kas mėnesį) iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Šią vaiko interesų apsaugos priemonę taikė pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės prašymą, todėl laikytina, kad kol vyksta teisminis ginčas vaiko interesai yra visiškai užtikrinti.

Nevertinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos užtikrinti ne tik vaiko, bet ir vieno iš sutuoktinių interesus. Atsižvelgiant į atsakovo prašyme išdėstytus motyvus, laikytina, kad atsakovo interesai turi būti ginami ir jų gynimas neprieštarautų vaiko interesams, kurie liktų pakankamai užtikrinti.

Prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti atsakovo prašymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteisė laikiną išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. iki sprendimo priėmimo. Teismo sprendimas šioje byloje priimtas 2013 m. gegužės 28 d. ir juo, be kita ko, nuspręsta priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2012 m. balandžio 25 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, taip pat nustatyta, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Atsakovas padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė sustabdyti sprendimo dalies dėl 350 Lt išlaikymo sūnui mokėjimo nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2012 m. balandžio 25 d.) vykdymą ir iki sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino 250 Lt išlaikymo mokėjimo sūnui. Nors atsakovas šį prašymą adresavo apeliacinės instancijos teismui, prašymą jį išnagrinėjo apylinkės teismas, kurio žinioje buvo byla dėl ginčo esmės. Kadangi atsakovas padavė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, jo prašymo pagrįstumas bus įvertintas ir apeliacinės instancijos teismo. Tokiu būdu atsakovo teisės dėl to, kad prašymą išnagrinėjo apylinkės teismas, nėra pažeistos.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teismo sprendimo dalies, kuria iš apelianto priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, apskundimas.

CPK 282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti teismo sprendimus dėl išlaikymo priteisimo. Ši nuostata įtvirtinta tam, jog būtų užtikrinti bendrieji vaiko poreikiai – vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 str. 3 d.). Tuo vadovaujantis darytina išvada, kad, įstatyme esant įtvirtintai imperatyviai nuostatai dėl teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo skubaus vykdomo, nėra teisinio pagrindo imtis laikinosios apsaugos ir stabdyti vykdymo veiksmus, juo labiau, kai apskųsta teismo sprendimo dalimi priteistas išlaikymas nepilnamečiui apelianto sūnui yra susijęs su būtiniausių vaiko poreikių užtikrinimu.

Pažymėtina, kad pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalies 4 punktą laikinas išlaikymas gali būti priteisiamas tik iki kol bus priimtas teismo sprendimas, o ne iki įsiteisės teismo sprendimas, kadangi, kaip minėta, teismo sprendimu priteisus išlaikymą, vadovaudamasis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipia vykdyti skubiai. Taigi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo tik iki teismo sprendimo priėmimo. Teismui sustabdžius teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo skubų vykdymą, nepilnamečio vaiko poreikiai liktų neužtikrinti, nes įstatymai nenumato galimybės laikiną išlaikymą vaikui priteisti ir po teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad, pritaikius atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, šalių nepilnamečio vaiko interesai liktų pakankamai užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju didesnė vertybė yra vaiko teisė gauti išlaikymą, o ne išlaikymą privalančio teikti asmens interesų užtikrinimas.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį.