Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), medienos darbininko pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. D., panaudodamas fizinį smurtą(mušdamas), nežymiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2019m. vasario 07d., apie 19¹⁰ val., vakare, kaltinamasis T. D. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto su pil. S. V. metu, pastarąjį užsipuolęs, tyčia ne mažiau kaip dešimt kartų su kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. V. į galvos kairės pusės sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo S. V. asmenį pasekoje pastarajam buvo padarytos trikampio formos 1,5 x 0,5 cm dydžio žaizdos kairiojo viršutinio voko išoriniame kampe ir kraujosruvos kairės akies vokuose, kas nukentėjusiajam S. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis T. D., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, dalinai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2019m. vasario 07d., apie 15⁰⁰ val., jis nuėjo pas savo uošvius-pil. B., gyvenančius adresu: (duomens neskelbtini). Tuo metu namuose buvo jo sutuoktinės broliai A. ir G. bei sesuo V. Buvo blaivus. Pas uošvius į svečius rado atėjusį ir savo buvusį bendradarbį S. V., kuris kambaryje, prie stalo snūduriavo. Jis tuo tarpu nuėjo į virtuvę, kur buvo A., G. ir V. Virtuvėje jie visi žaidė internetinį žaidimą, kalbėjosi. Gal kas ir ėjo į tualetą tuo metu. Vienu metu, gal po kokių poros valandų, jiems būnant virtuvėje, atsikėlė S. V., kuris, atėjęs į tarpdurį tarp virtuvės ir koridoriaus, numetė savo kuprinę į virtuvę ir pradėjo šaukti, kad neva jie pavogė jo planšetinį kompiuterį. Iš S. V. elgsenos matėsi, kad jis yra neblaivus neblaivus. Jis S. pasakęs: ,, ko tu čia rėki? Niekas tavo planšetės neėmė “. S. V. nenusiraminus, jis iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino į S. V. planšetinį kompiuterį ir visi išgirdo, kad planšetė yra paties S. V. kuprinėje. Nežiūrint į tai, S. V. buvo nesvarbu, kad niekas jo planšetinio kompiuterio nepaėmė, todėl S. šaukė toliau. Jam pasakius, kad S. apsiramintų ir nekeltų triukšmo, pastarasis, įėjęs į virtuvę, su viena ranka jį(kaltinamąjį T. D.) pastūmė į krūtinės sritį. Atsakydamas, jis vieną kartą su dešinės rankos delnu sudavė S. V. per kairę ausį ir savo buvusį bendradarbį išvarė iš uošvių buto ir viskas. Smūgis buvo nestiprus. Jis tikrai nesudavė S. V. nei vieno smūgio į veidą, akies sritį ir antakio praskelti negalėjo. Pats S., išvarytas iš buto, galėjo paslysti lauke ir prasiskelti antakį ar taip kur nors susižaloti, juolab, kad buvo neblaivus.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis T. D. tik iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo S. V. ir liudytojų V. B., G. B. ir D. A. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2019m. vasario 09d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio vietos(b.l. 61, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo 2019m. vasario 07d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos(b.l. 59, t. 1), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotu pil. S. V. asmens sveikatos(ligos) istorijos Nr. (duomens neskelbtini) su gydytojo įrašu išrašu(b.l. 29, t. 1), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 31-32, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusysis S. V., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2019m. vasario 07d., nuo pat ryto jis girtavo savo buvusio bendradarbio T. D. bute, esančiame adresu: (duomens neskelbtini), o T. nuėjus miegoti, dar su savimi turėdamas alaus, jis sugalvojo nueiti pas tame pačiame name gyvenančius pil. B., kad galėtų ten išgerti. Užėjęs pas pil. B. į svečius, jis toliau vienas gėrė alų, po ko kambaryje, prie stalo užsnūdo. Kada pas pil. B. į butą atėjo T. D., jis nematė, tačiau, snūduriuodamas, išgirdo T. balsą, o po to pajuto, kaip T. D. kažko ieško jo kišenėje. Tada jis(nukentėjusysis S. V.) prabudo ir T. paklausė, ką šis čia daro. T. D. atsakius, kad nieko, jis pastarojo paklausęs: „ ar čia mane bandai apvogti? “. Tada jis, atsistojęs ir susiruošę išeiti, dar T. D. pasakė, kad nesitikėjo iš draugo, jog šis kraustys kišenes. Po šių jo pasakytų žodžių, T. jį užsipuolė ir, įstūmęs į buto koridoriaus kampą, pradėjo mušti, į kairę veido-galvos sritį su kumščiu suduodamas ne mažiau kaip dešimt smūgių, nuo kurių jis tik gynėsi ir dengė savo veidą. Sudavęs smūgius, T. D. jį paleido, o jis, tik išėjęs iš buto, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, iškviesdamas policiją ir greitąją medicinos pagalbą.

Liudytoja V. B., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad pil. S. V. yra jos buvęs vaikinas, kuris, jeigu ji neklysta, užpraeitą savaitę, tikslios datos neatsimena, buvo pas atėjęs pas ją į namus adresu: (duomenys neskelbtini). S. V. buvo girtas, prašė pernakvoti. Tuo metu namuose buvo ji ir jos broliai A., kuriam yra 17 metų, ir G., kuriam yra 24 metai. Tėvo tuo metu namuose nebuvo. S. su savimi atsinešė alaus, kurį gėrė vienas, nes nei ji, nei abu jos broliai su S. V. negėrė. S. kartu su jos broliais sėdėjo kambaryje, kalbėjosi, o ji tuo metu nuėjo į virtuvę daryti valgyti. Vienu metu užėjusi į kambarį, pamatė, kad S. snūduriavo. Jai grįžus į virtuvę ir toliau darant valgyti, pas juos į namus atėjo jos sesers sutuoktinis-pil. T. D., kuris buvo blaivus. Tomas atėjo pas jos brolį A. paprašyti kompiuterinio žaidimo, kuris, nuėjęs į kambarį, kažką kalbėjo su jos broliais. Virtuvėje bedarydama valgyti, ji išgirdo, kaip iš miegų prabudęs S. V. pradėjo šaukti ant T. D.. Ji nedelsdama atlėkė į kambarį. S. šaukė, kad neva T. paėmė jo cigaretes ir planšetę. Tuo tarpu T. D. liepė pačiam S. pasižiūrėti, kur yra pastarojo cigaretės ir planšetė, tačiau S. V. nenusiramino ir toliau šaukė ant T., kad šių daiktų pas jį nėra. Tada T. paskambino į S. planšetę ir visi pamatė, kad S. V. planšetė buvo jo paties kuprinėje. Tai pamatęs, T. už melavimą S. su delnu vieną ar du kartus sudavė į kairę veido pusę. Tada S. V. pradėjo rėkauti ant T. D., tačiau pastarajam nesudavė. Po to S. V. buvo išvytas iš jų buto, tačiau kur šis tada išėjo, ji nežino. S. V. buvo girtas, kuris, išeidamas iš namų, svirduliavo. Ji tikrai nematė, kad T. D. su kumščiu suduotų apie dešimt smūgių S. į veidą.

Liudytojas A. B., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pilnai patvirtino savo sesers-parodymus byloje davusios liudytojos V. B. aiškinamas aplinkybes apie 2019m. vasario 07d. jų bute tarp jo sesers sutuoktinio T. D. ir į svečius buvusio atėjusio S. V. įvykusį konfliktą, kurio metu abu vaikinai apsistumdė, tik nurodydamas, jog jis matė tik vieną smūgį, kaip T. su delnu sudavė S. į kairį žandą.

Liudytoja D. A., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad ji gyvena Kaune, tačiau važinėja į Ukmergę, kur dirba budinčia medicinos gydytoja VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ Susipažinusi su pateiktu jos atliktos asmens medicininės apžiūros išrašu, gali pasakyti, kad ji tikrai neatsimena paciento, pavarde pil. S. V.. Ji tik atsimena, kad darbo praktikoje, galimai šiais metais, tačiau tiksliai kada, negali nurodyti, pasitaikė pacientas su prakirstu kairės akies voku. To, ką kalbėjo būtent su šiuo pacientu, ji tikrai neatsimena, todėl negali pasakyti, ką tiksliai šis asmuo, atvykęs į ligoninę, jai pasakojo apie sužalojimo aplinkybes. Nežiūrint į tai, ji gali patvirtinti, kad įraše visada rašo tai, ką pasakoja pacientai, kaip kad ir šiuo atveju, kad šį pacientą sumušė jo draugas. Kadangi neatsimena šio įvykio, prašo vadovautis informacija, kurią užfiksavo šiame jos užpildytame gydytojo išraše.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2019m. vasario 09d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl įvykio vietos matyti, kad, 2019m. vasario 09d., 08⁴⁷ val., pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05332-19 nuvykus apžiūrėti įvykio vietos adresu: (duomenys neskelbtini), kurią nurodė pareiškėjas-pil. S. V., gim. (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, garsų nesigirdėjo, todėl patekti į buto vidų ir apžiūrėti įvykio vietą galimybės nebuvo(b.l. 61, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo 2019m. vasario 07d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad 2019m. vasario 07d. buvo gautas pranešimas ROIK 0119000062008 apie tai, kad pil. S. V. sumušė sugėrovas. Nuvykus į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių, pil. S. V. paaiškino, kad išgertuvių metu susimušė su savo draugu-sugėrovu-pil. T. D., kuriam gydytojai nustatė veido sumušimą ir paleido į namus. Šiuo metu, kaip paaiškino pil. S. V., jis yra neblaivus ir negali blaiviai mąstyti, todėl išsiblaivęs, jei turės pretenzijų, kreipsis į Ukmergės r. PK su pareiškimu(b.l. 59, t. 1).

Iš byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduoto pil. S. V. asmens sveikatos(ligos) istorijos Nr. 19PR-1828 su gydytojo įrašu išrašo matyti, kad 2019m. vasario 07d., 19⁴⁷ val., į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių buvo atvykęs pil. S. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris skundėsi galvos ir kairės akies skausmais, teigdamas, jog buvo sumuštas draugo, smūgiams tenkant į tik į kairę veido pusę, o paciento apžiūros metu buvo nustatyta, jog kairės akies vokuose yra stebima hematoma, kairės akies skleros paraudusios, o šios akies viršutinio voko lateraliniame kampe yra matoma 1,5 x 0,5 cm dydžio trikampės formos odos žaizda, kuri viet. nejautroje buvo susiūta. Po medicininės apžiūros pacientas buvo perduotas jį atlydėjusiems policijos pareigūnams(b.l. 29, t. 1).

Iš byloje esančio teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolo matyti, kad, 2019m. vasario 15d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo S. V. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. S. V., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti sužalojimi, t.y. trikampio formos 1,5 x 0,5 cm dydžio žaizdos kairiojo viršutinio voko išoriniame kampe ir kraujosruvos kairės akies vokuose, galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu, t.y. 2019m. vasario 07d. Nukentėjusiajam S. V. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 31-32, t. 1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019m. vasario 07d., apie 19¹⁰ val., vakare, kaltinamasis T. D. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto su pil. S. V. metu, pastarąjį užsipuolęs, tyčia ne mažiau kaip dešimt kartų su kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. V. į galvos kairės pusės sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo S. V. asmenį pasekoje pastarajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nors kaltinamasis T. D., neneigdamas 2019m. vasario 07d., vakare, jo giminaičių-pil. Bagdonų bute įvykusio konflikto su nukentėjusiuoju S. V. fakto, teigia, kad, nukentėjusiajam nepagrįstai jį apkaltinus dėl neva planšetinio kompiuterio vagystės, bute vykusio susistumdymo metu, kada nukentėjusysis S. V. jį(kaltinamąjį T. D.) pastūmė, jis pastarajam tik vieną kartą su dešinės rankos delnu nestipriai sudavė per kairią ausį, o po to jį išvarė iš buto, tačiau nei vieno smūgio su kumščiu, kuo yra kaltinamas, nukentėjusiajam S. V. į veidą nesudavė, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo aiškinimu nėra jokio pagrindo, nes kaltinamojo T. D. duotus parodymus byloje visiškai paneigia visos bylos proceso teisme metu išaiškintos aplinkybės ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Visų pirma, nukentėjusysis S. V., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, prie kurių pasiliko ir bylos nagrinėjimo teisme metu, visą laiką aiškiai parodė, kad įvykio dieną, nuo pat ryto jis girtavo kaltinamojo T. D. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), o T. nuėjus miegoti, dar su savimi turėdamas alaus, jis sugalvojo nueiti pas tame pačiame name gyvenančius pil. B., kad galėtų ten išgerti. Pasak nukentėjusiojo S. V., svečiuodamasis pil. B. bute, jis vienas gėrė alų, po ko kambaryje, prie stalo užsnūdo. Kada pas pil. B. į butą atėjo kaltinamasis T. D., jis nematė, tačiau, nukentėjusiojo žodžiais, snūduriuodamas, išgirdo T. balsą, o po to pajuto, kaip T. D. kažko ieško jo kišenėje. Tada jis(nukentėjusysis S. V.) prabudo ir T. paklausė, ką šis čia daro. Nukentėjusiojo S. V. teigimu, T. D. atsakius, kad nieko, jis pastarojo paklausęs: „ ar čia mane bandai apvogti? “. Tada jis, nukentėjusiojo S. V. žodžiais, atsistojęs ir susiruošę išeiti, dar T. D. pasakė, kad nesitikėjo iš draugo, jog šis kraustys kišenes. Po šių jo pasakytų žodžių, pasak nukentėjusiojo T. jį užsipuolė ir, įstūmęs į buto koridoriaus kampą, pradėjo mušti, į kairę veido-galvos sritį su kumščiu suduodamas ne mažiau kaip dešimt smūgių, nuo kurių jis tik gynėsi ir dengė savo veidą. Nukentėjusiojo S. V. teigimu, sudavęs smūgius, T. D. jį paleido, o jis, tik išėjęs iš buto, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, iškviesdamas policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Apie 2019m. vasario 07d. įvykusį konfliktą tarp kaltinamojo T. D. ir nukentėjusiojo S. V. jų bute patvirtino ir parodymus byloje davę liudytojai G. B. ir A. B., pasak kurių abiejų, jie matė, kaip konflikto metu kaltinamasis T. D., būdamas pastumtas nukentėjusiojo S. V., pastarajam su ranka sudavė būtent per kairę veido pusę, liudytojui A. B. nurodant vieno smūgio sudavimą, o kitai liudytojai G. B.-1-2 smūgių sudavimą. Tiek nukentėjusiojo S. V., tiek ir liudytojų G. B. ir A. B. parodymai yra tvirti ir nuoseklūs, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Tą aplinkybę, kad nukentėjusysis S. V. buvo sumuštas patvirtina ir tą pačią dieną, t.y. 2019m. vasario 07d., 19⁴⁷ val., VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyriuje apsilankiusį nukentėjusįjį S. V. apžiūrėjusių budinčių gydytojų įrašai nukentėjusiojo asmens ligos istorijoje, iš kurių matyti, kad pacientas, teigdamas, jog buvo sumuštas draugo, smūgiams tenkant į tik į kairę veido pusę, skundėsi galvos ir kairės akies skausmais, kurio apžiūros metu buvo nustatyta, jog kairės akies vokuose yra stebima hematoma, kairės akies skleros paraudusios, o šios akies viršutinio voko lateraliniame kampe yra matoma 1,5 x 0,5 cm dydžio trikampės formos odos žaizda, kuri viet. nejautroje buvo susiūta(b.l. 29, t. 1). Apie nukentėjusiojo S. V. asmens ligos istorijoje iš pastarojo žodžių 2019m. vasario 07d. padarytus įrašus apie sužalojimų atsiradimo aplinkybes ir šio asmens medicininės apžiūros metu konstatuotus sužalojimus patvirtino ir minėtą dieną ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyriuje budėjusi ir nukentėjusįjį apžiūrėjusi parodymus byloje davusi gydytoja-liudytoja D. A.. 2019m. vasario 15d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo S. V. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. S. V. nustatyti sužalojimai, t.y. trikampio formos 1,5 x 0,5 cm dydžio žaizdos kairiojo viršutinio voko išoriniame kampe ir kraujosruvos kairės akies vokuose, galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu, t.y. 2019m. vasario 07d. Šią savo išvadą teismo medicinos ekspertas patvirtino ir, kaip specialistas, būdamas apklaustas bylos proceso teisme metu, pasak kurio, suduodant smūgį tik su delnu per kairią ausį, ką teigia pats kaltinamasis T. D., taip sužaloti nukentėjusįjį S. V. yra beveik neįtikėtina, nes turėjo būti suduotas smūgis su kumščiu. Savo ruožtu paties kaltinamojo T. D. duoti parodymai byloje yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos taktika, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu sušvelninti savo atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, kuriuos patvirtina visų byloje išaiškintų aplinkybių visuma, todėl kaltinamojo T. D. duoti parodymai yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.

Kadangi duomenų apie tai, kad nukentėjusysis S. V. iš karto po sumušimo iki kreipimosi tą pačią dieną, t.y. 2019m. vasario 07d., į ligoninę būtų buvęs sumuštas kitų asmenų ar, griūdamas, būtų buvęs pats susižalojęs, kaip teigia kaltinamasis T. D., byloje nėra, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo T. D. kaltė dėl pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo S. V. asmenį dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu, ko pasekoje nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas, yra pilnai įrodyta, todėl kaltinamojo T. D. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., požymius, t.y. nežymus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą(nežymus sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo T. D. civilinis ieškinys 500,- Eur.(penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumai jam nusikaltimu padarytai neturtinei žalai, kurią nukentėjusysis patyrė, atlyginti(b.l. 16, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad po panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo S. V. asmenį 2019m. vasario 07d. įvykusio konflikto su kaltinamuoju T. D. pil. B., esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), metu nukentėjusysis S. V. iš karto po sumušimo tą pačią dieną kreipėsi į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur buvo apžiūrėtas budinčių gydytojų. Nukentėjusysis S. V. dėl patirto fizinio smurto padarytų kūno sužalojimų stacionare nesigydė, nes, po pastarojo apžiūros susiuvus kairės akies viršutinio voko lateraliniame kampe buvusią žaizdą, nukentėjusysis buvo išleistas į namus. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 29, t. 1). Nežiūrint į tai, nukentėjusiojo S. V. teigimu, dėl pavartoto fizinio smurto prieš jo asmenį jam ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet jis dėl sumušimo turėjo ir laikiną diskomfortą, nes apie savaitę laiko negalėjo ieškotis darbo, kad pradėti dirbti, kadangi buvo suplanavęs važiuoti į užsienį, tačiau sumušta akis buvo užtinusi, tik po savaitės laiko iš susiūtos žaizdos buvo išimti siūlai.

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į paties žalą padariusio kaltinamojo T. D. kaltės formą-tyčią ir pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo S. V. asmenį pasekoje pastarajam padaryto kūno sužalojimo laipsnį(nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) ir jo sukeltas pasekmes(jokių objektyvių duomenų apie dėl nukentėjusiojo patirtų sumušimų atsiradusius liekamuosius reiškinius byloje nėra), į nukentėjusiojo individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusysis S. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametis asmuo, ir jo užimtumą, t.y. nukentėjusysis šiuo metu laikinai niekur nedirba ir registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo), bet ir į paties kaltinamojo T. D. turtinę padėtį(kaltinamasis yra dirbantis asmuo, turintis pastovų legalų pragyvenimo šaltinį) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(abiejų nukentėjusiųjų turėto nedarbingumo trukmę) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl laikytina, kad nukentėjusiojo S. V. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pilnai pagrįstas, kuris atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nepažeidžia paties kaltinamojo, kaip dirbančio asmens, interesų, todėl iš kaltinamojo T. D. yra priteistina visa nukentėjusiojo prašoma priteisti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos suma, nes ši žala buvo padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo T. D. veiksmais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 149,82 Eur.(vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų ir 82 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo S. V. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 38-40, t. 1).

Kadangi žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo T. D. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiojo S. V. gydymui, bendrais pagrindais(b.l. 41, t. 1)(LR CK 6.263 str. 2d.).

Spręsdamas kaltinamojo T. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo T. D. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo T. D. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kaltinamasis nusikalsta pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo T. D. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, pagal LR BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis T. D. yra pirmą kartą teisimas asmuo, teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, jo sukeltas nesunkias pasekmes, bet į paties kaltinamojo T. D., kaip vedusio asmens, kurio šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, asmenybę(b.l. 81-84, t. 1), laiko, kad kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam T. D. gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(LR BK 41 str.), kaltinamajam T. D., kaip dirbančiam asmeniui, yra paskirtina sankcijoje už padarytą veiką numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-laisvės apribojimas, paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 3-6d.d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti toliau tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo(atleidimo iš darbo) atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir b) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę-dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti, grąžinant kaltinamajam T. D. iš jo buvusį paimtą asmens dokumentą, t.y. LR piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2013m. gegužės 14d. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Ukmergės grupė(88).

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo T. D. 149,82 Eur.(vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų ir 82 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo S. V. gydymui, atlyginti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiojo S. V. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo T. D. 500,- Eur.(penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiojo naudai jam nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.