Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L.U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, profesinio išsilavinimo, neištekėjusi, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista;

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. U. 2013 m. kovo 8 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto su senele S. U. metu, kaire ranka sugriebusi pastarąją už plaukų ir palenkusi jos galvą, dešiniąja ranka tyčia 1 (vieną) kartą sudavė S. U. į dešiniąją akį, tuo padarydama pastarajai dešinės akies sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, akies obuolio sumušimu, odenos plyšimu su tinklainės ir lęšiuko iškritimu, kraujo išsiliejimu priekinėje akies kameroje, traumine rainelės dialize, tokiu būdu nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją S. U..

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji L. U. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, jog gal kliudė močiutės akį, bet jai netrenkė. Įvyko konfliktas su močiute namuose, kovo 8 d., nes ji atėmė alų, nors paskui jį atidavė. Nespėjo išgerti alaus su Valdemaru, kai jis mane pakvietė, nes močiutė atėmė alų. Neįsivaizduoja, kaip tai nutiko, gal kliudė močiutės akį. Vieną kartą papurtė senelę. Nežino, kaip tai įvyko, gal su rankove, gal su pirštu palietė močiutės akį. Paskui močiutė užsigriebė už akies ir pasakė, kad išeina ir išėjo. Ji pasakė, kad išeina iš namų. Sveikata pas močiutę seniai bloga buvo, akys buvo silpnos. Blogai vertina savo elgesį, bet močiutė ją du kartus į palangę trenkė. Tuo metu buvo blaivi, buvo su dėde V. U.. Močiutei 62 m., ji negeria, nes serga vėžiu. Nukentėjusioji jos močiutė, bet vadina ją mama, nes ji užaugino. Trise gyvena su močiute ir Valdemaru. Viskas vyko virtuvėje. Abiem rankomis močiutę paėmė už plaukų ir papurtė. Pas močiutę viena akis operuota, ji matė blogai, bet akies traumų paskutiniu metu neturėjo. Močiutės vyras buvo jai išmušęs akį, bet labai seniai. Sutinka su tuo, ką nustatė specialistas. Nesudavė ranka močiutei, bet papurtė ir gal kliudė jos akį, gal rankove, gal pirštu, gal megztiniu, nežino. Pasakė močiutei, jog jos nemuštų, tada ta sudavė antrą kartą jai, tada ją papurtė. Ji pasakė, kad jai skauda akį, užsiėmė už akies, apsirengė ir išėjo. Jokio kraujo namuose nematė. Kita akis buvo operetuota, ne į tą, į kurią trenkė. Netrenkė, o papurtė močiutę. Lėšų ir turto neturi, nežino, iš ko atlygintų ieškinį.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. U. parodė, jog kaltinamoji jos anūkė. Nieko negali pasakyti, tai buvo ne pirmas kartas, tik pirmas kartas, kada jai išmušė akį. Tai buvo kovo 8 d., sūnus nupirko gėlių, norėjo jas pasveikinti. Jis visada jai paduoda valgyti ir tą dieną pakvietė į virtuvę, pamatė ant stalo alų. Paėmė alų, bet anūkė pasakė, kad turi dar ir be šio butelio, tai pastatė alų atgal. Norėjo paimti puodelį, kuris buvo pripildytas alaus ir stovėjo ant palangės, bet anūkė puolė prie jos, kad nelįstų. Ji atsistojo ir pasakė, jog tik pamėgina tegul išgerti, juk, jai ryt į darbą. Paskui buvo parašytas pareiškimas, kad ji į darbą buvo atvykusi išgėrusi ir ją atleido. Stovėjo prie skalbimo mašinos, kai anūkė paėmė ją kaire ranka už plaukų, o dešine ranka sudavė jai į akį. Kaip sudavė į akį, nepamena, nes kai paėmė už plaukų, jai labai skaudėjo. Paskui pasakė, jog viskas, kad nebeturi antros akies ir pradėjo verkti. Pasakė sūnui, kad rastų marškinius ir išėjo į polikliniką. Poliklinikoje iškart iškvietė greitąją ir pasakė, kad jai išmušta akis. Jai operavo sužeistą akį ir pasakė, kad laukia dar viena operacija 30 d.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. U. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jai, gyvena trise – ji, jos sūnus V. U. ir anūkė L. U.. 2013 m. kovo 08 d. apie 10 val., nuėjusi į virtuvę pamatė anūkę L. ir sūnų V., kurie ruošėsi pusryčiauti. Anūkė sėdėjo ant kėdės šalia palangės, o sūnus sėdėjo prie stalo. Ant stalo stovėjo plastikinis 2 ltr. talpos alaus butelis, sūnus ir anūkė ruošėsi išgėrinėti. Ant palangės šalia L. stovėjo alumi pripildytas puodelis. Ji ėmė priekaištauti dėl išgertuvių, nes anūkei ryt reikėjo į darbą. Anūkė neklausė ir pasakė, kad vis tiek gers. Tada ji paėmė alaus butelį nuo stalo norėdama nutraukti išgertuves. Anūkė pareiškė, kad alaus turi ir be šito butelio. Kilo žodinis konfliktas. Tada ji atgal pastatė ant stalo butelį. Norėdama, kad anūkė negertų nukentėjusioji paėmė ant palangės pastatytą ir alumi pripildytą puodelį ir ketino pastatyti jį ant stalo. S. L. atsikėlė ir puolė. Suprato, kad gali kilti rimtesnis konfliktas, anūkė gali trenkti, todėl ji pasisuko šonu nuo anūkės. L. sugriebė kaire ranka jai už plaukų, t.y. už uodegėlės ir lenkė galvą į apačią. Tada anūkė dešine ranka trenkė jai į veido dešinę pusę, į dešinę akį. Tiksliai negali pasakyti ar L. sudavė dešinės rankos delnu ar kumščiu. Jai pasidarė bloga, iš dešinės akies ėmė bėgti kažkoks skystis, gal kraujas. Ranka prisidengusi dešiniąją akį išėjo iš virtuvės. Tuo metu L. liko virtuvėje ir net nesidomėjo kas atsitiko. Nukentėjusioji vos matydama kaire akimi, o dešiniąją akį prisidengusi ranka, nuėjo į Lazdynų polikliniką, po ko skubiai greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežta į Santariškių klinikas. Buvo atlikta akies operacija. Prieš konfliktą su anūke dešiniąja akimi matė silpnai, bet dabartiniu metu visai nieko nemato. Apako dėl anūkės veiksmų – sudavimo į akį. Pati susižeisti ar dešine akimi kliudyti kokį kietą paviršių negalėjo. (b.l. 11,12)

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. U. parodė, jog L. jo dukterėčia. Buvo rytas, jis turėjo alaus, galvojo, jog išgers su dukterėčia, nes prieš tai ji gal tris dienas gėrė. Jis pakvietė ją išgerti alaus. Mama paėmė alų, bet žino, kad ji tą alų atiduos. L. paėmė mamą už plaukų, bet, kaip sudavė, nematė, bet nei peilio, nei šakutės ji rankose neturėjo. Neprisimena, kiek laiko L. purtė mamą. Motina atidavė alų ir pasakė, kad jai išmušė akį. Pasakė, kad padėtų jai surasti drabužius. Kuo L. sudavė manai, nežino, gal, kumščiu. Mama nubėgo į kambarį, pasakė, kad nieko nemato, padėjo surasti jai rūbus. Lyg kaimynas, ar kas mamai padėjo nueiti į polikliniką. Viena ranka L. laikė mamos plaukus. Neprisimena, kaip L. trenkė mamai. Buvo virtuvėje tuo metu.

2013 m. liepos 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1776/12(01) nurodyta, kad S. U. padarytas dešinės akies sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, akies obuolio sumušimu, odenos plyšimu su tinklainės ir lęšiuko iškritimu, kraujo išsiliejimu priekinėje akies kameroje, traumine rainelės dialize. Sužalojimas padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2013-03-03. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuriuo galėjo būti kumštis. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui bei griuvimui ir atsimušimui į kietą paviršių. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t.y. ilgiau nei 10 dienų (b.l. 30-33).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog kaltinamoji L. U. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pati kaltinamoji savo kaltę pripažino iš dalies, t.y. neneigė, jog jos veiksmų pasakoje buvo močiutei išmušta akis, tačiau teigė, jog galbūt akį kliudė ne sudavimo ranka metu, o purtydama močiutę. L. V. U. parodė, jog paties momento, kaip jo mamai buvo išmušta akis nematė, matė kaip anūkė ėmė ir purtė jo mamą. Visas konfliktas kilo dėl alkoholio, nes močiutė nenorėjo, kad jie gertų. Tuo tarpu pati nukentėjusioji nuosekliai tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog ji stovėjo prie skalbimo mašinos, kai anūkė paėmė ją kaire ranka už plaukų, o dešine ranka sudavė jai į akį. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, jog buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. sužalota akis, patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog sužalojimas nukentėjusiajai padarytas kietu buku daiktu, kuriuo galėjo būti kumštis. Nukentėjusioji yra garbingo amžiaus, rūpinasi anūke, pati kaltinamoji parodė, jog nukentėjusiąją laiko mama, taigi šiuo atveju griebti močiutę už pečių, purtyti, tuo labiau ranka išmušti akį yra smerktinas, nusikalstamas poelgis, tuo labiau, kaip minėta, turint omenyje, kad nukentėjusioji senyvo amžiaus, serga sunkia liga. Kaltinamosios teiginį, jog akis galėjo būti išmušta, purtant močiutę, o ne trenkiant ranka, teismas vertina kaip siekį pašvelninti savo atsakomybę, tačiau ši aplinkybė, tačiau, veikos kvalifikacijai jokios reikšmės neturi. Kaltinamoji ir purtė, ir sudavė nukentėjusiajai ranka, po ko buvo išmušta akis, tyčia, t.y. visiškai suvokdama savo veiksmų esmę, jog vartoja neleistinus veiksmus. Tai, jog prieš tai močiutė galėjo neduoti alkoholio ar stumtelti nukentėjusiąją veikos kvalifikacijai taip pat įtakos neturi, kaltinamoji, turėdama omenyje savo ir močiutės amžių, pilnai suvokė savo pranašumą ir kokią įtaką gali padaryti bet koks jos naudojamas smurtas senyvo ir sergančio žmogaus atžvilgiu. Kaltinamoji veikė prieš artimą šeimos narį. Taigi, kaltinamosios L. U. nusikalstama veika baigta, padaryta tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Motyvuojamoji dalis

K. L. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Kadangi prokuroras neprašė neblaivumo pripažinti kaltinamosios L. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teismas kaltinamosios padėties pats nesunkina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 5737,07 Lt sumai dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų (b.l. 16-18). Ieškinys pagrįstas, motyvuotas. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir turtinė 5737,07 Lt žala priteistina atlyginti iš kaltinamosios L. U..

Skirdamas bausmę kaltinamajai L. U. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta apysunkė nusikalstama veika, veika tyčinė, baigta, vartotas smurtas. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į pareikštą civilinį ieškinį, jo dydį. Atsižvelgia į padarytas pasekmes: močiutei išmušta akis, į kaltinamosios asmenybę: kaltinamoji L. U. 25 metų amžiaus, profesinio išsilavinimo, netekėjusi, vaikų neturi, šiuo metu nebedirbanti, Vilniaus priklausomybės ligų centre ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, įskaitoje nėra (b.l. 57, 58). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta nuo 2010-12-11 iki 2010-12-14, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, tyčinis susižalojimas aštriais daiktais (b.l. 59), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2012-04-30 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-244 nurodyta, kad L. U. nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 61), bausta už administracinį teisės pažeidimą (b.l. 54), neteista (b.l. 55). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajai L. U. tikslinga skirti vienintelę numatytą sankcijoje bausmę - laisvės atėmimą, mažesnę kaip vidurkis, kurios vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, atsižvelgiant, jog kaltinamoji turi pastovią gyvenamąją vietą, nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteista, t.y. nėra realiai atlikinėjusi laisvės atėmimo bausmės, veika apysunkė, manytina, bausmės tikslai bus pasiekti realiai nevykdant laisvės atėmimo bausmės, suteikiant šansą kaltinamajai pasitaisyti, t.y. tikslinga atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąją: per 3 mėnesius atsiprašyti nukentėjusiosios (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teikti nukentėjusiajai pagalbą, kol ši gydosi (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 2 punktas), 1 mėnesį dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas); neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas); skiriant baudžiamojo poveikio priemonę: išdirbant po 30 valandų per mėnesį, viso tris mėnesius sveikatos priežiūros ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (Lietuvos Respublikos BK 70 straipsnis).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 46), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti L.U. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir ją nubausti - laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąją:

per 3 mėnesius atsiprašyti nukentėjusiosios (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teikti nukentėjusiajai pagalbą, kol ši gydosi (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 2 punktas), 1 ( vieną) mėnesį dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas); neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas);

skirti baudžiamojo poveikio priemonę: išdirbant po 30 valandų per mėnesį, viso tris mėnesius sveikatos priežiūros ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (Lietuvos Respublikos BK 70 straipsnis).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

VšĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios L. U. civilinio ieškovo naudai 5737,07 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.

K. L. U. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.