Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2016-03-08 · Byla Nr. A2.6.-3-760/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-08
Bylos Nr.
A2.6.-3-760/2016
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-01759-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Bajorinienė
Nukentėjusysis
V. K.
Pažeidėjas
M. N.
Advokatai
Piotras Orlovas
Kategorijos
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3-760/2016Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01759-2015-7
Registro Nr. ROIK: 15052133525
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.5.; 2.14.3. (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 8 d.Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė, sekretoriaujant Gitanai Gečienei, Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą, atstovui Kęstučiui Lukošiui, nukentėjusiajam V. K., administracinėn atsakomybėn traukiamai M. N., jos atstovui advokatui Piotrui Orlovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, nedirbanti, nebausta administracine tvarka, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. kaltinama tuo, kad 2015 m. spalio 3 d. 1 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis (1,88 promilių) neblaivumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į įvažiavimo į kiemą kelio atitvarus. Eismo įvykio metu apgadino V. K. kiemo atitvarus ir D. N. automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešusi policijai ir neužsipildžiusi eismo įvykio deklaracijos. Protokole nurodyta, kad šiais veiksmais M. N. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d.

M. N. kaltę pripažįsta iš dalies. Ji neneigė vairavusi automobilį ir padariusi eismo įvykį, tačiau neigė, kad automobilį vairavo būdama neblaivi ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teigė, kad įvykio metu, t. y. 2015 m. spalio 3 d. apie 1 val. 30 min., buvo blaivi. Važiuojant namo, į kelią išbėgo šuo, išsigando, todėl nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kaimyno kelio atitvarus. Apie eismo įvykį policijai nepranešė. Su kaimynu tą pačią naktį susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo, susitarė, kad eismo įvykio deklaraciją užsipildys ryte. Po įvykio buvo labai susijaudinusi, todėl namuose kartu su mama išgėrė 2-3 stikliukus, apie 100 g. „Alitos“ brendžio su arbata ir nuėjo miegoti. Neužilgo atvykę policijos pareigūnai, ją pažadino ir jai alkotesteriu nustatė 1,88 promilės girtumą.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2015-10-03 vėlai vakare išgirdo trenksmą. Išėjęs pamatė, kad į jo tvorą įvažiavo automobilis, prie kurio stovėjo M. N.. Milda buvo blaivi, su ja bendraujant alkoholio kvapo nejautė. Į įvykio vietą atėjus M. N. tėvams, su jais susitarė, kad jie sutvarkys atitvarus. Eismo įvykio deklaraciją žadėjo užsipildyti ryte. Šiuo metu atitvarai pataisyti, žala atlyginta, pretenzijų neturi. Policijos pareigūnai įvykio naktį pas jį nebuvo atvykę, jo neapklausė.

Liudytoja D. N. parodė, kad dukra M. N. automobilį vairavo blaivi, tačiau po įvykio, namuose, abi išgėrė po du stikliukus brendžio „Alita“ ir dukra nuėjo miegoti. Tą pačią naktį atvykę policijos pareigūnai patikrino dukros neblaivumą alkotesteriu.

Liudytojas A. R. parodė, kad gyvena su M. N. mama D. N.. Jis po įvykio parvarė mašiną į kiemą, nes D. N. susitarė su kaimynu V. K. dėl padarytos žalos atlyginimo. Po įvykio su M. N. nebendravo, todėl negali pasakyti, ar ji buvo neblaivi.

Liudytojas K. L. parodė, kad iki eismo įvykio kartu su M., bei savo drauge buvo Norkiškės kaimo centre. Visi sėdėjo M. automobilyje ir kalbėjosi, alkoholio nevartojo. Apie 24 val. kartu su drauge išėjo namo. Neužilgo išgirdo garsą, pamatė, kad M. atsitrenkė automobiliu. Atėjęs į įvykio vietą paklausė, ar viskas gerai. M. buvo išsigandusi. Iš namo išėjo kaimynas į kurio tvorą atsitrenkė, tuomet jis nuėjo namo.

Liudytojas K. K. parodė, kad jis važiuodamas gatve pamatė griovyje automobilį ir tris kalbančius asmenis, kurių vieną atpažino iš balso, tai V. K.. Prasidaręs automobilio langą, paklausė, ar reikalinga pagalba, jie pasakė, kad nereikalinga. Kas vairavo automobilį, nežino. Paskambino pagalbos telefonu 112, pasakė, kad tokiame kelyje šitaip įvažiuoti galėjo tik neblaivus asmuo.

Liudytoja Simona Šimkienė parodė, kad ji dirbo pagal nustatytą grafiką su patruliu A. Čelkiu. Apie 1 val. 39 min. buvo gautas budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), į namo tvorą atsitrenkė Peugeot 406, vairuotojas galimai neblaivus bando pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nuvykę į įvykio vietą, automobilio nerado. Gretimoje sodyboje pastebėjo apgadintą automobilį ir pradėjo ieškoti vairuotojos. Kieme juos pasitiko D. N., po to išėjo ir M. N., kuri buvo neblaivi. Ji pripažino, kad važiavo iš aikštelės ir atsitrenkė į atitvarus. Iš M. N. paėmė paaiškinimą, alkotesteriu patikrino neblaivumą.

Iš įvykių suvestinių registro nustatyta, kad apie įvykį policijai buvo pranešta 2015 m. spalio 3 d., 01 val. 29 min. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 2015-10-03 01:48:41 ir 01:53:00 (b. l. 34-36). Iš alkotesterio duomenų nustatyta, kad M. N. 1,88 promilės neblaivumas nustatytas 2015 m. spalio 3 d. 2 val. 27 min. Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2016-02-21 (b. l. 6).

Iš CD esančių fotonuotraukų nustatyta, kad buvo apgadinti nukentėjusiajam V. K. priklausantys metaliniai kelio atitvarai, apgadintas M. N. vairuotas automobilis Peugeot 406 (b. l. 27).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. spalio 3 d., apie 1 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), M. N. vairavo automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į įvažiavimo į kiemą kelio atitvarus. Eismo įvykio metu apgadino V. K. kiemo atitvarus ir D. N. automobilį. Šie M. N. veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 127 str. 2 d.

Tačiau byloje nėra įrodyta aplinkybė, kad M. N. 2015 m. spalio 3 d. 1 val. 30 min., automobilį vairavo būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis (1,88 promilių) neblaivumas, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Byloje nebuvo paneigta M. N. versija, kad alkoholį ji vartojo po įvykio, po to, kai su nukentėjusiuoju V. K. susitarė dėl žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

M. N. teisme teigė, kad po įvykio, namuose kartu su mama išgėrė 2-3 stikliukus, apie 100 g. „Alitos“ brendžio. Liudytoja D. N. patvirtino, kad po įvykio, namuose abi su dukra išgėrė po du stikliukus brendžio „Alita“. Iš nukentėjusiojo V. K. parodymų nustatyta, kad iš karto po įvykio jis bendravo su M. N., tvirtino, kad ji buvo blaivi. Liudytojas K. L. parodė, kad iki įvykio jis buvo kartu su M. N., teigė, kad alkoholio ji nevartojo. Nors nustatyta, kad liudytoja D. N. yra M. N. mama, liudytojas K. L., jos draugas, o nukentėjusysis V. K. – kaimynas ir jie gali būti suinteresuoti, kad M. N. išvengtų atsakomybės už vairavimą neblaiviai, tačiau įrodymų, paneigiančių šių liudytojų parodymus, byloje nebuvo surinkta. Iš įvykių suvestinių registro nustatyta, kad apie įvykį policijai pranešė K. K., nurodydamas, kad vairuotojas galimai neblaivus. Apklaustas teisme liudytojas K. K. teigė nematęs, kas vairavo automobilį ir nežino, ar vairuotojas buvo neblaivus. Liudytoja Simona Šimkienė nurodė, kad M. N. jai atvykus buvo neblaivi, tačiau šios aplinkybės neneigia ir pati M. N., kuri teismo posėdyje nurodė, kad alkoholį vartojo po įvykio. Iš alkotesterio duomenų matyti, kad M. N. 1,88 promilės neblaivumas nustatytas 2015 m. spalio 3 d. 2 val. 27 min., t. y. po valandos nuo įvykio. Nors M. N. 2015-10-03 paaiškinime (b. l. 7) teigė, kad alkoholio gėrė prieš vairuojant automobilį, tačiau pagrįsti jos kaltę vien šiuo paaiškinimu, teismas neturi pagrindo. Apklausiant M. N. iš karto po įvykio policijos pareigūnė nesiaiškino kada tiksliai ir kur ji vartojo alkoholinius gėrimus, kiek ir kokius gėrimus vartojo. M. N. tvirtina, kad ji tokių parodymų nedavė, o pareigūnai jai davė pasirašyti ant tuščio popieriaus lapo. Pareigūnė S. Šimkienė nurodė, kad M. N. paaiškinimai surašyti iš jos pasakojimo. Esant prieštaravimams, šiuo atveju būtų reikšmingas garso įrašas, tačiau nagrinėjamoje byloje garso ir vaizdo įrašai nebuvo pateikti, nurodant, kad jie nebuvo išsaugoti.

Teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar M. N. automobilį vairavo būdama neblaivi, byloje paskyrė teismo medicinos (neblaivumo nustatymo) ekspertizę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertai negalėjo atsakyti į teismo užduotą klausimą, ar M. N. 2015-10-03, 02 val. 27 min., nustatytas 1,88 promilių neblaivumas galėjo atsirasti jai pavartojus alkoholinio gėrimo po įvykio, nes po įvykio nebuvo tirtas M. N. kraujas, o apskaičiuoti alkoholio kiekio koncentracijos pokyčių iškvėptame ore, tiriant alkotesteriu, nėra patikimų metodikų. Nurodė, kad alkoholio koncentracija iškvėptame ore ir kraujyje gali skirtis, nes tiriamos skirtingos organizmo terpės (iškvėptas oras ir kraujas) (b. l. 82).

Taigi, ištyrus visus įrodymus, darytina išvada, kad byloje neįrodyta M. N. kaltė dėl to, kad ji automobilį vairavo neblaivi. Todėl jos veika perkvalifikuotina iš ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 127 str. 2 d.

M. N. taip pat buvo kaltinama įvykdžiusi pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d, tai yra tuo, kad 2015 m. spalio 3 d. 1 val. 30 m. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio su kuriuo yra susijusi apie tai nepranešusi policijai.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga bei įvertinęs įrodymus sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad M. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad M. N. tyčia pasišalino iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės. M. N. pripažino, jog automobiliu atsitrenkė į V. K. kelio atitvarus, matė, kad juos apgadino ir padarė žalos, tačiau policijos nekvietė, nes su nukentėjusiuoju iš karto įvykio vietoje susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis V. K. nurodydamas, kad su M. N. bei jos tėvais iš karto po įvykio susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo, tai yra sutarė, kad jie sutvarkys atitvarus. Liudytojas K. K. taip pat matė kaip trys asmenys kalbėjosi įvykio vietoje, kurių vieną atpažino iš balso, tai nukentėjusįjį V. K., kas įrodo, kad nukentėjusysis buvo įvykio vietoje. Byloje nustatyta, kad M. N. ir jos šeimos nariai įvykio vietoje susitarė su nukentėjusiuoju V. K. dėl padarytos žalos pašalinimo, todėl M. N. neturėjo pareigos apie įvykį pranešti policijai. Nenustatyta, kad M. N. pasišalindamas iš eismo įvykio vietos turėjo tikslą apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Priešingai, nustatyta, kad M. N., sukėlusi eismo įvykį nevengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio.

Taigi, byloje nebuvo įrodyta, kad M. N. pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, todėl bylos teisena jos atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina.

Skiriant nuobaudą M. N. už pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d., atsižvelgiama, kad ji anksčiau nėra bausta administracinėmis nuobaudomis, charakterizuojama teigiamai (b. l. 16-17), kad jos veikoje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybes. M. N. skirtina ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda artima vidurkiui, tai yra 40 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d., 1 p., 2 p., teismas

nutaria:

Pripažinti kalta M. N., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir jai paskirti 40 eurų baudą.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, nesant M. N. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jai dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėja nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 15052133525.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Bajorinienė