- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2009-03-19
- Bylos Nr.
- 1A-170-174-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Violeta Miliuvienė, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- M. D.
- Kategorijos
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Eugenijus Antanauskas Baudž. byla Nr. 1A–170-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2009 m. kovo 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-29 nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Panaikintos M. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas.
Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento.
Į bausmės laiką įskaitytas M. D. suėmimo laikas nuo 2008-10-29 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktinius įrodymus, saugomus Klaipėdos m. 4-ajame PK (kvitas B Nr.0005538) – dviejų dalių spynos atraktą bei atsuktuvą – nuosprendžiui įsiteisėjus – nuspręsta sunaikinti; mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ ir vasarinę kepurę grąžinti M. D. ar jo įgaliotiems atstovams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, tai yra jis 2008-08-11, apie 13.50 val., turėdamas tikslą padaryti vagystę, atėjo prie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio V. K., ir su savimi atsineštu atsuktuvu sulaužė buto durų spynos atraktą, tokiu būdu patekęs į butą kėsinosi pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bute buvo savininkas V. K. .
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis M. D. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo ir sušvelninti bausmę. Nurodo, jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu atsisakė pareikšto 30 Lt civilinio ieškinio ir pretenzijų nereiškia. Teigia, kad padarytas nusikaltimas nėra sunkus, žala nepadaryta. Nurodo, kad netgi valstybės kaltintojas neprašė jam skirti didesnės kaip vieneri metai laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam M. D. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, teismo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Apeliantas M. D. pasikėsino padaryti nusikaltimą nuosavybei, jis priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistasis M. D. anksčiau penkis kartus teistas už savanaudiškų tyčinių nusikaltimų padarymą, iš jų – už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei. Naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Tai rodo jo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai yra, kad jis prisipažino pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat atsižvelgta į tai, kad nepadaryta turtinė žala, bei į bausmės tikslus.
Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Apylinkės teismas teisingai parinko apeliantui laisvės atėmimo bausmės rūšį. Kadangi nuteistojo M. D. nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantui tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti.
Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui M. D. yra aiškiai per griežta. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina.
Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, jog jis žalos nukentėjusiajam nepadarė, taip pat negali būti pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę, kadangi M. D. nusikalstamos veikos – pasikėsinimo pagrobti svetimą V. K. priklausantį turtą – nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes bute buvo savininkas V. K. Todėl tai, kad žala nebuvo padaryta, nėra nuteistojo nuopelnas. Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, kad valstybės kaltintojas jam prašė skirti ne didesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Priešingai nei nurodo apeliantas, teisiamojo posėdžio metu prokurorė Lina Karbauskienė M. D. prašė skirti vienerių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. V
Nors teismas nėra saistomas su prokuroro prašomu bausmės dydžiu ir pats priima sprendimą dėl bausmės rūšies ir dydžio, tačiau šiuo atveju teismas sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme. Taigi ir šis apelianto skunde nurodytas argumentas nepagrįstas.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.