Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. S., jos atstovui M. S., atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės miškų tarnybos (toliau – Institucija) 2017-04-11 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VMTP-94277601-17 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. S. paaiškino, jog nupjauti medžiai buvo sausuoliai. 2016 m. rugsėjo mėnesį ji pati nustatė, kad medžiai yra sausuoliai, nes jie nežaliavo, vėliau žodžiu konsultavosi su specialistais, taip dar kartą įsitikindama, kad medžiai yra sausuoliai. Planuojami nupjauti medžiai buvo pažymėti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. S. atstovas M. S. parodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d., Radikių k., Domeikavos sen., L. S. priklausančiame sklype buvo kertami medžiai sausuoliai, kurių kirtimui nereikalingi jokie leidimai. Pjovimo metu buvo nupjauti 5 baltalksniai, 4 drebulių sausuoliai, kurie virsdami nulaužė kitas drebules. Nulaužtų drebulių nebuvo numatyta pjauti, pjovimo metu jie galimai buvo žali. Kertant medžius, jo virtimui buvo pasirinkta miško pusė, kad būtų apsaugota kitoje pusėje sodų bendrijos sklype esantys A. K. statiniai ir vaismedžiai. Tos drebulės buvo pažeistos jau 2011 metais. Medžių pjovimo darbai padaryti esant būtinojo reikalingumo sąlygomis. Dėl apgadintų medžių, kuriuos aplaužė krisdami nupjauti medžiai, jie niekam nepranešė, kadangi jie paties medžio nepjovė, o tik patrumpino ir nulygino lūžusių medžių kamienus. Priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad sausuoliai medžiai ir pjovimo metu nuvirtus pjaunamiems medžiams nulūžę medžiai, kurių lūžusius kamienus teko nulyginti, apipjauti kėlė grėsmę sodų bendrijos sklype esantiems statiniams ir augalams ir toje miško dalyje vaikštantiems žmonėms, žaidžiantiems vaikams, todėl jie veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Drebulės nulūžo užvirtus ant jų nupjautiems sausuoliams. Organizuodama medžių pjovimą L. S. neatliko uždrausto pavojingos veikos, kadangi ji pjovė sausuolius, buvo šalinami pavojingi medžiai, todėl buvo veikiama būtinojo reikalingumo sąlygomis. Tikslingai buvo pjaunami ne žali medžiai, o sausuoliai. Kirtimo metu dalyvavo tai išmanantis asmuo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. S. atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Pužaitis parodė, kad šioje byloje neatliktas išsamus tyrimas, specialistai nesiaiškino ar nupjauti medžiai kėlė grėsmę ir pavojų aplinkiniams. Nesant galimybės pašalinti esančias abejones, jos turėtų būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl prašo panaikinti skundžiamą nutarimą arba pašalinti protokole ir nutarime nurodytas nukirstas drebules.

Institucijos atstovas V. Š. parodė, kad su skundu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas. Be leidimo galima pjauti tik sausuolius ir vėjavartas, kur medžiai išversti su šaknimis. Asmenys patys įvertino, kad medžiai yra sausuoliai, tačiau jie neturi nei tinkamų žinių, nei įgūdžiu, kad galėtų tai padaryti. Norint vykdyti nulaužtų žalių medžių kirtimus reikalingas leidimas, arba pranešimas apie ketinamą kirsti mišką. Įvertinti ar baltalksnis yra sausuolis yra sudėtingas, kadangi neretai jis gali būti apdžiūvęs, tačiau viduje jis žalias. Šiuo atveju iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad nukirstų baltalksnių kelmai yra rausvos spalvos, kad rodo, kad medis yra žalias. Sausuoliai, tai visiškai nudžiūvę medžiai.

Liudytoja A. K. parodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d. ji atvyko į Ginėnų sodus. Eidama link savo sodo pamatė, kad pjaunami medžiai. Jau ankščiau, po audros į jos kiemą buvo nuvirtusi drebulė, kuri nulaužė jos vaismedžius. Apie grėsmę keliančias drebules ji buvo informavusi sodų bendrijos pirmininką. Kaimynai nupjovė grėsmę keliančias drebules. Medžių pjovimo dieną buvo didelis vėjas. Dabar miško teritorija sutvarkyta ir grėsmės niekam nekelia.

Liudytojas R. P. nurodė, kad jis yra L. S. kaimynas, parodė, kad jis matė, jog miškelyje esančiame šalia jo namo, buvo pažymėti 5 baltalksniai, mano kad jie buvo nudžiūvę, kadangi nežaliavo, kai aplink esantys medžiai buvo žali. Pasikalbėjus su kaimynais, buvo išsiaiškinta, kad jie planuoja genėti mišką. 2016 m. lapkričio mėnesį pastebėjo kaimynai bei dar vienas pašalinis žmogus pjauna miškelyje pjauna medžius. Pro savo namo langą matė ir nulūžusias, pavirtusias drebules, kurių po pjovimo darbų nebeliko. Po pjovimo miškas yra kur kas švaresnis.

Liudytojas V. L. parodė, kad 2017 m. kovo mėnesį, buvo gautas telefoninis pranešimas, dėl Radikių kaime kertamų medžių. Nuvykus į vietą, nustatyta, kad sklypas, kuriame iškirsti medžiai priklauso L. S.. Apžiūrėjus sklypą nustatyta, kad nupjautos drebulės, vienos iš jų giliau miške, bei 5 baltalksniai. Pagal pavedimą buvo nuvykta išmatuoti mišką. Matavimo metu dalyvavo sklypo savininkės sutuoktinis. Visi matavimo duomenys buvo surašyti į atskirą lapą. Tyrimo metu įvertinus byloje surinktus įrodymus buvo surašytas protokolas, o vėliau priimtas ir nutarimas. Nukirsti medžiai nebuvo sausuoliai. Medžio gyvybinės funkcijos yra ne šerdyje, o išoriniame perimetre. Gali atrodyti, kad medžio vidurys yra išgedęs, tačiau medis yra žaliuojantis. Drebulė net ir jauname amžiuje pradeda gesti iš vidaus, tačiau jų žievė yra standi, kas rodo, kad medis yra „gyvas“. Šiuo atveju visi medžiai nupjauti prie pat žemės, išskyrus vieną drebulę, kuri nupjauta aukščiau, apie 1,40 cm. 5 baltalksniai ir 3 drebulės buvo žali, ir jų visų nupjovimui buvo reikalingas leidimas. Visi nukirsti medžiai yra miško žemėje.

Liudytojas A. S. parodė, kad miškelyje, kuriame pjovė medžius nuolat žaidžia jo anūkai ir jų draugai. Medžiai buvo pjaunami, nes jie buvo pavojingi vaikų gyvybei. Seniau supuvusių medžių pjovimui leidimų nereikėdavo. Šiai dienai įstatymai yra pakeisti, tuo ir nepasidomėjo. Medžius pjauti buvo planuojama dar vasarą, kada jie ir buvo pažymėti. Pjovimo darbus atliko vieną dieną, jų metu nupjovė 5 baltalksnius ir 3 drebules. Medžiai buvo sutrūniję, ant jų nebuvo lapų, nudžiūvusios šakos, todėl buvo padaryta išvada, kad jie yra sausuoliai. Pjaunant medžius nebuvo galimybės nukreipti juos taip, kad krisdami neapgadintų kitų medžių, dėl ko krisdami nupjauti medžiai aplaužė kitus medžius. Medžių pjovimo darbus atliko vėjuotą dieną, tačiau pavojaus nebuvo. Parodė, kad prie penkiolika metų jis baigė specialius kursus, pats turi miško ir jį prižiūri, taisykles žino. Tačiau pripažino, kad jis įstatymų ir taisyklių pakeitimais nesidomėjo, manė, kad tokių leidimų nereikia, dabar žino, kad leidimų reikia.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d. naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šiuo metu galiojantis ANK už L. S. inkriminuojamą teisės pažeidimą numato baudą nuo 60 Eur iki 300 Eur (ANK 273 str. 1 d.), o ATPK 62¹ straipsnio 1 dalis numatė baudą nuo 57 Eur iki 115 Eur, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pagrindų perkvalifikuoti veiką L. S. atžvilgiu nėra.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

Pažymėtina, kad fakto, jog buvo nupjautos trys žalios drebulės neginčija ir pareiškėjos atstovas. Tai patvirtina ir liudytojų parodymai. Pats faktas, kad minėtų trijų drebulių nebuvo planuojama nupjauti, nekeičia teisinio kvalifikavimo, kadangi drebulės vis dėl to buvo nupjautos. Tuo atveju, jeigu būtų tvarkoma tik nulūžusi medžio dalis, apie tai nereikėtų informuoti atitinkamų institucijų, tačiau šiuo atveju buvo trumpinami jų kamienai (dviejų medžių prie pat žemės, vieno apie 1 metro aukštyje).

2016-11-15 buvo gautas Kauno rajono savivaldybės administracijos Domeikavos seniūnijos seniūnaičio pranešimas, kad L. S. miškas ribojasi su Žvaigždžių gatve, ties kuria į kelio pusę yra pavirtusios dvi drebulės, kurios linksta į važiuojamosios kelio dalies pusę. 2016-12-19 L. S. buvo informuota, kad jos sklype buvo išpjautos dvi į kelio pusę pavojingai pasvirusios ir pavojų eismo saugumui kėlusias drebules, bei keturias drebulių vėjolaužas.

ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos: 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63_ 884/2010). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo kilusi pavojinga situacija, kuriai pašalinti nebuvo kitos galimybės kaip tik padaryti ATPK 62¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Įvertinus liudytojų parodymus, darytina išvada, kad medžiai kėlė grėsmę ir pavojų dar 2011 m., kai A. K. kreipėsi į SB „Ginėnai“ informuodama apie pavojingas drebules, pažymėtina, kad daugiau nebuvo imtasi jokių veiksmų, apie pavojų keliančius medžius nepranešta atitinkamoms institucijoms. Kaip nurodo pati administracinėn atsakomybėn patraukta L. S., dar prieš įsigydama žemės sklypą pasižymėjo jos manymu sausuolius medžius keliančius grėsmę, kuriuos įsigijusi sklypą planavo nupjauti, tačiau apie tai taip pat nebuvo informuotos atitinkamos institucijos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad medžių pjovimo darbams buvo pasirinkta konkreti 2016 m. lapkričio 5 diena, darbai buvo atliekami vėjuotą dieną (vėjuotą dieną miško kirtimo darbai yra draudžiami), tačiau teismo posėdžiu metu nebuvo nurodyta, kodėl medžio kirtimo darbams pasirinkta būtent 2016 m. lapkričio 5 d. Išnagrinėjus surinktą medžiagą nenustatyta, kad L. S. pažeidimą padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms.

Bylos nagrinėjimo teisme metu, išklausius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo, bei liudytojų parodymus, darytina išvada, kad versija, jog pjaunami medžiai buvo sausuoliai laikytini gynybine versija. Teismas neturi pagrindo abejoti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto V. L. padarytomis išvadomis, kad nupjauti medžiai buvo žali.

Faktas, kad vertinant medžių būklę, bei atliekant pjovimo darbus dalyvavo ir A. S., kuris 2003 metais yra išklausęs tvaraus ūkininkavimo privačiuose miškuose pagrindus, nesudaro prielaidos, kad asmuo yra miškininkystės specialistas ir turi pakankamai žinių, bei praktinių įgūdžių, kad galėtų įvertinti medžių būklę, bei nustatyti, kad konkrečiu atveju jie yra sausuoliai. Be to, kaip A. S. minėjo ir posėdžio metu, nuo 2003 metų tvarka yra pasikeitusi, tačiau ar reikia gauti leidimą prieš atliekant medžių pjovimo darbus jis nežinojo, įstatymų ir taisyklių pasikeitimais jis nesidomėjo, manė, kad tokių leidimų gauti nereikai..

Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai asmuo pats priima sprendimą, t.y. neturėdamas specialaus išsilavinimo ar patirties miškininkystės srityje, įvertina ir padaro išvadą, kad konkrečiu atveju medžiai yra sausuoliai, jis turi prisiimti atsakomybę už kilusius padarinius.

Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta nuostata, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 2 d.).

Kaip matyti, skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Ginčijamame nutarime užfiksuota, kad įvertinus tai, kad buvo nustatyta L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jai paskirta įstatymo sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda, tai yra 57 Eur

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad L. S. paskirta administracinė nuobauda už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 62¹ straipsnio 1 dalyje, parinkta ir individualizuota tinkamai, laikantis bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, todėl Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vedėjo V. Š. 2017-04-11 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VMTP-94277601-17 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o L. S. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas

nutaria:

pareiškėjos L. S. skundą atmesti.

Valstybinės miškų tarnybos 2017-04-11 nutarimą Nr. VMTN-94714603-17 palikti nepakeistą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. VMTP-94277601-17, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Kauno teritoriniam poskyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.