Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistosioms L. L., L. P., L. N., nuteistųjų gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. L. (ankstesnė pavardė U.), L. P. ir L. N. gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. L., L. P. ir L. N. nuteistos pagal BK 284 str. 1 d., laisvės apribojimo 6 mėnesių bausmėmis, įpareigojant jas būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Taip pat patenkintas iš dalies A. V. civilinis ieškinys ir priteista solidariai iš L. L., L. P. ir L. N. nukentėjusiajai A. V. 1600 Lt turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L., L. P. ir L. N. nuteistos pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad būdamos apsvaigusios nuo alkoholio, veikdamos bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2010-06-16, apie 22.20 val., viešoje vietoje - prie Kauno „Atžalyno“ vidurinės mokyklos, Partizanų g. 46, Kaune, L. N., suirzusios dėl, jos nuomone, automobilyje Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. V., per garsiai leidžiamos muzikos, išprovokuoto konflikto metu, L. N. tyčia tampė nepilnametei A. V. už plaukų ir rankomis sudavė nepilnametei A. V. nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį. Prie minėto automobilio priėjus L. L. ir L. P., L. N., L. L. ir L. P., veikdamos kartu, stumdė nepilnametę A. V. ir sudavė jai rankomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Nukentėjusiajai nepilnametei A. V. ištrūkus ir įlipus į minėtą automobilį bei mėginant išvažiuoti iš įvykio vietos, L. P. tyčia spjovė ant minėto automobilio priekinio stiklo, o L. N. su L. L. tyčia spyrė nenustatytą skaičių kartų į minėto automobilio dešinės pusės dureles ir jas sulankstė.

Apeliaciniu skundu nuteistųjų L. L., L. P. ir L. N. gynėjas prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį šių nuteistųjų atžvilgiu. Skunde teigiama, kad teismas savaip interpretavo liudytojų G. Š. ir G. J. parodymus, tuo pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nustatytas taisykles, kas yra esminis BPK pažeidimas. Kadangi teisme liudytoja G. Š. davė kitokius parodymus - jog A. V. pati išlipo iš automobilio ir merginos kibo viena kitai į plaukus, t. y. kalbėjo apie abipusį konfliktą, o liudytoja G. J. teisme parodė, jog atvažiavusi A. V. pati pradėjo konfliktuoti su nuteistosiomis.

Be to, teismas nepagrįstai atmetė nuoseklius nuteistųjų bei liudytojų G. Š., L. J., G. J., S. J. parodymus, iš kurių vienareikšmiškai seka, kad nuteistosios nebuvo konflikto iniciatorės. Skunde teigiama, kad nuosprendis yra grindžiamas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nenuosekliais nukentėjusiosios ir jos pusėje konflikte dalyvavusių bei suinteresuotų bylos baigtimi asmenų - V. R., T. M. ir J. V. parodymais. Tačiau, jie skirtingai nurodė aplinkybes, kas A. V. ištempė iš automobilio už plaukų ir jos atžvilgiu panaudojo smurtą, taip pat kaip buvo atidaryti automobilio durys ir langai.

Skunde gynėjas nurodo, kad A. V., V. R., J. V., T. M. niekur net nesikreipė dėl jiems padarytų sužalojimų, tokių sužalojimų nepastebėjo ir policijos pareigūnai. Vienintelė L. N. po įvykio buvo su kraujuojančiu veidu, kas patvirtina, jog būtent ji buvo užpulta ir sumušta aukštesnės ir žymiai stambesnės, stipresnės Lietuvos Respublikos dziudo rinktinės narės A. V., buvusios drauge su dviem vyrais ir dar viena mergina, o L. U. ir L. P. tik stengėsi bent kiek apginti savo draugę, į ką teismas nesigilino.

Gynėjas taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis prašė inicijuoti trasologinės ekspertizės atlikimą, tikslu nustatyti, koks yra automobilio Mazda 626 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo įlenkimų susidarymo mechanizmas, kokios jėgos poveikis turėjo būti padarytas automobiliui, kad atsirastų tokie įlenkimai ir ar galėjo tokie įlenkimai gautis nuo nepilnamečių merginų spyrių kojomis, nes nuteistosios kategoriškai neigia spardžiusios automobilį. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šis automobilis buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, todėl galėjo būti apgadintas kitomis aplinkybėmis. Tuo pagrindu būtina inicijuoti šioje byloje trasologinės ekspertizės atlikimą, tikslu nustatyti, koks yra šio automobilio kėbulo įlenkimų ir subraižymų susidarymo mechanizmas, kokios jėgos poveikis turėjo būti padarytas automobiliui, kad atsirastų tokie įlenkimai ir subraižymai, ir ar galėjo tokie įlenkimai bei subraižymai gautis nuo nepilnamečių merginų spyrių kojomis. Tuo tikslu buvo prašoma atlikti ir eksperimentą, tačiau to taip pat nebuvo padaryta. Be to, automobilio pažeidimai akivaizdžiai yra padaryti netgi skirtingais daiktais, kurių vienas turi elastingą paviršių, o kitas - tokį šiurkštų paviršių, kad net buvo subraižyta automobilio lako dažų danga. Tuo tarpu teiginiams, jog nuteistosios avėjo tokią avalynę nėra jokių pagrįstų duomenų. Todėl šiam automobiliui padarytų pažeidimų susidarymo aplinkybės turi būti kruopščiai ir visapusiškai ištirtos, netgi paimant nuteistųjų avalynę ir pateikiant specialistui tikslu ištirti, ar spiriant koja su tokia avalyne apskritai įmanoma padaryti tokius automobilio subraižymus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistųjų gynėjo skundą atmesti, nuteistosios L. L., L. P., L. N. ir jų gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistųjų gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juo įvertino ir nustatė tikrąsias įvykio aplinkybes, teisingai paskyrė bausmes. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog L. L., L. P., L. N. kaltė įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., įrodyta T. M. pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, automobilio Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukomis, specialisto išvada, nukentėjusiųjų A. V. ir A. V. parodymais, liudytojų T. M., V. R., J. V., G. Š. ir G. J. parodymais.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus nuteistosios atliko prie Kauno „Atžalyno“ vidurinės mokyklos, ir tai, kad ši vieta yra viešoji vieta, abejonių nekyla. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis, todėl teismas, nustatęs, kad nuteistosios mušė A. V. viešoje vietoje, pagrįstai padarė išvadą, kad jų veiksmai įvykio metu buvo įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių normų. Taip pat pagrįstai nustatyta, jog viešoji tvarka buvo sutrikdyta ir dėl vandališkų nuteistųjų veiksmų, nes įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiosios A. V. automobilis.

Nuteistųjų gynėjas skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų G. Š. ir G. J. parodymus, iš kurių seka, jog konfliktavo tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusioji A. V., liudytoja G. J. parodė, jog konfliktą pradėjo pati nukentėjusioji. Teismas visiškai nepagrįstai atmetė nuoseklius liudytojų G. Š., G. J., L. J. ir S. J. parodymus, iš kurių seka, kad nuteistosios nebuvo konflikto iniciatorės, o rėmėsi nenuosekliais suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų V. R., T. M. ir J. V. parodymais.

Apygardos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus. Liudytoja G. J. parodė, jog pirma prie automobilio priėjo L. (tamsiais plaukais su kirpčiukais), A. tuo metu sėdėjo automobilyje. A. nepritildžius muzikos, ji grįžo pas savo drauges ir tuomet jau prie automobilio nuėjo visos trys. Tarp L. ir A. įvyko žodinis konfliktas, o A. išlipus iš mašinos, prasidėjo muštynės, visos merginos stengėsi suduoti A. Liudytoja G. Š. taip pat patvirtino, jog pirma prie automobilio priėjo L. (juodais palukais su kirpčiukais). Tiek iš minėtų liudytojų, tiek iš liudytojų V. R., J. V. parodymų matyti, jog nuteistosios pradėjo konfliktą. Nuteistųjų elgesį ir konflikto inicijavimą įvykio metu apsprendžia ir tai, jog visos nuteistosios buvo apsvaigusios nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų veiksmams. Po įvykio jos elgėsi iššaukiančiai ir agresyviai, tai byloje patvirtino ne tik nukentėjusioji A. V., bet ir policijos pareigūnai V. K. ir N. Z..

Skunde taip pat teigiama, jog būtent nuteistoji L. N. buvo užpulta ir sumušta žymiai stambesnės ir stipresnės, dziudo rinktinės narės A. V., tai įrodo teismo medicinos ekspertų išvada, niekas daugiau iš įvykyje dalyvavusių asmenų į gydytojus nesikreipė, nukentėjusiajai jokie sužalojimai nenustatyti. Toks skundo motyvas yra vertinamas kaip bandymas išvengti atsakomybės. Tai, jog nukentėjusioji dėl sumušimų nesikreipė į ekspertus, nesuteikia pagrindo teigti, kad nuteistosios savo veiksmais nepažeidė viešosios tvarkos ir žmonių rimties. Iš byloje apklaustų liudytojų T. M., V. R., J. V., G. Š., G. J., nukentėjusiosios A. V. parodymų matyti, jog nuteistosios viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje mušė A. V., tampė jai už plaukų, o tokie veiksmai vertintini, kaip įžūlus elgesys, sutrikdantis viešąją tvarką. Aplinkybės, jog nukentėjusioji A. V. yra dziudo rinktinės narė, nėra reikšmingos vertinant nuteistųjų veiksmus ir elgesį įvykio metu.

Nuteistųjų gynėjas apeliaciniame skunde išreiškė prašymą inicijuoti byloje trasologinės ekspertizės atlikimą, siekiant nustatyti, koks yra automobilio įlenkimų ir subraižymų susidarymo mechanizmas, ar galėjo tokie sužalojimai gautis nuo nepilnamečių merginų spyrių kojomis. Tuo tikslu buvo prašoma atlikti ir eksperimentą. Šios aplinkybės svarbios dėl to, jog automobilis buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, todėl neatmetama galimybė, jog galėjo būti apgadintas kitoje vietoje ir kitu būdu.

Tokie apeliacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti ir atmestini. Byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada pavirtina, jog automobilio dešinės pusės užpakalinių durelių šoniniame paviršiuje esantis pažeidimas susidarė smogiant (spaudžiant) į durelių vidurinę dalį daiktu, turinčiu kietą, ribotą, tikėtina elastingą paviršių ir tai neprieštarauja teiginiui, kad jis galėjo būti padarytas batų padais spiriant. Automobilio dešinės pusės priekinių durelių šoniniame paviršiuje esantys pažeidimai susidarė spaudžiant ir braukiant daiktu, turinčiu kietą, šiurkštų paviršių, nustatyti, kokiu daiktu padaryti šie pažeidimai negalima, nes tirti pateiktuose nuotraukose neužfiksuoti požymiai, leidžiantys apie tai spręsti. Specialisto apklausos protokole užfiksuota, jog automobilio pažeidimai neprieštarauja teiginiui, kad jie padaryti spiriant kojomis. Pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas parodė, jog pažeidimai galėjo atsirasti ir smogiant alkūne ar kojos keliu. Teigti, jog pažeidimai padaryti skirtingais daiktais negalima, nes vienas pažeidimas padarytas smogiant ir spaudžiant, o kitas smogiant ir slystant. Subraižymai galėjo atsirasti, jei elastingas padas yra užterštas abrazyvine medžiaga, pvz. smėliu. Taigi, specialistas pagal jam pateiktas nuotraukas, aprašė automobilio sugadinimus, nurodė pažeidimų atsiradimo aplinkybes, atsakė į jam pateiktus klausimus, kitų objektyvių duomenų apie automobilio sugadinimus nebus gaunama, nes nukentėjusiosios A. V. teigimu, specialisto apžiūrėtas automobilis jau yra suremontuotas ir parduotas, todėl skirti trasologinę ekspertizę netikslinga. Be to, pažymėtina, jog situacija įvykusi prieš tris metus, jos atkūrimas, prisimenant, kokia konkreti avalynė buvo pas nuteistąsias, yra neįmanomas. Eksperimento skyrimas, siekiant nustatyti, ar nepilnametės savo jėga galėjo padaryti tokius pažeidimus, taip pat netikslingas ir būtų neobjektyvus, nes nuteistosios, siekiančios išvengti atsakomybės, galėtų nedemonstruoti savo tikrųjų fizinių galimybių spardydamos joms pateiktą automobilį, o tai reiškia, kad tiriamo įvykio situacija nebus objektyviai atkurta. Duomenų, jog automobilis buvo apgadintas kitoje vietoje, jau išvažiavus iš įvykio vietos, byloje nėra. Iš liudytojo T. M. ir nukentėjusiosios A. V. parodymų matyti, jog iš įvykio vietos pasišalino, siekiant nutraukti konfliktą, policijos jie nutarė laukti prie parduotuvės. Kaip patvirtino nuteistoji L. L., policijos pareigūnai atvyko labai greitai, maždaug per 3-5 min. Jokių duomenų, kad per tokį trumpą laiką, automobilis būtų patekęs į autoįvykį, apeliaciniame skunde nenurodyta.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad L. L., L. P. ir L. N., būdamos apsvaigusios nuo alkoholio, veikdamos bendrininkų grupėje, viešoje vietoje iš chuliganiškų paskatų kitų žmonių akivaizdoje mušė nukentėjusiąją A. V. ir apgadino nukentėjusiosios A. V. automobilį, tokiais savo vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2013-02-28 nuosprendžiu L. L., L. P. ir L. N. pagrįstai nuteistos pagal BK 284 str. 1 d., todėl konstatuojama, jog šis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų L. L., L. P. ir L. N. gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinį skundą atmesti.