Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjai J. M.-L., atsakovės atstovei Irminai Junevičiūtei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Živilei Karčiauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M.-L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiais suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau Fondo valdybos Vilniaus skyrius) direktoriaus pavaduotojo (pašalpoms ir nedarbingumo kontrolei) 2010 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 6-13-459, 2010 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 6-13-460, 2010 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 6-13-513, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2010 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 6-13-508, 2010 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 6-13-509, 2010 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 6-13-514, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2010 m. birželio 21 d. raštą Nr. (10.4) 3-40632, Fondo valdybos 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. (11.1) 1-4787;

2) įpareigoti ištaisyti netikslius Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau Registras) duomenis;

3) įpareigoti tinkamai apskaičiuoti kompensuojamąjį uždarbį jos motinystės (tėvystės) pašalpos dydžiui nustatyti, atsižvelgiant į visas jos turėtas draudžiamąsias pajamas, ir grąžinti išskaičiuotą 667,81 Lt permoką ir kitas nepriemokas, susijusias su skundžiamais sprendimais ir atsiradusias po sprendimų priėmimo;

2010 m. birželio 21 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas sprendimu Nr. (10.4) 3-40632 „Dėl motinystės ir motinystės pašalpų permokos nustatymo ir išieškojimo“ buvo informuota, kad, remiantis aukščiau nurodytais sprendimais, buvo perskaičiuota jos motinystės pašalpa ir permokėta 667,81 Lt motinystės ir motinystės pašalpų suma bus išskaityta iš jai mokamos motinystės pašalpos. Nesutikdama su šiuo sprendimu, 2010 m. liepos 15 d. raštu Nr. 2010/1 kreipėsi į Fondo valdybą su prašymu patikslinti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus priimtus sprendimus ir tinkamai apskaičiuoti kompensuojamąjį uždarbį jos motinystės (tėvystės) pašalpos dydžiui nustatyti. Savo skundą grindė šiais argumentais: individualios veiklos pajamos buvo deklaruotos metinėje pajamų deklaracijoje už 2009 m. ir visi mokesčiai bei įmokos buvo mokėti po deklaracijos pateikimo; individuali veikla buvo vykdoma tik 2009 m. I ketvirtį (2-3 mėn.) ir nebuvo vykdoma nėštumo ir gimdymo atostogų (2009 m. 7-11 mėn.) bei vaiko priežiūros atostogų (2009 m. 12 mėn.) laikotarpiais, - priešingai, negu teigiama 2010 m. birželio 21 d. rašte Nr. (10.4) 3-40632. Prie skundo pridėjo dokumentus, įrodančius jos argumentus, ir papildomai pateikė SAV pranešimą apie 2009 m. individualios veiklos pajamas. 2010 m. rugpjūčio 12 d. Fondo valdyba priėmė sprendimą Nr. (11.1) 1-4787 „Dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų“. Pareiškėja mano, kad šis sprendimas taip pat yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Akcentuoja, kad motinystės (tėvystės) pašalpa yra įstatymų numatyta socialinio draudimo išmoka, kuri įstatymu nustatytais atvejais ir tvarka mokama iš valstybinio socialinio draudimo fondo (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 str., Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 str.). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. nustato kaltų asmenų atsakomybę už Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą, susidariusią dėl to, kad VSD fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmoka tam tikras išmokas. Pagal šio straipsnio 2 d. nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka. Ši Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata įgyvendinant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 22 str., yra perkelta į Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatus, patvirtintus Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 (toliau Nuostatai).

Nuostatų 69 p. nustato, kad teritoriniai skyriai ir draudėjai yra atsakingi už tai, kad pašalpos būtų apskaičiuotos ir mokamos teisingai ir laiku. Pašalpų skyrimo ir mokėjimo teisingumą tikrina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinių skyrių pareigūnai. Nustačius, kad pašalpos paskirtos klaidingai, jos perskaičiuojamos. Pašalpos gavėjui išmokama nepriemoka, o permokėtos pašalpų sumos išieškomos įstatymų ir Nuostatų 70 ir 71 p. nustatyta tvarka. Nustačius, kad pašalpos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, permokėtos pašalpų sumos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus (Nuostatų 70 p.). Jeigu pašalpa neteisėtai išmokėta dėl jos gavėjo kaltės, susidariusi permoka teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios kitos išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismine tvarka (Nuostatų 71 p.).

Nuostatų 41, 44 p. nustato, kad savarankiškai dirbantiems asmenims motinystės pašalpa ir motinystės (tėvystės) pašalpa mokama, jeigu jie šių pašalpų gavimo laikotarpiu neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Jeigu asmuo šių pajamų turi, bet jos yra mažesnės negu motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, šiam asmeniui mokama šios pašalpos dalis Nuostatų 48¹ p. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai draudžiamųjų pajamų motinystės pašalpos gavimo laikotarpiu neturėjo ir Fondo valdybai bei Fondo Vilniaus skyriui pateikė tai įrodančius dokumentus, mano, kad Nuostatų 41, 44 p. taikomi nepagrįstai.

Taip pat nesutinka su atsakovo teiginiu, kad nėra pagrindo tikslinti Registro duomenis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 (toliau Registro nuostatai) 27.2 p., Registro duomenų teikėjai (draudėjai, apdraustieji, išmokų gavėjai ir kt., kaip nustatyta Registro nuostatų 7 p.) turi teisę: susipažinę su registre tvarkomais savo duomenimis, reikalauti, kad vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka būtų ištaisyti klaidingi, netikslūs, papildyti neišsamūs, pašalinti nereikalingi arba neteisėtai surinkti duomenys.

Vadovaujantis Registro nuostatų 43 p. Registro objektai (valstybiniu socialiniu draudimu apdrausti asmenys, valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjai) turi teisę Registro nuostatų nustatyta tvarka susipažinti su registre tvarkomais jų duomenimis. Jeigu registre sukaupti duomenys skiriasi nuo registro objektų turimų duomenų, jie turi teisę kreiptis į registro tvarkymo įstaigą reikalaudami asmens duomenis ištaisyti. Registro tvarkymo įstaiga privalo per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pagal gautą reikalavimą ir jame nurodytus faktus patvirtinančius dokumentus nurodytus netikslumus ištaisyti ir informuoti apie tai reikalavusį to apdraustąjį. Pareiškėja nurodo, kad Registro tvarkymo įstaigos (Fondo valdyba ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius), į kurias kreipėsi su prašymu patikslinti Registro duomenis, šių duomenų neištaisė. Mano, kad tokiais savo veiksmais atsakovai pažeidė Registro nuostatų 43 p.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2010 m. birželio 31 d., buvo numatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, ir sveikatos draudimu. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 str. 2 d. nustato, jog apdraustojo asmens draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui. To paties straipsnio 4 d. nustato, kad savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo minimalios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas, o tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės ar didesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18-1, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2008 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-71) 10 str. 4 d., savarankiškai dirbančių asmenų draudžiamosiomis pajamomis laikomos pajamos, nuo kurių 2009 metais įmokėtos sumažinto tarifo ligos ir motinystės privalomojo draudimo įmokos ir kurios apskaičiuotos proporcingai mokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms. Tokiu būdu individualią veiklą vykdančio asmens 2009 metais gauta pajamų suma dauginama iš 0,3509 dydžio koeficiento, kuris apskaičiuojamas 2009 metais sumažintą socialinio draudimo įmokos tarifą (10 proc.) dalinant tų metų bendrojo socialinio draudimo įmokų tarifo (28,5 proc.).

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 str. 2 d., individualią veiklą 2009 metais vykdančių asmenų metinę pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, sumą sudaro Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio skirtumas. To paties įstatymo 9 str. 5 d. nustato, jog socialinio draudimo įmokos nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, metinės sumos turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai paskutinės dienos.

Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 str. 5 d. 1 p. bei Nuostatų 41 p., motinystės pašalpa mokama, jeigu moteris neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, o to paties straipsnio 5 d. 3 p., 21 str. 4 d. bei Nuostatų 48¹ p. nustato, jog, jei asmuo turi draudžiamųjų pajamų, mokamas šios pašalpos ir atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Nuostatų 48¹ p. (redakcija, galiojusi iki 2010 m. rugsėjo 12 d.) reglamentuota, jog mokant pašalpas šių Nuostatų 3.1-3.3 p. nustatytiems asmenims (3.1 p. nurodyti savarankiškai dirbantys asmenys) laikoma, kad jie turi draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimali mėnesinė alga.

Taigi, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas bei Nuostatai numato, kad motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimui reikšminga yra tai, ar asmuo nėštumo ir gimdymo ar motinystės (tėvystės) atostogų metu neturi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Ar asmuo motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu turi draudžiamųjų pajamų nustatoma pagal Registro duomenis (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 str. 3 d.).

Vadovaujantis Registro nuostatų 25.11 p., teritorinė registro tvarkymo įstaiga (Fondo valdybos teritorinis skyrius) savarankiškai dirbančių asmenų praėjusių metų pajamų metinę sumą, nuo kurios turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos (remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis), ir jų sumokėtų įmokų metinę sumą vadovaujančios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka išdėsto ketvirčiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms įmokoms.

Remiantis Registro duomenimis, J. M.-L., kaip vykdanti individualią veiklą, 2010 metais deklaravo pajamas už 2009 metus, todėl, Fondo valdybos Vilniaus skyrius, gavęs iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie pareiškėjos deklaruotą 2009 metų pajamų metinę sumą, vadovaudamasis Registro nuostatų 25.11 p. nustatyta tvarka, pagrįstai pareiškėjos pajamas išdėstė ketvirčiais už J. M.-L. deklaruotą veiklos vykdymo laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., t. y. 2009 metų pajamų metinę sumą išdėstė proporcingai veiklos laikotarpiui ir sumokėtoms įmokoms. Kadangi Fondo valdybos Vilniaus skyrius, išdėstydamas pareiškėjos pajamas iš individualios veiklos, vadovavosi Registro nuostatų reikalavimais, skundo argumentas, jog Fondo valdybos Vilniaus skyrius nepagrįstai atsisakė ištaisyti Registro duomenis, t. y. kad pareiškėja turėjo pajamų tik 2009 metų pirmąjį ketvirtį, yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad J. M.-L., vadovaujantis Registro duomenimis, 2010 metais deklaravo individualios veiklos pajamas už 2009 metus, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis teisės nuostatomis, buvo nustatyta, kad ji motinystės pašalpos gavimo laikotarpiu (motinystės pašalpa pareiškėjai paskirta Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 6-24-14500 už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d.) turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 str. 5 d. 1 p. bei Nuostatų 41 p. motinystės pašalpa už laikotarpį, kai pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų, jai nepriklauso.

Fondo valdybos Vilniaus skyrius, įvertinęs, jog J. M.-L. laikotarpiu, už kurį buvo paskirta motinystės pašalpa, turėjo draudžiamųjų pajamų, nuo kurių mokamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, nustatė, kad pareiškėjai motinystės pašalpa už laikotarpius nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. liepos 2 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2009 m. spalio 2 d. ir nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d. neturėjo būti mokama, todėl pagrįstai priėmė 2010 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 6-13-513 dėl motinystės pašalpos už minėtus laikotarpius permokos nustatymo bei 2010 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 6-13-514 dėl motinystės pašalpos permokos išieškojimo.

Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 6-24-25276 pareiškėjai buvo paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 4 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d. Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. (reakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 1 d.), kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, todėl J. M.-L. motinystės (tėvystės) pašalpos dydis buvo nustatytas pagal vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą pagal pareiškėjos 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. laikotarpio draudžiamąsias pajamas ir sudarė 119,55 Lt. Įvertinęs pareiškėjos pajamas, gautas iš individualios veiklos, ir perskaičiuotą motinystės pašalpą, Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 6-26-2241 perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą pagal 118,84 Lt kompensuojamąjį vienos dienos uždarbį. Kadangi perskaičiuota pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpa buvo mažesnė nei paskirta 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 6-24-25276, todėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 15 d. sprendimai Nr. 6-13-460, Nr. 6-13-459, kuriais buvo nustatyta motinystės (tėvystės) pašalpos permoka už 2009 m. lapkričio 4 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. gegužės 31 d. laikotarpius, bei 2010 m. birželio 18 d. sprendimai Nr. 6-13-508 ir Nr. 6-13-509 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos permokos išieškojimo yra pagrįsti ir teisėti.

Nuostatų 63 p. nustatyta, kad apdraustieji, kurie kreipiasi dėl ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, pateikdami prašymą, įsipareigoja susidariusią pašalpos permoką grąžinti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (toliau Fondo biudžetas). J. M.-L. 2009 m. liepos 2 d. prašyme skirti motinystės pašalpą bei 2009 m. lapkričio 10 d. prašyme skirti motinystės (tėvystės) pašalpą yra nurodyta, jog pašalpos gavėjas įsipareigoja grąžinti susidariusią pašalpos permoką, taip pat nurodyta, jog pašalpos gavėjas yra informuotas apie tai, kad permokėtos pašalpų sumos bus išieškomos. Atkreipia dėmesį, jog J. M.-L. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (10.4) 3-84607 buvo paaiškinta, kad savarankiškai dirbantiems asmenims, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos, jei jie šių pašalpų gavimo metu neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad remiantis Registro duomenimis, ji vykdo individualią veiklą, todėl jai deklaravus individualios veiklos pajamas ir Fondo valdybos Vilniaus skyriui nustačius, kad motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo laikotarpiu pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų, susidariusios minėtų pašalpų permokos turės būti grąžintos Fondo biudžetui arba jos bus išieškotos iš J. M.-L. mokamų išmokų.

Fondo valdybos Vilniaus skyrius nesutinka su pareiškėja, jog skundžiami sprendimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų individualiems administraciniams aktams. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Vadovaujantis Nuostatų 69 p., nustačius, kad pašalpos paskirtos klaidingai, jos perskaičiuojamos, o permokėtos pašalpų sumos išieškomos įstatymų ir šių Nuostatų 70 ir 71 p. nustatyta tvarka. Kadangi, pareiškėjos motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų permokos buvo pagrįstai ir teisėtai nustatytos remiantis Registro duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, o pareiškėja buvo informuota apie tai, kad jai deklaravus pajamas už individualią veiklą, susidariusi motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų permoka bus išieškota, mano, kad skundžiami Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimai yra pagrįsti, teisėti, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 str. 5 d. bei Nuostatų 41 p., savarankiškai dirbantiems asmenims motinystės pašalpa mokama, jeigu jie šios pašalpos gavimo laikotarpiu neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Pašalpų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos įvertinant asmens draudžiamąsias pajamas. Jeigu šios pašalpos suma didesnė nei mėnesio draudžiamosios pajamos, mokamas pašalpos ir draudžiamųjų pajamų skirtumas, o jeigu pašalpa mažesnė - ji nemokama (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 str. 4 d., Nuostatų 48-1 p.). Mokant pašalpas savarankiškai dirbantiems asmenims, laikoma, kad draudžiamųjų pajamų jie turėjo visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga (800 Lt); priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu.

Savarankiškai dirbantiems asmenims 2009 metų draudžiamosios pajamos, kompensuojamajam uždarbiui apskaičiuoti bei laikotarpiui, per kurį asmuo turi draudžiamųjų pajamų nustatyti, apskaičiuojamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18¹, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnį (Nuostatų 6 p. 2 pastraipa). Šių asmenų draudžiamosiomis pajamomis laikomos pajamos, nuo kurių 2009 metais, įmokėtos sumažinto tarifo privalomojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos ir kurios apskaičiuotos proporcingai mokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms. Todėl, individualią veiklą vykdančio asmens gauta pajamų suma 2009 metais dauginama iš 0,3509 dydžio koeficiento, kuris apskaičiuojamas 2009 metų sumažintą socialinio draudimo įmokos tarifą (10 proc.) dalijant iš tų metų bendrojo socialinio draudimo įmokų tarifo (28,5 proc.).

Ar asmuo motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu turi draudžiamųjų pajamų nustatoma pagal Registro duomenis (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 str. 3 d.). Registro nuostatų 25.11 p. nustatyta, kad teritorinė registro tvarkymo įstaiga (Fondo valdybos teritorinis skyrius) savarankiškai dirbančių asmenų praėjusių metų pajamų metinę sumą, nuo kurios turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos (remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis), ir jų sumokėtų įmokų metinę sumą vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos (Fondo valdybos) nustatyta tvarka išdėsto ketvirčiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms įmokoms. Duomenys apie savarankiškai dirbančių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, veiklos vykdymo laikotarpius taip pat gaunami iš Mokesčių mokėtojų registro. Be to, savarankiškai dirbančiųjų asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, mėnesio socialinio draudimo įmokos gali būti avansu apskaičiuojamos ir sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos. Sumokėjus socialinio draudimo įmokas avansu Fondo valdybos teritoriniam skyriui būtina pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbančius asmenis už ataskaitinį mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str.).

Pagal Registro duomenis J. M. – L. 2009 metais vykdė individualią veiklą, tačiau avansu valstybinio socialinio draudimo įmokų už minėtus metus nemokėjo ir SAV pranešimų neteikė. Fondo valdybos Vilniaus skyrius, gavęs iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie pareiškėjos deklaruotą už 2009 metus pajamų metinę sumą vadovaudamasis Registro nuostatų 25.11 p., pagrįstai išdėstė ketvirčiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms įmokoms, todėl tikslinti šių duomenų nėra teisinio pagrindo.

J. M. – L. motinystės atostogos suteiktos nuo 2009 m. liepos 1 d. Fondo valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Registro duomenimis bei minėtomis teisės aktų nuostatomis, 2009 m. liepos 9 d. priėmė sprendimą dėl motinystės pašalpos mokėjimo (duomenų apie pajamas gautas už 2009 metus iš individualios veiklos Registre dar nebuvo). Kai pagal Registro duomenis paaiškėjo, kad 2009 metais pareiškėja turėjo pajamų, gautų iš individualios veiklos, Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 6-26-2241 perskaičiavo jos motinystės pašalpą (į vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį įtraukė pajamas (763,02 Lt), gautas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. iš individualios veiklos). Kadangi 2009 m. nuo šių pajamų savarankiškai dirbantys asmenys mokėjo sumažinto tarifo socialinio draudimo įmokas, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 str. 4 d., draudžiamosiomis pajamomis laikoma 266,26 Lt (758,82 Lt x 0,3509) suma. Vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal pareiškėjos (per 12 kalendorinis mėnesius, buvusius prieš motinystės atostogų pradžios mėnesį) turėtas draudžiamąsias pajamas gautas iš Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos ir individualios veiklos (29 574,52 Lt + 266,26 Lt) buvo 119,36 Lt (29 840,78 Lt : 250 d. d.). Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 6-26-2241 atitinkamai perskaičiavo ir jos motinystės (tėvystės) pašalpą (į vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį įtraukė pajamas, gautas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. iš individualios veiklos).

Pagal Registro duomenis nustačius, kad draudžiamųjų pajamų, gautų iš individualios veiklos J. M. – L. turėjo ir motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., todėl Fondo valdybos Vilniaus skyrius, pagal minėtus teisės aktus apskaičiavęs jos draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpius, 2010 m. birželio 18 d. pagrįstai priėmė sprendimą Nr. 6-13-513 dėl motinystės pašalpos permokos už laikotarpius nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. liepos 2 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2009-09-01 iki 2009 m. rugsėjo 2 d., nuo 2009-10-01 iki 2009 m. spalio 2 d. ir nuo 2009 m. lapkričio 1 d. - 2009 m. lapkričio 2 d. bei 2010 m. birželio 15 d. pagrįstai priėmė sprendimą Nr. 6-13-460 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos permokos už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 4 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nustatymo. Perskaičiavus pareiškėjos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, atitinkamai sumažėjo ir kompensuojamasis uždarbis šioms pašalpoms apskaičiuoti, todėl Fondo valdybos Vilniaus skyrius pagrįstai 2010 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 6-13-459 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos permokos nustatymo ir už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. Be to, Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2010 m. birželio 18 d. pagrįstai priėmė sprendimus Nr. 6-13-508, Nr. 6-13-509 ir Nr. 6-13-514 dėl permokėtų motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų išieškojimo ir apie tai pareiškėją informavo 2010 m. birželio 21 d. raštu Nr. (10.4) 3-40632.

Atkreipia dėmesį, kad J. M. – L. 2009 m. liepos 2 d. prašyme dėl ligos pašalpos skyrimo įsipareigojo grąžinti susidariusią pašalpos permoką paaiškėjus aplinkybėms, įtakojusioms pašalpos dydį ir mokėjimą pagal Nuostatų 63 p. Be to, apie galimą motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permokų susidarymą pareiškėja buvo informuota Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (10.4) 3-84607.

Viešojoje teisėje galioja principas, kad valdžios institucijos ir pareigūnai veikia įstatymo apibrėžtose ribose. Viešajai teisei taip pat būdingas adekvatus teisės normų aiškinimas, todėl Fondo valdybai ir Fondo valdybos teritoriniams skyriams (kaip viešojo administravimo subjektams) nesuteikta teisė minėtų teisės normų aiškinti plečiamai ir skirti pašalpas kitaip nei numatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme ir Nuostatuose.

Teismo posėdyje pareiškėja skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais.

Administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2010 m. birželio 21 d. raštą Nr. (10.4)3-40632 nutrauktina; kitoje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permokų nustatymo ir išieškojimo. Pareiškėja ginčija Fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos šiuo klausimu priimtus administracinius sprendimus. Teismas, spręsdamas kilusį ginčą, vertins, ar minėti sprendimai iš esmės atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

Remiantis bylos įrodymais nustatyta, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas (pašalpos ir nedarbingumo kontrolei), išnagrinėjęs pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpos bylos dokumentus, 2010 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 6-13-459 (b. l. 62) nustatė, kad motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. susidarė 59,25 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos, 11,20 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 4,50 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokos permoka. Sprendime nurodyta, kad permoka susidarė to, kad pašalpos mokėjimo laikotarpiu pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų.

Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas (pašalpos ir nedarbingumo kontrolei), išnagrinėjęs pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpos bylos dokumentus, 2010 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 6-13-460 (b. l. 60) nustatė, kad motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. susidarė 23,05 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos, 4,37 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 1,74 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokos permoka. Sprendime nurodyta, kad permoka susidarė to, kad pašalpos mokėjimo laikotarpiu pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų.

Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktorius, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 2 d., Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 71 p., 2010 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 6-13-508 (b. l. 61), kuriuo nusprendė išskaityti po 23,05 Lt iš jos gaunamos motinystės pašalpos 23,05 Lt permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 4 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. dėl to, kad pašalpos mokėjimo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų. Sprendime nurodyta, kad susidariusią 6,11 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoką skyrius grąžins iš VMI pilnai padengus permoką. Permoka nustatyta Fondo valdybos skyriaus 2010 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 6-213-460.

Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktorius, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 2 d., Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 71 p., 2010 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 6-13-509 (b. l. 63), kuriuo nusprendė išskaityti po 59,25 Lt iš jos gaunamos motinystės pašalpos 59,25 Lt permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. dėl to, kad pašalpos mokėjimo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų. Sprendime nurodyta, kad susidariusią 15,70 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoką skyrius grąžins iš VMI pilnai padengus permoką. Permoka nustatyta Fondo valdybos skyriaus 2010 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 6-213-459.

Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas (pašalpos ir nedarbingumo kontrolei), išnagrinėjęs pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpos bylos dokumentus, 2010 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 6-13-513 (b. l. 58) nustatė, kad motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. liepos 2 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 2 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 2 d., nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. spalio 2 d., nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d. susidarė 585,51 Lt motinystės pašalpos, 111,18 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 44,49 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokos permoka. Sprendime nurodyta, kad permoka susidarė to, kad pašalpos mokėjimo laikotarpiu pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų.

Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktorius, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 2 d., Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 71 p., 2010 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 6-13-514 (b. l. 59), kuriuo nusprendė išskaityti po 585,51 Lt iš jos gaunamos bet kurios išmokos 585,51 Lt permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d. dėl to, kad pašalpos mokėjimo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų. Sprendime nurodyta, kad susidariusią 155,67 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoką skyrius grąžins iš VMI pilnai padengus permoką. Permoka nustatyta Fondo valdybos skyriaus 2010 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 6-213-513.

Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2010 m. birželio 21 d. raštu Nr. (10.4)3-40632 (b. l. 65-66) paaiškino permokų susidarymo priežastis, nurodė, kad jei pareiškėja nesutinka su 2010 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 6-13-459, 2010 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 6-13-460, 2010 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 6-13-513, 2010 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 6-13-508, 2010 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 6-13-509, 2010 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 6-13-514, tai turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo dienos sprendimus apskųsti Fondo valdybai.

Pareiškėja minėtus Fondo valdybos Vilniaus skyriaus administracinius aktus apskundė Fondo valdybai (b. l. 72-73).

Fondo valdyba 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino (b. l. 74-76).

J. M. – L. mano, kad viešojo administravimo subjektai – Fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Fondo valdyba jos atžvilgiu priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Teisėjų kolegija su tokia pareiškėjos nuomone nesutinka.

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.). Atsižvelgusi į šias nuostatas, kolegija nevertina ginčijamo sprendimo politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik sprendžia, ar atsakovas, priimdamas šioje byloje skundžiamus aktus, nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. nustato, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. Pagal šio įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nustatytą teisinį reglamentavimą administraciniame teisme galimi ginčai dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad į administracinį teismą įstatymu nustatyta tvarka gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas subjektas dėl valstybinio administravimo subjektų administracinių aktų ir/ar veiksmų, kurie nustato atitinkamas pareigas, pakeičia, apriboja ar kaip nors suvaržo jo teises, t.y. tik dėl tokių aktų, veiksmų (neveikimo), kurie asmeniui sukelia teisines pasekmes. Administracinių aktų bei administracinių sprendimų sąvokos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 8-12 d. Iš Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2010 m. birželio 21 d. rašto Nr. (10.4)3-40632 turinio matyti, kad juo (raštu) nėra nustatytos, pakeistos ar panaikintos teisės ar pareigos pareiškėjai, paveikti jos įstatymų saugomi interesai. Iš skundžiamo akto matyti, kad tai iš esmės yra informacinio – aiškinamojo pobūdžio raštas. Pagal šį raštą pareiškėjai buvo siųsti jai atitinkamas teisines pasekmes sukeliantys 2000 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 6-13-459, 2010 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 6-13-460, 2010 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. 6-13-513, 2010 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. 6-13-508, 2010 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. 6-13-509, 2010 m. birželio 18 d sprendimas Nr. 6-13-514. Todėl, kolegijos nuomone, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2010 m. birželio 21 d. raštas Nr. (10.4)3-40632 negali būti laikomas administraciniu aktu, kuris pareiškėjai sukelia kokias nors teisines pasekmes. Administracinis teismas gali apginti besikreipiančio asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. numatytų būdų tik tuo atveju, kai tokių pažeidimų faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas yra siejamas tik (būtent) su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais. Todėl byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2010 m. birželio 21 d. raštą Nr. (10.4)3-40632 nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Pažymėtina, kad panašią praktiką vertindamas apskųstus aktus formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm. bylos Nr. A-438-117/2008, Nr. A39-351/2008, Nr. A146-1455/2008).

Šiuo atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai.

Motinystės (tėvystės) pašalpa yra įstatymų numatyta socialinio draudimo išmoka, kuri įstatymu nustatytais atvejais ir tvarka mokama iš valstybinio socialinio draudimo fondo (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 str., Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 str.). Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos lėšos įtraukiamos į VSD fondo biudžetą įstatymų nustatyta tvarka pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo nustatytus šios valstybinio socialinio draudimo rūšies įmokų tarifus. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai draudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo. Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidas sudaro lėšos, skirtos šio įstatymo 5 str. nurodytoms ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms mokėti (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 22 str.)

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nustatė, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 d. jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

Nuostatų 69 p. nustato, kad teritoriniai skyriai ir draudėjai yra atsakingi už tai, kad pašalpos būtų apskaičiuotos ir mokamos teisingai ir laiku. Pašalpų skyrimo ir mokėjimo teisingumą tikrina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinių skyrių pareigūnai. Nustačius, kad pašalpos paskirtos klaidingai, jos perskaičiuojamos. Pašalpos gavėjui išmokama nepriemoka, o permokėtos pašalpų sumos išieškomos įstatymų ir šių Nuostatų 70 ir 71 punktuose nustatyta tvarka. Nustačius, kad pašalpos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, permokėtos pašalpų sumos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus ar duomenis (Nuostatų 70 punktas). Jeigu pašalpa neteisėtai išmokėta dėl jos gavėjo kaltės, susidariusi permoka teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios kitos išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismine tvarka (Nuostatų 71 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A146-609/2010, pažymėjo: „Nustačius, jog administracinis aktas, kuriuo kompetentingo viešojo administravimo viešojo pripažinta, jog permoka susidarė nesant pašalpos gavėjo kaltės, toks aktas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir turėtų būti panaikintas. Ir priešingai, nustačius, jog pašalpos permoka susidarė dėl jos gavėjo kaltės, būtų pagrindas tokį VSDF valdybos teritorinio skyriaus individualų administracinį aktą pripažinti pagrįstu ir teisėtu, o tai sukeltų kitas teisines pasekmes - VSD fondo administratoriui būtų pagrindas reikalauti teisės aktų nustatyta tvarka, kad permokos gavėjas atlygintų dėl jo kaltės VSD biudžetui padarytą žalą“.

Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar pašalpos permoka susidarė dėl pašalpos gavėjo (pareiškėjos) kaltės.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 str. 4 d. pažymėta, kad jeigu apdraustasis, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą (bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas šios pašalpos (bendros šių pašalpų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 48¹ p. kai apdraustasis asmuo, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurios yra mažesnės už motinystės (tėvystės) pašalpą (kai mokamos dvi pašalpos, – už bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas apskaičiuotos pašalpos (šių pašalpų bendros sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Šiuo atveju į draudžiamąsias pajamas neįskaitomos apskaičiuotos motinystės (tėvystės) pašalpos.

Nuostatų 41 p. numato, kad motinystės pašalpa už laikotarpį, sutampantį su kasmetinių atostogų laikotarpiu, mokama šių Nuostatų 39 ir 40 p. nustatyta tvarka. Nemokamų atostogų laikotarpiu motinystės pašalpa nemokama. Asmenims, nurodytiems šių Nuostatų 3.1–3.3 p., motinystės pašalpa mokama, jeigu jie šios pašalpos gavimo laikotarpiu neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Šių Nuostatų 3.1–3.3 p. nurodyti asmenys laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu MMA; priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Minėtam laikotarpiui nustatyti draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18¹, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnį. Pagal Nuostatų 44 p. motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama turinčiam teisę ją gauti apdraustajam asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų, šių atostogų laikotarpiu. Ši pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, iki vaikui sukanka dveji metai, įskaitant vaiko gimimo dieną. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už praėjusį mėnesį Asmenims, nurodytiems šių Nuostatų 3.1–3.3 p., motinystės (tėvystės) pašalpa pradedama mokėti nuo kitos dienos po motinystės pašalpos mokėjimo pasibaigimo ir mokama, iki vaikui sukanka dveji metai, jeigu asmuo neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Jeigu asmuo šių pajamų turi, bet jos yra mažesnės negu motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, šiam asmeniui mokama šios pašalpos dalis šių Nuostatų 48¹ p. nustatyta tvarka

Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2010 m. birželio 21 d. rašte Nr. (10.4)3-40632 pažymėjo, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriuje pareiškėjai paskirta ir išmokėta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d., o nuo 2009 m. lapkričio 4 d. paskirta ir mokama motinystės (tėvystės) pašalpa.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 str. 3 d. nustato, kad visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2009 m. metais vykdė individualią veiklą, tačiau avansu valstybinio socialinio draudimo įmokų už minėtus metus nemokėjo, SAV pranešimų neteikė. 2009 m. I ketvirtį pareiškėja deklaravo 377,30 Lt individualios veiklos pajamų. Pareiškėja skunde taip pat pripažino, kad individualią veiklą vykdė tik 2009 m. I ketvirtį (2-3 mėn.). Taip pat nurodė, kad individuali veikla nebuvo vykdoma nėštumo ir gimdymo atostogų metų (2009 m. 7-11 mėn.) bei vaiko priežiūros atostogų (2009 m. gruodžio mėn.) laikotarpiais.

Kolegijos vertinimu, Fondo valdybos Vilniaus skyrius, gavęs iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie pareiškėjos deklaruotą už 2009 metus pajamų metinę sumą bei veiklos vykdymo laikotarpį (mokestinis laikotarpis nurodytas nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., duomenų apie veiklos nutraukimą nepateikta), pagrįstai sumą išdėstė ketvirčiais (nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.) proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms įmokoms. Tokių veiksmų atlikimą numato Registrų nuostatų 25.11 p. („Teritorinė registro tvarkymo įstaiga savarankiškai dirbančių asmenų (išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, ūkininkus ir jų partnerius, kai žemės ūkio valdos ekonominis dydis už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra ne mažesnis nei 4 europinio dydžio vienetai ir ne didesnis nei 14 europinio dydžio vienetų) praėjusių metų pajamų metinę sumą, nuo kurios turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos (remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis), ir jų sumokėtų įmokų metinę sumą vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka išdėsto mėnesiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms socialinio draudimo įmokoms“). Išdėstyta faktinė situacija lemia, kad atsakovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl tikslinti Registro duomenis nėra teisinio pagrindo. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, Fondo valdybos sprendimuose pagrįstai buvo pažymėta, kad permoka susidarė dėl to, kad pašalpos mokėjimo laikotarpiu pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų. Skunde pareiškėja neteisingai nurodo, kad faktiškai draudžiamųjų pajamų motinystės pašalpos gavimo laikotarpiu neturėjo.

Nuostatų 63 p. reglamentuota, kad apdraustieji, kurie kreipiasi dėl ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, pateikdami prašymą, įsipareigoja susidariusią pašalpos permoką grąžinti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Pareiškėjai pašalpos buvo paskirtos 2009 m. liepos 2 d. ir 2009 m. lapkričio 10 d. prašymų pagrindu (b. l. 41, 48). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja teikdama minėtus prašymus ar vėlesniu laiku (iki atinkamos pašalpos išmokėjimo) informavo Fondo valdybos skyrių apie tai, kad 2009 m. I ketvirtį turėjo individualios veiklos pajamų. Pagal bylos duomenis SAV pranešimas Fondo valdybos Vilniaus skyriui buvo pateiktas tik po skundžiamų sprendimų priėmimo. Visa tai reiškia, kad pareiškėja laiku nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos pašalpos dydžiui ir mokėjimui. Kadangi susidarė pašalpos permoka ir ji susidarė būtent dėl jos gavėjos kaltės, Fondo valdybos Vilniaus ir Fondo valdybos priimti sprendimai negali būti laikomi neteisingais. Pareiškėja, teikdama 2009 m. liepos 2 d. prašymą, raštiškai įsipareigojo grąžinti susidariusią pašalpos permoką, paaiškėjus aplinkybėms, įtakojusioms pašalpos dydį ar/ ir jos mokėjimą pagal Nuostatų 63 p. Be to, teikdama minėtą prašymą, patvirtino, kad žino, jog permokėtos pašalpų sumos įstatymų nustatyta tvarka bus išieškomos iš asmenų, dėl kurių kaltės neteisėtai išmokėtos pašalpos apdraustiesiems (Nuostatų 70, 71 p.). Kadangi Fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškėjai teikiant 2009 m. liepos 2 d. ir 2009 m. lapkričio 10 d. prašymus dėl pašalpų skyrimo neturėjo informacijos apie jos gautas pajamas iš individualios veiklos, pagrįstai vadovavosi Registro nuostatų 25.11 p. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad permoka susidarė dėl būtent šios institucijos kaltės. Gavęs atitinkamus duomenis, atsakovas pagrįstai įvertino gautų pajamų ir pašalpos santykį pagal galiojančius teisės aktus ir pagrįstai nustatė pašalpos permokas bei priėmė atitinkamus sprendimus dėl jų išskaičiavimo. Atsakovo kaltė galėtų būti konstatuotina tuo atveju, jei jis nebūtų vadovavęsis teisės aktų nuostatomis (konkrečiai – Registro nuostatų 25.11 p. reikalavimais), nesiremtų jam pateiktais duomenimis. Kaip jau buvo minėta, atsakovas rėmėsi minėta norma ir jo veiksmai laikytini juridiškai pateisinamais. Motyvų dėl konkrečių sumų matematinio apskaičiavimo pareiškėja teismui nepateikė.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reglamentuoja, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 str.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.).

Iš 2010 m. birželio 15 d. ir 2010 m. birželio 18 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus priimtų sprendimų turinio matyti, kad ne visi jie atitinka minėtas Viešojo administravimo įstatymo normas. 2010 m. birželio 15 d. sprendime Nr. 6-13-459, 2010 m. birželio 15 d. sprendime Nr. 6-13-460 ir 2010 m. birželio 18 d. sprendime Nr. 6-13-513 nėra nurodytos teisės normos, kurių pagrindu minėti sprendimai buvo priimti. Šiuose bei kituose Fondo valdybos Vilniaus skyriaus priimtuose sprendimuose tik abstrakčiai nurodytos faktinės aplinkybės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2010 m. birželio 21 d. raštu Nr. (10.4)3-40632 detaliai paaiškino permokų susidarymo priežastis nurodant tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, spręstina, kad atsakovė tinkamai motyvavo savo pasirinktą poziciją, o pareiškėjai atsakovo priimti administraciniai aktai buvo aiškūs ir konkretūs. Be to, ginčijamuose Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimuose, kaip numato Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 3 d., yra nurodyta galimybė per 30 kalendorinių dienų nuo gavimo juos apskųsti Fondo valdybai. Teismo vertinimu, formalus teisės akto nuostatų neatitikimas nagrinėjamoje byloje negali būti besąlygiškas pagrindas ginčijamiems sprendimams panaikinti ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiami sprendimai neteisėti iš esmės. Fondo valdybos 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas Nr. (11.1)I-4787, kaip matyti iš jo turinio, pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek atitinkamomis teisėmis, todėl laikytina, kad jis pilnai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus.

Kitos pareiškėjos skunde ir teisminio nagrinėjimo metu nurodomos aplinkybės jos pozicijos pagrįstumo neįrodo. Kolegijos nuomone, permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės, todėl būtent pareiškėja yra atsakinga už jai kilusias neigiamas teisines pasekmes.

Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo (pašalpoms ir nedarbingumo kontrolei) 2010 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 6-13-459, 2010 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 6-13-460, 2010 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. 6-13-513, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2010 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. 6-13-508, 2010 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. 6-13-509, 2010 m. birželio 18 d sprendimas Nr. 6-13-514, Fondo valdybos 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas Nr. (11.1)I-4787 iš esmės yra teisėti ir pagrįsti. Nėra pagrindo jų naikinti pareiškėjos nurodomais argumentais, taip pat tenkinti išvestinius skundo reikalavimus – įpareigoti atsakovą ištaisyti Registro duomenis bei apskaičiuoti kompensuojamąjį uždarbį pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpos dydžiui nustatyti, atsižvelgiant į visas jos turėtas draudžiamąsias pajamas, ir grąžinti išskaičiuotą 667,81 Lt permoką ir kitas nepriemokas, susijusias su skundžiamais sprendimais ir atsiradusias po sprendimų priėmimo. Byloje nėra neginčijamų duomenų, kad Registre užfiksuoti neteisingi duomenys apie pareiškėją ir jos gautas pajamas. Be to, pripažinus, kad sprendimai dėl permokų nustatymo ir atitinkamų sumų išskaitymo iš motinystės pašalpos yra teisėti, eliminuojama pareiškėjos teisė į išskaičiuotą permoką. Dėl išvardintų priežasčių pareiškėjos skundas dalyje dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos sprendimų panaikinimo atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Pripažinus, kad pareiškėjos skunde iškelti reikalavimai yra nepagrįsti, netenkintinas ir jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 101 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2010 m. birželio 21 d. raštą Nr. (10.4)3-40632 nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjos J. M.-L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjos J. M.-L. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.