Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui J. K.

trečiajam asmeniui R. B.

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms Agnei Zaveckienei ir Lilijai Krezub

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. K. ir J. K. patikslintą ieškinį atsakovei J. Z. B dėl žemės sklypo ribų patikslinimo pagal kadastrinius matavimus, teisės derinti ir įregistruoti žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą ir planą be atsakovų sutikimo, tretieji asmenys R. B., sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiajam asmeniui sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteiktas 2011-05-13 (1 t. 27 b.l.). Per nustatytą terminą tretysis asmuo atsiliepimo į bylą nepateikė. Parengiamajame teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas su ieškiniu nesutiko, teigė, jog yra vietos ieškovams priklausančio žemės sklypo plėtimui ir tai gali būti daroma nepažeidžiant atsakovei priklausančio žemės sklypų ribų (1 t. 112-113 b.l.). Apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui buvo tinkamai pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta, byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Teismo posėdyje ieškovas J. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atlikti kadastriniai matavimai atitinka pirminius pirkimo dokumentus ir generalinį planą, pagal juos ieškovų sklypo plotas nepadidėja, atsakovės sklypo plotas nėra mažinamas, nusipirkę sklypą manė, kad riba su atsakovei priklausančiu sklypu yra griovys, tikslios ribos nėra žinomos. Paaiškino, kad faktiškai visi sklypai buvo pasislinkę į sklypo Nr. 114 pusę, pagal kadastrinius matavimus visų trijų žemės sklypų padėtis atsistumtų į atsakovės sklypo pusę, tačiau dėl to atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas nesumažėtų (1 t. 142-148 b.l., 2 t. 9-11 b.l.).

Teismo posėdyje trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Lilija Krezub patikslinusi poziciją nurodė, kad procedūrinių pažeidimų surašant žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą nenustatyta, žemės sklypo Nr. 113 kadastriniai matavimai nepažeidžia kaimyninių sklypų interesų, ieškovų sklypas nepadidėja atsakovės sklypo sąskaita, atsakovės sklypo plotas nėra mažinamas, nes abiem žemės sklypams užtenka ploto, nėra sklypų persidengimo. Nurodė, kad komisija važiavo tikrinti fakto dėl valstybinės žemės užėmimo, bet ne matuoti ginčo šalims priklausančių ribų, ieškovų atlikti kadastriniai matavimai buvo padaryti pagal galiojantį generalinį planą ir nepažeidžia atsakovės sklypo ribų (1 t.145-146 b.l., 2 t. b.l.). Teismo posėdyje trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Agnė Zaveckienė paaiškino, kad kadastriniai matavimai atitinka privatizavimo dokumentus, generaliniame plane nėra numatyta žalios zonos ties atsakovei priklausančiu sklypu, institucija neprieštarautų tokių dokumentų derinimui (2 t. 10 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, likusioje dalyje byla nutrauktina.

Byloje nustatyta, kad 2003-02-12 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai J. K. ir J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 0,0759 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį nebaigtos statybos sodo pastatą, esančius Vilniaus rajono sav., (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 113 (1 t. 5-7 b.l.). Iš byloje esančių pirkimo-pardavimo sutarties, VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad minėtas žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus (1 t. 9-10 b.l.). Atsakovė J. Z. B yra šalia ieškovų esančio žemės sklypo Nr. 100 savininkė. Ginčo dėl to, kad atsakovei J. Z. Bi priklausančio sklypo plotas yra 560 m² byloje nėra.

Ieškovų užsakymu UAB „Vandeta“ atliko jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. UAB „Vandeta“ sudarytame 2010-08-04 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte atsakovė J. Z. B nurodė, kad matavimai atlikti neteisingai 0,60 m (60 cm nusavinant nuo sklypo Nr. 100 sklypo Nr. 113 naudai), matininko padėjėjas J. B. į paaiškinimus nereaguoja (1 t. 11-12, 43 b.l.). UAB „Vandeta“ atlikus naujus matavimus 2011-09-01 buvo surašytas ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame yra pastaba, jog sklypo Nr. 100 savininkė pasirašyti atsisakė motyvuodama tuo, kad jos sklypui galimai trūksta ploto (1 t. b.l. 121). Atlikus naujus kadastrinius matavimus 2011-09-01 buvo sudarytas ieškovams priklausančio žemės sklypo Nr. 113 planas, jame nurodytas sklypo plotas - 758 m², kraštinės 1-2 ilgis – 23 m., kraštinės 2-3 ilgis – 34 m., kraštinės 3-4 ilgis – 23 m., kraštinės 1-4 ilgis – 32 m. 2011-09-01 plane nurodytos žemės sklypo ribų taškų koordinatės sutampa su 2010-08-04 plane nurodytomis ieškovams priklausančio žemės sklypo taškų koordinatėmis (1 t., 13,122 b.l.).

Ieškovai kreipėsi į teismą CK 4.45 straipsnio pagrindu prašydamas leisti patikslinti jiems priklausančio žemės sklypo ribas pagal UAB „Vandeta“ atliktus kadastrinius matavimus. Remiantis CK 4.45 str. 1 dalimi, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Taigi, teismine tvarka žemės sklypo ribos nustatomos esant šioms sąlygoms: pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Aptariamoje normoje nurodyti ir kriterijai, pagal kuriuos žemės sklypo ribas nustato teismas: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos ir kiti įrodymai, taigi kriterijų sąrašas nėra išsamus. Pirmąją ginčo nagrinėjimo teisme sąlygą – žemės sklypų savininkų nesutarimą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją sąlygą - sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar ribos eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr.3K-3-195/2010).

Iš prie šios civilinės bylos prijungtos UAB “Vandeta” atliktų ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje esančio sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ pirmininko 1992-04-10 patvirtinto žemės sklypo Nr.113 plano matyti, kad jame žemės sklypo Nr. 113 riba su Nr. 100 sklypu yra 35 m. ilgio, kraštinės, besiribojančios su keliu plotis – 23 m., riba su sklypu Nr. 114 – 31 m. Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini) pirmininko 1994-09-05 patvirtintoje sklypo Nr.100 schemoje nurodyta, kad minėto sklypo riba su ieškovams priklausančiu sklypu yra 37 m. (1 t. 20 b.l.), sodininkų bendrijos pirmininko 1994-11-06 patvirtintame žemės sklypo Nr. 100 plane atsakovei priklausančio žemės sklypo kraštinės, besiribojančios su ieškovu sklypu ilgis taip pat nurodytas 37 m. (1 t. 38, 48, 138 b.l.). Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad jos žemės sklypas buvo privatizuotas pagal 1994-11-06 planą, kuriame jai priklausančio sklypo vienos iš kraštinių ilgis yra 15,23 m. (1 t. b.l. 138), tuo tarpu 1994-09-05 sodo bendrijos pirmininko patvirtinta žemės sklypo Nr. 100 planas yra atmestas (1 t. 145 b.l.), tačiau minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Iš byloje esančių žemės sklypų Nr. 113, Nr. 114 planų matyti, kad 1992-04-10 sodų bendrijos pirmininko patvirtintame sklypo Nr. 113 plane nurodyta, jog jo kraštinė su sklypu Nr. 114 yra 31 m., tuo tarpu 1994-04-14 sodų bendrijos pirmininko patvirtame sklypo Nr. 114 plane nurodyta, kad jo riba su sklypu Nr. 113 – 32 m. (1 t. 19,33 b.l.). Taigi, teismas konstatuoja, kad pirmininiai žemės sklypų privatizavimo planai nėra vieningi. Taip pat pažymėtina, kad skiriasi šalių paaiškinimai dėl faktinių žemės sklypų ribų – ieškovas teigia, kad sklypo riba yra vandens nutekėjimo griovys, atsakovė – betoniniai blokai, įkasti suteikus sklypą (1 t. b.l. 30-37, 117-120, 142-148).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą, teismas spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiama sklypų ribos lokalizacija (sklypų ribos vietos pakeitimas, perkeliant ją atitinkamai į vieno ar kito savininko sklypo pusę), taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija (sklypo formos pakeitimas, pavyzdžiui, iš stačiakampio į trapeciją arba iš keturkampio formos į kitokio daugiakampio formą), tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), jeigu nekeliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo, pvz., ginčijant pirkimo – pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Be to, pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir pirmiau nurodytą jo taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos suformuotos pagal preliminarius matavimus, t.y. jos gali būti netikslios ir gali būti tikslinamos pagal kadastrinius matavimus. Geodeziniai matavimai yra tikslus žemės sklypo ribų pririšimas prie koordinačių sistemos, jie daromi centimetro tikslumu ir atliekami vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, kurias patvirtino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2002-12-30 įsakymu Nr. 522. Atliekant kadastrinius matavimus paženklinamos ir nustatomos žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, matuojami žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai, kiti žemės naudojimo apribojimai ir servitutai, parengiamas žemės sklypo planas, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas, parengiami žemės sklypo kadastro duomenys ir sudaroma nekilnojamojo turto objekto kadastrinio matavimo byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-01-04 nutartis Nr. 3K-3-6/2010). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į reikalavimo pagrindą bei dalyką, ieškovas turi įrodyti tokias aplinkybes, kad riba teisingai yra nustatyta būtent UAB „Vandeta“ kadastrinių matavimų byloje bei, kad atsakovės atsisakymas savo parašu patvirtinti sudarytą žemės sklypo planą yra nepagrįstas ir pažeidžia jos teises bei interesus. Atsakovei tuo tarpu kyla pareiga nuginčyti ieškovų pateiktąjį planą, pateikiant į bylą ne mažiau svarius įrodymus apie ginčytinos sklypų ribos buvimą kitoje vietoje, nei tą teigia ieškovai, bei pagrindžiančius ieškovės pateiktojo plano ydingumą, jo neteisingumą (CPK 178 str., Vilniaus apygardos teismo 2008-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A48-488/ 2008 ).

Remiantis šalių paaiškinimais, liudytojo J. B. parodymais nustatyta, kad jis, dirbdamas UAB „Vandeta“ matininku, 2009 m. pradėjo daryti šalims priklausančių žemės sklypų SB „(duomenys neskelbtini) “ kadastrinius matavimus, atsakovė J. Z. B nesutiko su matavimais ir jų atsisakė, todėl toliau buvo atliekami tik ieškovams priklausančio sklypo matavimai. Teismo posėdyje liudytojas J. B. parodė, kad žemės sklypas Nr. 115 buvo geodeziškai atmatuotas, todėl jis buvo laikomas atskaitos tašku nustatant kitų sklypu ribas pagal pateiktus plotus. Liudytojas taip pat parodė, kad buvo apskaičiuoti visų trijų sklypų plotai, faktinių ribų nebuvo žiūrima, nes trūko atstumų, sklypų persidengimo nebuvo nustatyta, pagal atliktus ieškovams priklausančio sklypo matavimus atsakovės J. Z. B žemės sklypo plotas nesumažėjo, atlikus matavimus buvo sudaryta byloje esanti (b.l.21,31) visų trijų sklypų schema (1 t. 147 b.l.). Iš minėtos schemos (b.l.21,31) matyti, kad joje nurodytas ieškovui priklausančio sklypo plotas bei kraštinių ilgiai atitinka 2011-09-01 UAB “Vandeta” paruoštame žemės sklypo plane nurodytus ieškovams priklausančio sklypo kraštinių ilgius ir plotą (1 t.122 b.l.). Liudytojas parodė, kad atsakovei atlikus kadastrinius matavimus būtų gauti schemoje (b.l.21,31) nurodyti jos sklypo duomenys (1 t. b.l. 147).

Atsakovė ir tretysis asmuo nurodė, kad patvirtinus ieškovams priklausančio žemės sklypo ribas pagal pateiktą planą būtų pažeisti atsakovės interesai, nes, atsakovės skaičiavimu, sumažėtų jos sklypo plotas. Pažymėtina, kad atsakovei buvo išaiškinta teisė pateikti jai priklausančio sklypo geodezinius matavimus (1 t. 148 b.l.), tačiau jie nebuvo pateikti (CPK 178 str.). Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad nagrinėjant bylą teisme buvo atimta galimybė atlikti jai priklausančio žemės sklypo matavimus, tačiau tokia atsakovės pozicija nėra pagrįsta, nes jokių apribojimų šioje byloje atsakovės atžvilgiu nebuvo taikyta. Atsakovė ir tretysis asmuo savo poziciją, jog žemės sklypo Nr. 100 ribos atitinka generaliniame plane nurodytas ribas grindė 2011-09-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliktu žemės sklypų patikrinimu, tačiau jokių įrodymų dėl minėto patikrinimo į bylą nėra pateikta (CPK 178 str.), todėl teismas jų nevertina. Be to, Nacionalinės žemės tarybos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad minėtas patikrinimas buvo susijęs ne su šalims priklausančių žemės sklypų ribų nustatymu, bet siekant patikrinti duomenis dėl valstybinės žemės užėmimo (1 t. 144 b.l.).

Dėl nurodytų argumentų, įvertinęs matininko J. B. parodymus, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovių poziciją, jog nustačius ieškovui priklausančio sklypo ribas pagal pateiktus matavimus nebūtų pažeistas atsakovei priklausančio sklypo plotas, nėra nustatyta sklypų persidengimo, teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog ieškovo prašomais patvirtinti kadastriniais matavimais yra mažinamas jai priklausančio sklypo plotas (CPK 175 str., 178 str.). Pažymėtina tai, kad atsakovė 2011-11-02 teismo posėdyje sutiko su geodeziškai pamatuotų žemės sklypų Nr. 114, 113,100 schema, kuri yra pateikta byloje (b.l.21,31) ir kurioje, remiantis liudytojo J. B. parodymais, ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos atitinka posūkio taškus nurodytus 2010-08-04 paruoštame žemės sklypo plane (1 t., b.l.145,147), taigi, ir 2011-09-01 plane, nes kaip jau minėta, 2011-09-01 plane nurodytos ieškovams priklausančio žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės sutampa su 2010-08-04 plane nurodytomis žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis (1 t., 13,122 b.l.).

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą, šiuo atveju pagal sodininkų bendrijos generalinį planą. Iš byloje esančio sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano matyti, kad pagal minėtą planą ieškovų įsigyto žemės sklypo, Nr. 113 plotas yra 7,59 a., riba su atsakovei priklausančiu sklypu Nr.100 – 34 m, riba su sklypu Nr. 114 – 31 m, likusios ribos – po 23.5 m. (2 t. 6 b.l.). Atsakovė teigė, kad į bylą pateiktas generalinis planas yra pakeistas, negaliojantis, tačiau įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę nepateikė (CPK 178 str.), tuo tarpu nagrinėjant bylą teisme buvo išsireikalautas galiojantis sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generalinis planas (1 t. 150 b.l.), todėl minėtas atsakovės argumentas atmestinas kaip neįrodytas. Vertindamas byloje esančius įrodymus teismas pažymi, kad ieškovo pateiktame 2011-09-01 UAB “Vandeta” atliktame žemės sklypo plane nurodytas ieškovams priklausančio sklypo plotas iš esmės atitinka (neviršija) sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane (2 t. 6 b.l.) bei 1992-04-10 plane nurodytą sklypo plotą, juose nurodytus sklypo kraštinių ilgius (2011-09-01 žemės sklypo Nr. 113 plane bei sodų bendrijos generaliniame plane riba ieškovams priklausančio sklypo su atsakovei priklausančiu sklypu – 34 m.; kraštinių 4-3 ir 1-2 ilgiai 2011-09-01 plane 0.5 m. trumpesni nei generaliniame plane; 2011-09-01 plane riba su atsakovei priklausančiu sklypu ilgis 1 m. trumpesnė nei 1992-04-10 plane), bei iš esmės atitinka (neviršija) žemės sklypo 2003-02-12 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą bei VĮ „Registrų centre“ įregistruotą ieškovams priklausančio sklypo Nr. 113 plotą (1 t. b.l. 9-10, 2 t. b.l. 6).

Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad jai nebuvo pateiktas 2011-09-01 ribų paženklinimo-parodymų aktas, todėl ji negali įvertinti, koks yra permatavimo rezultatas (1 t., b.l.145), tačiau iš prijungtos UAB „Vandeta“ ginčo sklypo kadastro ir registro bylos matyti, kad atsakovė buvo informuota apie planuojamus atlikti matavimus (prijungta byla, 8,10 b.l.), teismo posėdyje nurodė atvykusi į vietą susipažinti su parodymo aktu, procesiniai dokumentai (patikslintas ieškinys su priedais) jai buvo įteikti, todėl atmestinas argumentas, jog ji negalėjo įvertinti patikslintų matavimų. Taip pat atmestini atsakovės argumentai, jog jos teisės ieškovų pateiktais matavimais yra pažeidžiamos paslenkant jos sklypo ribas ir neišlaikant vieno metro atstumo (žalios zonos) nuo jos sklypo ribos iki kelio, nes remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės Agnės Zaveckienės paaiškinimais bei sodų bendrijos generaliniu planu, minėta apsaugos zona prie atsakovei priklausančios sklypo ribos nėra numatyta (2 t. 7, 10 b.l.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje nustačius, jog UAB „Vandeta“ sudarytas ieškovams priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas bei žemės sklypo planas iš esmės atitinka (neviršija) nekilnojamo turto registre įregistruotą jiems priklausančio žemės sklypo plotą, sodų bendrijos generalinį planą, byloje nenustačius, jog minėtais matavimais būtų sumažinamas atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovų poziciją, jog kadastriniai matavimai yra derintini, nepažeidžia kaimyninių sklypų ribų, atsakovės atsisakymas pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pripažintinas nepagrįstu ir pažeidžiančiu ieškovų teises bei interesus, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies nustatant, kad ieškovų ir atsakovės žemės sklypų riba pagal UAB „Vandeta“ 2011-09-01 atliktus kadastrinius matavimus yra taškuose 2 (koordinatės x= 6079675.97, y= 574292.21) ir 3 (koordinatės x=6079644.15, y=574280.22) bei pripažįstant ieškovams teisę derinti ir įregistruoti kadastrinius duomenis – tai yra 2011-09-01 žemės sklypo, esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini)“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymų aktą ir žemės sklypo planą be atsakovės J. Z. B sutikimo (CK 4.45 str., 1.138 str. 1 p.).

Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami patikslinti jiems priklausančio žemės sklypo ribas pagal UAB „Vandeta“ atliktus kadastrinius matavimus nustatant visų keturių žemės sklypo ribų posūkio tškų taškų koordinates. Minėta, kad remiantis CK 4.45 str. 1 d., jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų, jas nustato teismas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai atsisakė ieškinio reikalavimų kaimyninio sklypo Nr. 114 savininkų V. L. ir J. L. atžvilgiu, nurodydami, jog minėti asmenys pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, taigi, sutiko dėl jiems priklausančio sklypo Nr. 114 ribos su žemės sklypo Nr. 113 riba pagal 2011-09-01 UAB „Vandeta“ paruoštą žemės sklypo planą ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą (1 t. 143 b.l. ). Tokiu atveju laikytina, kad bylos nagrinėjimo metu neliko ginčo tarp ieškovų ir sklypo Nr. 114 savininkų dėl jų žemės sklypų ribų. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-16 nutartimi buvo priimtas ieškovų ieškinio atsisakymas atsakovų J. L. ir V. L. atžvilgiu ir civilinė byla dalyje pagal ieškovų reikalavimus minėtų atsakovų atžvilgiu nutraukta (2 t. 2-3 b.l.), nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi, nustačius, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo ribų UAB „Vandeta“ žemės sklypo plane pažymėtų skaičiais 1-4, byla dalyje pagal ieškinio reikalavimus dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo ribų taškuose 1 (koordinatės x=6079682.61, y= 574270,19) ir 4 (koordinatės x= 6079652.68, y=574258.86) patikslinimo nutrauktina (CK 4.45 str., CPK 293 str. 3 p.).

Ieškovai pateikdami ieškinį sumokėjo 135 Lt žyminį mokestį (1 t. 4 b.l.). Nors ieškinys tenkintinas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo atsisakyta nuo ieškinio reikalavimų atsakovų J. L., V. L. atžvilgiu ir minėtoje dalyje byla nutraukta, tačiau ieškinio reikalavimai atsakovės J. Z. B atžvilgiu liko nepakitę ir jie visi yra tenkintini, iš atsakovės J. Z. B ieškovams lygiomis dalimis priteistina 135 Lt žyminio mokesčio (CPK 3 str. 7 d., 93 str. 1 d).

Remiantis CPK 92 str. iš atsakovės J. Z. B valstybės naudai priteistina 60,29 Lt pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., 293 str. 3 p. teismas,-

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad ieškovams J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovei J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba su atsakovei J. Z. B, a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančiu žemės sklypu Nr. 100 yra UAB „Vandeta“ 2011-09-01 atliktame žemės plane pažymėta skaičiais 2 (koordinatės x= 6079675.97, y= 574292.21) ir 3 (koordinatės x=6079644.15, y=574280.22) bei pripažinti ieškovams J. K. ir J. K. teisę suderinti ir įregistruoti 2011-09-01 žemės sklypo esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo – parodymų aktą ir žemės sklypo planą be atsakovės J. Z. B, a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti ieškovams J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovei J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovės J. Z. B (a.k. (duomenys neskelbtini) 135 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis Lt) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės J. Z. B, a.k. (duomenys neskelbtini) 60,29 Lt (šešiasdešimt Lt, 29 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Bylą pagal dalyje pagal ieškovų J. K. ir ieškovės J. K. reikalavimus dėl žemės sklypo, esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų UAB „Vandeta“ žemės sklypo plane, pažymėtų skaičiais 1 (koordinatės x=6079682.61, y= 574270,19) ir 4 (koordinatės x= 6079652.68, y=574258.86) patikslinimo nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.