- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-14
- Bylos Nr.
- 2S-391-280/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02298-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Kreditorius
- „Swedbank“
Teisėja Ineta Baliukaitytė Civilinė byla Nr. 2S-391-280/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko ir įkeisto turto savininko E. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3191-488/2012 pagal kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius „Swedbank“ AB kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš E. K., prašydamas teismo priimti nutartį areštuoti hipoteka įkeistą skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,1316 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais (šuliniu, lauko tualetu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įspėti E. K., kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus 61 537,39 Lt skolos (šią sumą sudaro 59 016,88 Lt negrąžintas kreditas, 2 488,13 Lt nesumokėtos palūkanos ir 68,38 Lt nesumokėti delspinigiai), įkeistas nekilnojamasis daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Kreditorius pareiškime taip pat prašė priteisti 100 Lt žyminio mokesčio. Pareiškėjas „Swedbank“ AB nurodė, kad skolininkas E. K. nevykdo 2006 m. gegužės 31 d. kredito sutartimi Nr. 06-037557-FA (su visais vėlesniais sutarties pakeitimais ir papildymais) prisiimtų įsipareigojimų – nesilaiko nustatytų kredito dalių grąžinimo terminų, nemoka palūkanų. Pareiškėjas nurodė, kad 2010-02-12 susitarimu Nr. 06-037557-FA/10-009984-FA-1 ir 2011-01-12 susitarimu Nr. 06-037557 FA/10-009984-FA-2 skolininko prašymu atidėjo kredito grąžinimo pradžios datą, kapitalizavo nesumokėtas palūkanas ir atidėjo palūkanų mokėjimo datą. Suėjus atidėjimų terminui E. K. nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus pagal sutartį. 2011-11-30 „Swedbank“, AB išsiuntė E. K. pretenziją Nr. SR-54838 ir paragino skolininką sumokėti 1 963.65 Lt įsiskolinimą iki 2012-01-04. Skolininkui iki minėto termino skolos nepadengus ir atsisakius bendradarbiauti su banku, pareiškėjas 2012-01-09 pranešimu Nr. SR-1073 informavo skolininką apie galimą sutarties nutraukimą ir nustatė E. K. papildomą terminą (iki 2012-02-15) prievolei įvykdyti. Kadangi per nustatytą papildomą terminą skolininkas įsipareigojimų neįvykdė, Swedbank“, AB kredito sutartį nutraukė ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo proceso įgyvendinimo
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-04-03 nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino ir areštavo hipotekos lakštu identifikavimo kodas 04/01/2006/0002067 įkeistus nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais (šuliniu, lauko tualetu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeistų daiktų savininkui jais disponuoti, išnuomoti ar apsunkinti kitokiomis teisėmis, įspėjo E. K., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Teismas nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad skolininko prašymu bankas du kartus atidėjo kredito grąžinimo pradžios datą. E. K. nevykdant įsipareigojimų, bankas nustatė skolininkui papildomą terminą prievolei įvykdyti. Kadangi E. K. skolos negrąžino ir per papildomai nustatytą terminą, bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartį prieš terminą. Kredito sutarties pažeidimas tęsėsi ilgiau kaip 8 mėnesius. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas įkeistus nekilnojamuosius daiktus areštavo ir įspėjo skolininką/įkeisto turto savininką, kad negrąžinus 61 573,39 Lt skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui.
Šalies argumentai
Skolininkas E. K. atskiruoju skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį. Apeliantas nurodė, kad per mėnesį gauna minimalų mėnesinį atlyginimą, todėl dėl sunkios materialinės padėties neturi galimybių laiku atsiskaityti su kreditoriumi „Swedbank“ AB E. K. pažymėjo, kad kiekvieną vasarą papildomai gauna pajamų, dirbdamas atsitiktinius darbus statybose, todėl per kelis artimiausius mėnesius padengs susidariusį įsiskolinimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas „Swedbank“ AB atsiliepime prašė apelianto E. K. pareikštą atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3191-488/2012 nepakeistą bei nustatyti, kad bylos medžiagos dalis, konkrečiai – „Swedbank“, AB pateiktas vidaus teisės aktas „Atidėjinių normos paskoloms ir lizingo produktams“ yra nevieša. Kreditorius nurodė, kad kredito sutarties Nr. 06-037557-FA (su visais vėlesniais sutarties pakeitimais ir papildymais) pažeidimas tęsėsi 259 kalendorines dienas, per kurias susidarė 2 503,37 Lt įsiskolinimas. Apeliantas nereagavo į kreditoriaus siunčiamus raginimus, pretenzijas ir nevykdė prievolės grąžinti įsiskolinimą. Kadangi skolininkas atsisakė bendradarbiauti su banku, E. K. buvo nustatytas papildomas terminas 2 503,37 Lt skolai padengti. Iki 2012-02-15 nesumokėjus pradelstos sumos pagal kredito sutartį, „Swedbank“, AB vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir prašė per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties nutraukimo dienos sumokėti visą skolą (negrąžintas kredito dalis, palūkanas, netesybas ir kitas mokėtinas sumas). Kreditorius pažymėjo, kad eilinės paskolos sumos dalies grąžinimas (kai numatyta, kad kreditas grąžinamas dalimis) laiku yra esminė paskolos/kreditavimo sutarties sąlyga. „Swedbank“, AB, vadovaudamasis Finansų įstaigų įstatymu, nurodė, kad bankas, klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų arba netinkamai juos vykdant, turi teisę prieš terminą nutraukti sutartį arba pareikalauti iš kliento arba trečiojo asmens, prisiimančio įsipareigojimus už klientą, įvykdyti įsipareigojimus prieš terminą, arba pareikalauti suteikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones. Kreditorius pažymėjo, kad kredito sutartyje numatyti sutarties nutraukimo pagrindai yra išimtinai susiję su kredito rizika, t .y. siekiu tinkamai valdyti kredito riziką ir laiku reaguoti į kredito sutarčių nevykdymo faktus, siekiant išvengti nuostolių atsiradimo. Swedbank, AB pabrėžė, kad bankas nutraukia sutartį tik nustatęs sutarties pažeidimo faktą ir įvertinęs jo keliamas pasekmes, grėsmę tolimesniam sutarties vykdymui, skolininko bendradarbiavimą su kreditoriumi ir kitas aplinkybes. „Swedbank“, AB nutraukia sutartį tik išimtinais atvejais, kai kredito gavėjas piktybiškai nevykdo savo pareigų ir toks pareigų nevykdymas leidžia manyti, kad paskola gali būti apskritai negrąžinta. Kreditorius nurodė, kad E. K. įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdė ilgiau kaip 8 mėnesius ir taip padarė esminį sutarties pažeidimą. Bankas, valdydamas kredito riziką ir reaguodamas į sutarčių pažeidimus, turi teisę reikalauti papildomų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, taikyti netesybas, nutraukti sutartį ir reikalauti paskolą grąžinti prieš terminą. Kredito sutarties nutraukimo nuostatos turi būti vertinamos, atsižvelgiant į abiejų sutarties šalių elgesį ir visas konkrečias sandorio sudarymo ir vykdymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad kredito sutarties sąlygos yra nesąžiningos ar suteikia nepagrįstą pranašumą kreditoriui. „Swedbank“, AB yra nusistatęs, kad privačių asmenų įsipareigojimams, kurie pradelsti daugiau kaip 90 dienų, yra sudaromi 30 proc. dydžio atidėjiniai. Atidėjinių suformavimas reiškia, kad jų suma „Swedbank“, AB negali naudotis ir patiria nuostolius negautų pajamų forma. Tai įrodo, kad banko nuostoliai yra ne tik tiesiogiai negautos pajamos, bet ir suformuoti atidėjiniai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus: 0,1316 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais (šuliniu, lauko tualetu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius E. K. ir įspėjo skolininką, kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį, areštuotas turtas bus parduotas iš varžytinių ar perduotas administruoti kreditoriui.
Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, jei skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir taip patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas yra vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, todėl teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui ir įkeisto turto savininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu.
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Papildomai įstatyme (CK 4.196 straipsnis) nustatyti atvejai, kada hipotekos kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, kuris nurodytas hipotekos lakšte. Nors šių atvejų sąrašas yra baigtinis ir jame nėra įvardyta kreditoriaus galimybė reikalauti pradėti išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą prieš terminą, tokia kreditoriaus teisė pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 4.192 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai nutraukus prieš terminą. Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.
Bylos medžiagoje nustatyta, kad „Swedbank“ AB su E. K. 2006-05- 31 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 06-037557 - FA, su vėlesniais sutarties pakeitimais (2010-02-12 susitarimas Nr. 06-037557-FA/10-009984-FA-1 ir 2011-01-12 susitarimas Nr. 06-037557-FA/10-009984-FA-2) pagal kurią bankas suteikė apeliantui 59 140,25 Lt paskolą, kurią E. K. dalimis turėjo grąžinti iki 2036-05-15, taip pat mokėti sutartines palūkanas. Prievolių pagal minėtą kredito sutartį užtikrinimui skolininkas E. K. 2007-04-03 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 04/01/2006/0002067, įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. 2006-05-31 Kredito sutartyje su vėlesniais pakeitimais E. K. įsipareigojo grąžinti bankui kreditą dalimis kredito grąžinimo grafike nurodytais terminais bei mokėti nustatyto dydžio palūkanas. Kredito sutarties 11.2.1. punkte šalys susitarė, kad kredito gavėjui padarius esminį sutarties pažeidimą, bankas turi teisę ne mažiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjas iki sutarties nutraukimo dienos grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą. Kredito sutarties 11.2.1.1 punkte numatyta, kad, jei kredito gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų sutartyje numatytais terminais negrąžina nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų, tai yra laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Panevėžio m. apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str. 1 d.). CK 6.217 str. 1 d. suteikia teisę šaliai nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Paskolos sutarties esmė yra pinigų sumos (paskolos dalyko) perdavimas, paskolos gavėjo pareigos grąžinti gautą paskolą vykdymas bei palūkanų už naudojimąsi paskola mokėjimas paskolos davėjui (CK 6.870 – 6.873 str.). Bankas, paskolos sutartyje nustatydamas paskolos ir palūkanų grąžinimo terminus, tikisi gauti šias sumas būtent sutartyje nustatytais terminais. Tai yra viena iš pagrindinių paskolos (kredito) sutarties sąlygų. Sprendžiant ar padarytas kredito sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, būtina įvertinti sutarties pažeidimo mastą, pobūdį, sutartį pažeidusios šalies veiksmus, siekiant sumažinti ar likviduoti sutarties pažeidimo padarinius. Byloje nustatyta, kad skolininkas E. K. nevykdė įsipareigojimų pagal kredito sutartį daugiau kaip 8 mėnesius. Per minėtą laikotarpį susidarė 2 503,37 Lt įsiskolinimas. Pažymėtina, kad E. K. minėtų faktų atskirajame skunde neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad AB „Swedbank“ 2011-11-30 raštu Nr. SR-54838 pranešė skolininkui, kad bankas, siekdamas sudaryti sąlygas tinkamai sumokėti susidariusią skolą, nustato papildomą terminą prievolei įvykdyti ir prašo įsiskolinimą padengti iki 2012-01-04. Kreditorius minėtame rašte pažymėjo, kad nepaisant to, kad kredito sutartyje nustatyti kitokie terminai, susiję su sutarties nutraukimu, bankas, siekdamas sudaryti sąlygas skolininkui kylančių finansinių sunkumų išsprendimui, taikys žymiai palankesnius sutarties nutraukimo terminus: nustatys papildomą 30 dienų terminą uždelstų sumų grąžinimui, apie sutarties nutraukimą informuos prieš 30 dienų bei nustatys 10 kalendorinių dienų terminą skolai po sutarties nutraukimo apmokėti. AB„Swedbank“ taip pat informavo E. K., kad bankas yra pasiryžęs apsvarstyti ir kitus skolininko siūlomus įsiskolinimo padengimo būdus. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorius, nutraukdamas kredito sutartį, laikėsi pažadėtų palankesnių sutarties nutraukimo terminų. 2012-01-09 paranešime Nr. SR-1073 „Dėl sutarties nutraukimo“ AB„Swedbank“ dar kartą informavo skolininką, kad bankas yra pasiryžęs tartis dėl alternatyvių skolininko siūlomų skolos likvidavimo būdų. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas nereagavo į kreditoriaus pretenzijas ir raginimus grąžinti susidariusią skolą, nesikreipė į banką dėl galimybės susitarti dėl alternatyvių įsiskolinimo grąžinimo būdų, darytina išvada, kad apeliantas buvo pasyvus, elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, tokiais veiksmais sudarė pagrindą kreditoriui AB„Swedbank“ nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Įvertinus kredito sutarties nuostatas, sutarties vykdymo aplinkybes, skolininko veiksmus ir LR CK normas reglamentuojančias paskolos/kredito teisinius santykius, pripažintina, kad E. K. netinkamai vykdė kredito sutartį ir padarė esminį sutarties pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog UAB „Swedbank“, AB, pasinaudodamas CK 6.209 str. ir 6.217 str. jam suteikta teise, teisėtai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų vienašališkai nutraukė kredito sutartį Nr. 06-037557 - FA su visais jos pakeitimais ir papildymais.
Apeliantas E. K. atskirajame skunde nurodė, kad dėl labai sunkios materialinės padėties neturi galimybės nustatytais terminais atsiskaityti su kreditoriumi „Swedbank“, AB. Skolininkas pažymėjo, kad kiekvieną vasarą gauna papildomų pajamų dirbdamas atsitiktinius darbus statybose, todėl per kelis artimiausius mėnesius padengs susidariusį įsiskolinimą. Teismas pažymi, kad tokie apelianto teiginiai yra hipotetinio pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais ir nesudaro pagrindo manyti, kad E. K. turės realias galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriui.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškimo išsprendimui svarbias aplinkybes, pateiktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą areštuoti hipoteka įkeistą turtą. Priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurios keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. pirmos dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.