- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-92-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- BUAB „Altgroup“
- Atsakovas
- UAB „Ronaldo transportas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Pralita“, UAB „Fudo“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Altgroup“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-34175-734/2013 pagal ieškovo BUAB „Altgroup“ ieškinį atsakovui UAB „Ronaldo transportas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Ronaldo transportas“ priešieškinį ieškovui BUAB „Altgroup“ dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys UAB „Pralita“, UAB „Fudo“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Altgroup“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ronaldo transportas“ 8114,08 Lt skolą už vežimo paslaugas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-05-02 ieškovas ir atsakovas sudarė krovinio gabenimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas užsakė transporto paslaugas, teikiamas UAB „Altgroup“, pervežant krovinį iš Kauno į Aktobe (Kazachstanas). Krovinio pervežimo kaina - 6100 Eur. Sutartimi šalys sulygo, kad atsakovas ieškovui už vežimo paslaugas turi sumokėti, pristačius krovinį per 20 dienų po CMR važtaraščio kopijų gavimo. Krovinys Aktobėje buvo pristatytas 2013-05-21, CMR važtaraščio kopiją UAB „Altgroup“ gavo 2013-05-28, pagal kurią ir buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kurias atsakovas turėjo apmokėti iki 2013-06-18. 2013-06-21 atsakovas ieškovui pervedė 12948 Lt už transporto paslaugas, likusios 8114,08 Lt sumos jis nesumokėjo. Minėtą sumą atsakovas savavališkai pasisavino pagal 2013-05-28 pretenziją UAB „Altgroup“ dėl 2013-05-15 krovinio pervežimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Altgroup“ ir UAB „Ronaldo transportas“, kurios pagrindu atsakovas užsakė transporto paslaugas, pervežant krovinį iš Kauno į Aktobę. Tarptautiniame krovinio transportavime dalyvavo UAB „Fudo“, UAB „Ronaldo transportas“, UAB „Altgroup“ ir UAB „Pralita“. UAB „Fudo“ važtaraštyje yra nurodytas, kaip krovinio siuntėjas, UAB „Pralita“ - vežėjas. UAB „Ronaldo transportas“ ir UAB „Altgroup“ atliko ekspedijavimo paslaugas. Tarp UAB „Ronaldo transportas“ ir UAB „Altgroup“ buvo sudaryta krovinio gabenimo sutartis 2013-05-15 Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp UAB „Altgroup“ ir UAB „Pralita“ krovinio gabenimo sutartis 2013-05-16 Nr. 130516 EG/6. Kaune UAB „Fudo“ terminale prekėmis buvo pakrautas UAB „Pralita“ pristatytas vilkikas RENAULT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), krovimo darbus atliko UAB „Fudo“ darbuotojai, pakrautas vilkikas 2013-05-21 išvyko iš UAB „Fudo“ teritorijos, tačiau 2013-05-22 grįžo į terminalą, motyvuodamas tuo, jog blogai sutvirtintas krovinys. 2013-05-23 atidarius vilkiko priekabą, aptiktos 35 pakuotės sugadinto krovinio. 2013-05-28 iš UAB „Ronaldo transportas“ ieškovas gavo pretenziją apmokėti 8114,08 Lt nuostolius. Ieškovas nesutinka su minėtu reikalavimu, nes UAB „Altgroup“ nėra atsakingas už krovinio sugadinimą, nes jis buvo ekspeditorius, o faktinis vežėjas UAB „Pralita“ (LR CK 6.256 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Ronaldo transportas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-05-28 su pretenzija kreipėsi į vežėją UAB „Altgroup“, reikalaudamas atlyginti dėl dalies krovinio sugadinimo ir vėlavimo patirtus nuostolius, sudarančius 2350 Eur. Kartu su pretenzija atsakovas pateikė vežėjui PVM sąskaitą-faktūrą, serija RTV Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 8114,08 Lt nuostolių atlyginimo. Vežėjas į minėtą pretenziją neatsakė ir nuostolių per pretenzijoje nurodytą laiką neatlygino, todėl atsakovas sumokėjo ieškovui 12948 Lt, įskaitydamas ieškovo padarytus nuostolius 8114,08 Lt sumai. Ieškovo pateikti dokumentai, t.y. vežimo sutarčių nuostatos, užsakymai, sąskaitos-faktūros patvirtina, kad šalys buvo sutariusios ne dėl krovinio ekspedijavimo, bet dėl pervežimo paslaugų teikimo, t.y. sutartimi ieškovas prisiėmė atsakomybę už krovinių vežimą, gavo avansinę įmoką už vežimo paslaugas. Kai šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako, kaip krovinio vežėjas, nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. CMR konvencijos 3 str. nustatyta, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Sutartyje nustatyta, kad vežėjas materialiai atsako už krovinio saugumą nuo pakrovimo iki pristatymo gavėjui (CMR konvencijos 3 str., LR CK 6.130 str.).
Trečiasis asmuo UAB „Pralita“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad jis nėra 2013-05-02 Krovinio gabenimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimą atsakovui, šalis, todėl nesiima vertinti bylos šalių sutartinių santykių turinio. Sutartimi prievolės prisiima tik jos šalys, todėl jokiems kitiems asmenims atsakomybė už galimai netinkamą sutarties vykdymą kilti negali.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Ronaldo transportas“ pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo 8114,08 Lt nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, remiantis CMR konvencija, nustatyta, jog vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas vežti. Vairuotojas krovimo metu nepastebėjo pažeistų pakuočių ir nenurodė, kad krovinys blogai supakuotas, nors jis privalėjo, paimdamas važtaraštį, patikrinti krovinį. Vežėjas savo veiksmais užtikrino ir prisiėmė riziką, jog krovinys ir jo pakuotė yra priimti tinkamos išorinės būklės. Ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovo skolą už pervežimo paslaugas, o atsakovas teigė, kad prievolė pasibaigė priešpriešinių reikalavimų įskaitymu (LR CK 6.130 str., CMR konvencijos 3, 8, 17, 18 str.).
Atsiliepimas
Ieškovo UAB „Altgroup“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašydamas jį atmesti; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 8114,08 Lt skolą; 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad krovinio disponentas yra Latvijos kompanija „SIA Tshudi Logistics“, ir būtent jos užsakymu krovinys iš Kauno turėjo buti nuvežtas į Aktobe (Kazachstanas). Atsakovas UAB „Ronaldo transportas“ neturi nuosavybes teisės į gabenamą krovinį, o krovinio sugadinimo atveju yra pažeidžiamos būtent krovinio savininko nuosavybės teisės. UAB „Ronaldo transportas“, kaip vežėjas, neteisėtai 2013-05-28 pateikė pretenziją UAB „Altgroup“, kaip vežėjui, dėl dalies krovinio sugadinimo, kadangi faktiškai tuo metu jokių nuostolių pagal krovinio gabenimo sutartį atsakovas nebuvo patyręs. Konkrečiu atveju tiek atsakovas, tiek ieškovas bei faktinis vežėjas UAB „Pralita“ CMR konvencijos prasme yra suprantami kaip vežėjai ir už krovinio praradimą ar sugadinimą atsako prieš krovinio siuntėją. Faktinis siuntėjas UAB „Fudo“ turėjo perduoti vežėjui krovinį gabenti pagal CMR važtaraštį, jį supakuoti ir pakrauti, jeigu nėra susitarta kitaip. Atsakomybė dėl dalies krovinio sugadinimo vežėjams kyla prieš siuntėją, o ne vienas prieš kitą. Faktinio vežėjo UAB „Pralita“ vairuotojas padarė viską, kad nebūtų dar labiau sugadintas krovinys. Vairuotojas, nustatęs kad su jo vežamu kroviniu kažkas yra negerai, ėmėsi visų priemonių krovinį išsaugoti (LR CK 6.256 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-16 sprendimu nusprendė:
1) Ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovo UAB „Ronaldo transportas“ 8114,08 Lt skolą pagal 2013-05-02 Krovinio vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 243,42 Lt žyminio mokesčio ir 3000 Lt atstovavimo išlaidų;
2) Patenkinti atsakovo UAB „Ronaldo transportas“ priešieškinio reikalavimą ir priteisti atsakovo UAB „Ronaldo transportas“ naudai iš ieškovo UAB „Altgroup“ 8114,08 Lt nuostolių pagal 2013-05-15 Krovinio vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 243,42 Lt žyminio mokesčio ir 2556,59 Lt atstovavimo išlaidų;
3) Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, išieškoti iš atsakovo UAB „Ronaldo transportas“ ieškovo UAB „Altgroup“ naudai 443,41 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2013-05-02 pasirašyta Krovinio gabenimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas įsipareigojo pervežti iš Kauno į Kazachstaną krovinį. Sutartimi šalys susitarė, kad krovinio pervežimo kaina yra 4550 Eur, iš kurių 1500 Eur, kaip avansas, sumokamas iš karto, likusi suma per 20 d. po CMR kopijų pateikimo. Tarp šalių nėra ginčo dėl šia sutartimi įvykdyto pervežimo, atsakovas turėtų pilnai atsiskaityti sutartimi nustatytą vežimo paslaugų kainą (CK 6.813 str.). Pagal ieškovo pateiktą 2013-05-16 krovinio pervežimo sutartį-užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), krovinį, kuris buvo apgadintas, faktiškai vežė UAB „Pralita“. Ši aplinkybė nustatyta iš CMR važtaraščio (duomenys neskelbtini). Dėl krovinio dalies sugadinimo atsakovas 2013-05-28 pateikė pretenziją, kuria pareikalavo ieškovą atlyginti 2350 Eur nuostolių. Ieškovas 2013-07-22 raštu į pretenziją atsakė, jog nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas yra kaltas dėl krovinio dalies sugadinimo, nes už tai turi atsakyti tiesioginis vežėjas UAB „Pralita“ bei pareikalavo sumokėti 8114,08 Lt sumą už atliktas vežimo paslaugas pagal kitą vežimo sutartį. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad jis nėra atsakingas už dalies krovinio sugadinimą vežimo metu pagal 2013-05-16 krovinio pervežimo sutartį-užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). CMR konvencijos 3 str. nustato, jog vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. CMR Konvencijos 8 str. nustato, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; krovinio ir pakuotės išorinę būklę. CMR Konvencijos 9 str. nustato, kad važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai, jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, todėl iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Iš pateikto į bylą CMR važtaraščio (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad vežėjas UAB „Pralita“ važtaraštyje, pakraunant krovinį, neatliko jokių žymėjimų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad siuntėjas krovinį būtų pakrovęs netinkamai, ar krovinys būtų buvęs defektuotas pakrovimo metu, todėl nustatęs, kad krovinys po dienos kelionės apgadintas buvo grąžintas į pakrovimo sandėlį UAB „Fudo“, teismas padarė išvadą, kad krovinys apgadintas vežimo metu ir visa atsakomybė dėl krovinio dalies apgadinimo tenka vežėjui. Jei sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskyrimo vietą, nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas), jis atsako siuntėjui, kaip vežėjas, nepriklausomai nuo to, ar jis veža pats, ar paveda tai padaryti trečiajam asmeniui. Tokiais atvejais ekspeditorius, atlyginęs nuostolius pagal CMR Konvencijos nuostatas, turi regreso teisę kitų dalyvaujančių vežime asmenų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu (CMR Konvencijos 37 str.). Atsakovas pateikė į bylą aktą, krovinio gavėjo Latvijos bendrovės SIA TSHHUDI LOGISTICS pretenziją atsakovui atlyginti nuostolius, įrodančius faktą dėl dalies krovinio sugadinimo bei įrodymus, kad jis sumokėjo krovinio gavėjui nuostolius (LR CK 6.210 str., CMR Konvencijos 8 str., 9 str., 37 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Altgroup“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-16 sprendimo dalį, kurioje teismas patenkino atsakovo UAB „Ronaldo transportas“ priešieškinio reikalavimą ir priteisė jo naudai iš ieškovo 8114,08 Lt nuostolių, 243,42 Lt žyminio mokesčio ir 2556,59 Lt atstovavimo išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nėra ištyręs ir įvertinęs, kokius įsipareigojimus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Ronaldo transportas“ turėjo Latvijos kompanijai „SIA Tshudi Logistics“ dėl krovinio pakrovimo, krovinio sustatymo transporto priemonėje ir krovinio tvirtinimo. Krovinio disponentas, krovinio siuntėjas yra Latvijos kompanija „SIA Tshudi Logistics“, kuri 2013-05-09 su UAB „Ronaldo transportas“ sudarė krovinio transportavimo užsakymą, pagal kurį jis įsipareigojo krovinį nuvežti iš Kauno į Kazachstaną. UAB „Ronaldo transportas“ buvo pirmasis sutartinis vežėjas, antrasis vežėjas - UAB „Altgroup“, krovinio faktinis siuntėjas - UAB „Fudo“, kurios darbuotojai turėjo atlikti tinkamą krovinio supakavimą ir krovinio pakrovimą. Ieškovas ir atsakovas krovinio vežime atliko ekspedicines funkcijas, nes įsipareigojo nuvežti krovinį, tačiau CMR konvencijoje prasme nėra laikomi vežėjais. UAB „Altgroup“, UAB „Ronaldo transportas“, UAB „Pralita“, UAB „Fudo“ dėl apgadinto krovinio turi atsakyti krovinio siuntėjui solidariai, pagal savo kaltės laipsnį. Teisę reikalauti iš vežėjo atlyginti žalą turi tik krovinio savininkas, nors ir nesudaręs sutarties su vežėju. Atsakovas, neturėdamas regreso teisės, neteisėtai 2013-06-21 pasisavino 8114,08 Lt, kurie priklausė ieškovui už atliktas vežimo paslaugas pagal visiškai kitą vežimo sutartį. Teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl atsakovo priešieškinio įskaitymo, netinkamai išnagrinėjo faktines aplinkybes bei netinkamai taikė CMR Konvencijos nuostatas, todėl padarė klaidingas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą (LR CK 6.191 str., CMR Konvencijos 25 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Ronaldo transportas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas pagal ieškovo pateiktą 2013-05-16 krovinio pervežimo sutartį-užsakymą nustatė, jog krovinį faktiškai vežė ne UAB „Altgroup“, bet jo pasamdyta UAB „Pralita“. UAB „Altgroup“ atsako prieš atsakovą už savo pasirinkto krovinio vežėjo veikmus ir klaidas. Sutartyje buvo nurodyta, kad pervežimas vykdomas pagal CMR konvenciją. Atsakovas teigia, jog atsakomybė dėl krovinio sugadinimo prieš atsakovą tenka ieškovui pagal šalių sudarytą vežimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo sutartinių įsipareigojimų vykdymui pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Pralita“, jis atsako prieš atsakovą už savo pasirinkto krovinio vežėjo veiksmais atsakovui padarytą žalą. Atsakovas atitinkamai įgijo regreso teisę į ieškovą, o ieškovas - į UAB „Pralita“ (CMR Konvencijos 3 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų dėl įskaitymo atlikimo. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria, atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, teismas nusprendė išieškoti iš atsakovo ieškovo naudai 443,41 Lt bylinėjimosi išlaidų, paliekant kitą sprendimo dalį dėl ieškinio ir priešieškinio patenkinimo nepakeistą (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo teisinio pagrindo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nes, ieškinį patenkinus visiškai, pagal byloje pareikštus reikalavimus ieškovas nereiškė reikalavimo dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Tai, kad atsakovas priešieškiniu prašė įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, nesutinkant ieškovui, nesudarė teisinio pagrindo teismine tvarka atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kai byla jau buvo iškelta teisme pagal reikalavimus, kurie buvo ginčijami teisme (LR CK 6.134 str. 1 d. 1 p.).
Nagrinėjamoje byloje teisminis ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo mokėti dalį mokesčio už pervežimą ieškovui, atsakovui nustačius, kad ieškovas, atlikdamas pervežimą, dėl vežamo krovinio padarė nuostolius, o atsakovas nurodė, kad sumažino vežėjo mokestį už pervežimą padarytų nuostolių dydžiu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp šalių kilusio ginčo teisingam sprendimui teisiškai reikšmingas klausimas dėl nuostolių atlyginimo, nes atsiliepime į ieškinį ir priešieškiniu atsakovas ginasi ieškovo prievole dėl nuostolių atlyginimo.
Nagrinėjant atsakovo atsikirtimų ir priešieškinio reikalavimų pagrindą dėl nuostolių atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus ieškovo, kaip vežėjo, veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusių nuostolių, o taip pat ieškovo, kaip vežėjo, kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pagal CMR konvenciją vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra CMR konvencijos narė.
Krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį, įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui, kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis.
Nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas - atsakovas) pats krovinio neveža, bet dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas - ieškovas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį.
Nagrinėjamu atveju krovinio vežimo sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens naudai, atsakovas patyrė nuostolių dėl to, kad už vežėją atlygino nuostolius ir kad šie nuostoliai yra kilę dėl ieškovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo dėl krovinio dalies sugadinimo vežimo metu.
Kompensacija už krovinio nuostolį negali viršyti 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijos nustatytų maksimalių nuostolių atlyginimo ribų. CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ribota civilinė vežėjo atsakomybė, kurios išimtis yra CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatos. Jeigu nustatyta vežėjo kaltė, atitinkanti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygas, tai vežėjo civilinės atsakomybės apribojimas, nustatytas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje, netaikomas. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes pagrįstai prilyginamas tyčiniams veiksmams. Vežėjo didelis nerūpestingumas nagrinėjamu atveju, kai krovinys apgadinamas dėl ieškovo nesugebėjimo nugabenti krovinį jo dalies neišsaugojus tarptautinio gabenimo atveju, atitinka CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vežėjo atsakomybė dėl krovinio dalies sugadinimo nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Byloje nėra duomenų, kad pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį ieškovas, kaip vežėjas, neatsako už krovinio dalies sugadinimą. Byloje nėra duomenų dėl krovinio dalies defektų ar aplinkybių, kurių padarinių ieškovas, kaip vežėjas, negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka ieškovui, kaip vežėjui: vežėjas turėjo įrodyti, kad krovinio dalis apgadinta dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių, bet šios procesinės pareigos ieškovas neįvykdė.
Ieškovas savo reikalavimo teises kildina iš sutartinių teisinių santykių, kurie atsirado, vykdant tarp UAB „Ronaldo transportas“, kaip užsakovo, ir UAB „Altgroup“, kaip vežėjo, sudarytą krovinio gabenimo sutartį 2013-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 10), pagal kurios sąlygas užsakovas įsipareigojo atsiskaityti su vežėju už suteiktas paslaugas bei CMR važtaraščio (1 t., b.l. 11-12) pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė krovinio vežimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo pervežti pagal atsakovo užsakymą krovinį iš Lietuvos į Kazachstaną.
Atsakovas savo reikalavimo teises kildina iš sutartinių teisinių santykių, kurie atsirado, vykdant tarp UAB „Ronaldo transportas“, kaip užsakovo, ir UAB „Altgroup“, kaip vežėjo, sudarytą krovinio gabenimo sutartį 2013-05-152 Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 21), pagal kurios sąlygas vežėjas materialiai atsako už krovinio saugumą nuo pakrovimo į transporto priemonę iki pristatymo gavėjui, atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė krovinio vežimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo pervežti pagal atsakovo užsakymą krovinį iš Lietuvos į Kazachstaną. Tai, kad krovinio vežimo sutartį vykdė faktinis vežėjas UAB „Pralita“, savaime nereiškia, kad atsakovas nepatyrė nuostolių. Atsakovas įrodė atsiradusius nuostolius (1 t., b.l. 71-80, 129-135), kurie yra kilę dėl ieškovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo dėl krovinio gabenimo. Ta aplinkybė, kad krovinį gabeno UAB „Pralita“, nepanaikina ieškovo civilinės atsakomybės.
Atsakovas nurodė, kad ieškovas privalo atlyginti nuostolius, kadangi jie atsirado dėl ieškovo padaryto sutarties pažeidimo – ieškovas neužtikrino, kad visas krovinys bus gabenamas tinkamai ir nebus jo dalis sugadinta. Tai reiškia, kad formuluotė dėl to, kad vežėjas materialiai atsako už krovinio saugumą nuo pakrovimo į transporto priemonę iki pristatymo gavėjui, reiškia materialines teisines pasekmes, t.y. už dalies krovinio sugadinimą pareigą atlyginti nuostolius. Atsakovas įrodė, kad jis atlygino nuostolius, todėl turi teisę regreso tvarka į kompensaciją dėl nuostolių atlyginimo iš ieškovo, kaip vežėjo. UAB „Ronaldo transportas“, kaip užsakovo, ir UAB „Altgroup“, kaip vežėjo, sudaryta krovinio gabenimo sutartis 2013-05-152 Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 21) nėra nuginčyta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo ja abejoti ir remiasi, atsižvelgiant į tai, kad yra galiojanti ieškovo prievolė atlyginti atsakovo patirtus nuostolius dėl dalies krovinio sugadinimo pagal CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 75,78). Toks nuostolių atlyginimo dydis pagal šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, atitinka šalių sutarties tikruosius ketinimus, teisingus ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Ieškovas neįrodė, kad dalis vežamo krovinio buvo sugadinta ne dėl ieškovo kaltės ar dėl nenugalimos jėgos, todėl įgijo pareigą atlyginti atsakovo įrodytus nuostolius, kurie neviršija vežimo kainos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp minėtų neteisėtų ieškovo veiksmų ir atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė neteisėtus ieškovo, kaip vežėjo, veiksmus, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – netinkamu sutartinių prievolių vykdymu, neužtikrinant, kad visas krovinys bus nugabentas nesugadintas. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti ieškovą nuo atsakomybės. Ieškovas neįrodė, kad jis padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti nuostolių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas, kaip vežėjas, neįrodė teismui, kad ėmėsi visų reikiamų saugumo priemonių ir padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas, tuo užtikrindamas tinkamą savo, kaip vežėjo, prievolių įvykdymą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui. Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme ir ieškinys, ir priešieškinis buvo patenkinti visiškai, kad yra naikinama sprendimo dalis kuria, atlikęs priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, teismas nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „Ronaldo transportas“ ieškovo UAB „Altgroup“ naudai 443,41 Lt bylinėjimosi išlaidų, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes šalims nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą instancinę teismų sistemą. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė rungimosi ir lygybės civiliniame procese principų (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.193 str., 6.200 str., 6.245 str. – 6.249 str.; CPK 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014-07-09 nutartimi ieškovui BUAB „Altgroup“ buvo iškelta bankroto byla, todėl pagal LR CPK 83 str. 1 d. 8 p. bankrutavusiai įmonei grąžinama 70,49 EUR (243,42 Lt) sumokėto žyminio mokesčio ( 2 t., b.l. 16) už apeliacinį skundą, nutarties vykdymą šioje dalyje pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 3 str., 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., teismas
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria, atlikęs priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, teismas nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „Ronaldo transportas“ ieškovo UAB „Altgroup“ naudai 443,41 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Grąžinti ieškovui BUAB „Altgroup“ (j. a. k. 303028805) 70,49 EUR (243,42 Lt) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nutarties vykdymą šioje dalyje pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.