- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-11
- Bylos Nr.
- eI3-205-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00191-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir akcinei bendrovei, „LTG Infra“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, AB "LTG Infra"
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, leidimo atlikti veiksmus ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo atsakovui R. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir akcinei bendrovei „LTG Infra“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėja, ir Susisiekimo ministerija) pareiškimu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:
1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2020 m. kovo 23 d. akto Nr. ŽVP-1270-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ (toliau – ir 2020 m. kovo 23 d. aktas Nr. ŽVP-1270-(1.18.)) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo R. S. (toliau – ir atsakovas, ir R. S.) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 104/200 dalį 0,0041 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo;
2) nustatyti, kad R. S. atlyginimo už Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 23 d. aktu Nr. ŽVP-1270-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ visuomenės poreikiams paimamą 104/200 dalį 0,0041 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 9,88 Eur.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje išnagrinėjo Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir leidimo atlikti veiksmus ir 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. kovo 23 d. akto Nr. ŽVP-1270-(1.18.) teisėtumą, leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą R. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 104/200 dalį 0,0041 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, kuriuo „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo remiantis pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, yra galiojantys teisės aktai.
Teismas nustatė, kad yra parengti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektas, kurį Nacionalinės žemės tarnybos direktorius patvirtino 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1P-396-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo“, 2019 m. rugpjūčio 30 d. parengta Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 19-08-511KL, kurioje nurodyto atlyginimo suma, skirta R. S., pervesta į notaro depozitinę sąskaitą, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius priėmė 2020 m. kovo 23 d. aktą Nr. ŽVP-1270-(1.18.), o Susisiekimo ministerija tinkamai informavo R. S. apie vykdomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, jų metu priimtus dokumentus ir turinį.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasis Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs tai, kad R. S. tinkamais įrodymais pagrįstų prieštaravimų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo nepareiškė, padarė išvadą, jog Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo yra pagrįstas ir tenkinamas.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartis nustatyta tvarka nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi.
Paskirtame teismo posėdyje buvo sprendžiama dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą privačios nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį nustatymo.
Susisiekimo ministerija, pagrįsdama reikalavimą dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą R. S. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį nustatymo, pareiškime nurodė, kad žemės sklypas, kurio dalis paimama visuomenės poreikiams, yra žemės ūkio paskirties, jo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai; Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 19-08-511KL duomenimis, žemės sklypas nebuvo užstatytas, sklypas apaugęs žole, jame žemės ūkio veikla nebuvo vykdoma, o Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad žemės sklypui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių.
Pareiškėja paaiškino, kad Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 19-08-511KL nurodyta žemės sklypo dalies vertė nustatyta, taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – Metodika); žemės sklypo dalies rinkos vertę nustatė UAB „Inreal“ turto vertintojas M. Rubinas, turintis nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) 23 straipsnio 1 dalimi, teigė, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) ji nėra nuginčyta teisme. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 19-08-511KL yra galiojanti, todėl laikytina tinkamu ir leistinu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už iš atsakovo visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dalį.
Bylos proceso dalyviams apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Susisiekimo ministerija 2020 m. lapkričio 10 d. prašymu prašė tenkinti reikalavimą dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą R. S. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį, remiantis pareiškime išdėstytais argumentais ir motyvais. Pareiškėja pabrėžė, kad atsakovas nėra pateikęs prieštaravimų UAB „Inreal“ turto vertintojo parengtoje Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 19-08-511KL nurodytam atlyginimo dydžiui.
Atsakovas R. S. atsiliepimo į Susisiekimo ministerijos pareiškimą nepateikė.
Akcinė bendrovė „LTG Infra“ ir Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog sutinka su pareikštu reikalavimu dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą R. S. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį nustatymo. Teigė, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dalies vertinimas atliktas nustatyta tvarka, turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje nustatyta paimamo žemės sklypo dalies vertė yra teisinga.
Pareiškimo reikalavimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo dalį nustatymo tenkinamas.
Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų - ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 dalis). Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo; už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu; apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.
Bylos duomenimis, UAB „Inreal“ turto vertintojas M. Rubinas 2019 m. rugpjūčio 30 d. parengė Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 19-08-511KL. Šios vertinimo ataskaitos duomenimis, vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,00041 ha dalies, projektinis Nr. 291-2, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2019 m. liepos 30 d.) buvo 19 Eur.
Išanalizavus Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 19-08-511KL pateiktus duomenis, daroma išvada, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimtą (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0041 ha dalį (projektinis Nr. 291-2) nustatytas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo metodą ir Metodiką; Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą parengė UAB „Inreal“ turto vertintojas M. Rubinas, turintis nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją, kurią patvirtina pažymėjimas Nr. A000566.
Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Metodikoje; visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.
Byloje nėra pateikta duomenų, kad R. S. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaigai būtų teikęs skundą dėl UAB „Inreal“ turto vertintojo M. Rubino parengtos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 19-08-511KL arba šią ataskaitą nuginčijęs teismine tvarka. Atsakovas nepateikė teismui savo iniciatyva parengtos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos su kitokiu nustatytu atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį dydžiu, bei nenurodė tinkamais įrodymais pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 19-08-511KL išvada apie atlyginimo už paimtą žemę dydį.
Teismas, 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi skirdamas teismo posėdį, skirtą nagrinėti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamos žemės atlyginimo nustatymo, R. S. ginčijant Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 19-08-511KL nurodytą atlyginimo dydį, pasiūlė pateikti tinkamus įrodymus, įskaitant ir savo iniciatyva parengtą iš jo paimto žemės sklypo dalies rinkos vertės nustatymo ataskaitą. Iki teismo posėdžio R. S. tokių įrodymų nepateikė.
Nustačius, kad UAB „Inreal“ turto vertintojo M. Rubino parengta Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 19-08-511KL Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta ir yra galiojanti, ji vertinama kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas tinkamas įrodymas, kuriuo grindžiamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamos R. S. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalies vertės dydis. Darydamas nurodytą išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus, jog turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (žr., pvz., 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad R. S. pagal Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 19-08-511KL nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį dydis yra teisingas ir atspindi visuomenės poreikiams paimtos žemės rinkos vertę.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad R. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 23 d. aktu Nr. ŽVP-1270-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimtą nuosavybės teise valdytas 104/200 dalis 0,0041 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 9,88 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo tenkinti.
Nustatyti, kad R. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 23 d. aktu Nr. ŽVP-1270-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytas 104/200 dalis 0,0041 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 9,88 (devyni eurai ir 88 euro centai).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.