Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. 2015-03-30 Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto inspektorė D. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2015-03-27 18.16 val. Pilies jūrų uosto poste UAB „Westimport“ muitinės tarpininko atstovė I. B., būdama atsakinga už I. Ž. prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikė muitiniam įforminimui importo deklaraciją, kuriai MDAS sistemoje suteiktas Nr. 15LTLUB0001M004E76. RATIS sistema nukreipė deklaraciją į „Raudoną“ kanalą (fizinis prekių tikrinimas). Deklaruota devinta prekė – nesupakuotos moteriškos rankinės iš tekstilės medžiagų, 18 vnt. (15 vnt. „Tommy Hilfiger“, 1 vnt. „Guess“, rankinės 2 vienoje „Celebrity“, skirtos asmeniniam naudojimui), KN kodas 42022290, bruto masė (35 langelis) – 8 kg, 18 NAR (41 langelis). Įvertinus lokalią riziką, be RATIS sistemoje nurodytų tikrinimo būdų, priimtas sprendimas atlikti ir detalų deklaruojamų prekių tikrinimą. Atlikus dokumentinį ir fizinį prekių tikrinimą pagal RATIS patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), rasta nedeklaruotų prekių: 2 vnt. „Tommy Hilfiger“ rankinių iš tekstilės gaminių. Vadovaujantis 2004-06-07 Muitinės departamento įsakymu 1B-615, prieš pateikiant prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti, 2015-03-19 UAB „Westimport“ direktorius G. B. pateikė prašymą apžiūrėti prekes (Nr. 5LUB00024). I. B., nedeklaruodama dalies prekių, pažeidė muitinės procedūrų įforminimo tvarką, numatytą 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 59 str. Šiais savo veiksmais I. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209¹ straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu I. B. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209¹ straipsnio 2 dalyje. Ginčo dėl minimo pažeidimo padarymo nėra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. B. kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. B. nesutinka su bausmės dydžiu, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti jai mažesnę nuobaudą arba iš viso neskirti, argumentuodama tuo, jog pažeidimą padarė netyčia, jokios naudos ji nesiekė ir negavo, valstybei jokie nuostoliai nebuvo padaryti, todėl teismo paskirta

868 Eur bauda yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui.

ATPK 209¹ straipsnyje numatyta atsakomybė už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimus. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas, padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už ATPK 209 ¹ straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su prekių (daiktų) konfiskavimu.

Teismas, individualizuodamas skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Kaip matyti iš skundžiamojo teismo nutarimo, teismas, skirdamas I. B. nuobaudą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad padarytas visuomenei nepavojingas administracinės teisės pažeidimas, pažeidimas žalos nepadarė, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti I. B. paskyrus 868 Eur baudą.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, į pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime išdėstytus argumentus dėl nuobaudos I. B. skyrimo, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju ATPK 209¹ straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pažeidėjai I. B. skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 209¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje, t. y. 868 Eur baudą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas skundžiamo nutarimo motyvuose nenurodė, kokia įstatymo norma vadovaujantis buvo skirta švelnesnė nei ATPK 209¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda. Apeliacinio teismo nuomone, toks teismo padarytas pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio būtų pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuobaudos skyrimą, ir paskyrė neteisingą nuobaudą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pagrindo skirti dar švelnesnę nuobaudą ar jos iš viso neskirti, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnio). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintus bausmės tikslus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo pažeidėjai už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209 ¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 868 Eur bauda, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, kaltės formą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nėra per griežta, atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus, todėl ją dar sumažinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-15 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir galutinė.