Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite Baudžiamoji byla Nr. 1A-162/2010

Teisejas Kestutis Lukošiunas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5;

1.1.8.2; 1.1.8.7.1; 1.1.11.9; 1.2.26.2.1;

2.4.6.3.1.

2010 m. kovo 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju E. K. ir I. K. apeliacinius skundus del Varenos rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisves apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant bendrauti su I. K. ir ipareigojant buti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val. bei atlyginti padaryta turtine žala nukentejusiajai R. U. per šešis menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos, I. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisves apribojimu devyniems menesiams, uždraudžiant bendrauti su E. K. ir ipareigojant buti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val. bei atlyginti padaryta turtine žala nukentejusiajai R. U. per šešis menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos.

Iš E. K. ir I. K. solidariai priteista A. U. naudai 2000,00 Lt (du tukstanciai litu) neturtines žalos atlyginimo ir R. U. naudai 530,00 Lt (penki šimtai trisdešimt litu) turtines žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

E. K. ir I. K. nuteistos už tai, kad pažeide viešaja tvarka, t. y. jos 2009 m. balandžio 11 d., apie 01.00 val., viešoje vietoje, Varenoje, Basanaviciaus g. 31, prie „Ažuolo“ vidurinei mokyklai priklausancios sporto aikšteles, veikdamos bendrininku grupe, tycia, be priežasties, ižuliu elgesiu ir patyciomis demonstruodamos nepagarba aplinkiniams, sutrikdydamos visuomenes rimti, E. K. pagriebus nukentejusiaja A. U. už plauku ir ja pargriovus bei viena karta ispyrus i nugara ir ne mažiau dvieju kartu delnais sudavus i veida, apdraskius kaires akies voka, tampant už plauku, I. K. prisijungus prie E. K. neteisetu, nusikalstamu veiksmu ir A. U. prievarta nuavus batus, kelnes, E. K. tampant nujkentejusiaja A. U. už plauku, pasodinus, delnu viena karta sudavus i veida, ne mažiau triju kartu ispyrus i kaire šlauni, I. K. ne mažiau triju kartu ispyre A. U. i dešine šlauni. Tokiu budu, E. K. ir I. K. bendrais veiksmais nukentejusiajai A. U. padare kraujosruvas odoje kaires ausies kaušelyje, abiejose šlaunyse ir dešineje blauzdoje, odos nubrozdinimus kaires akies apatiniame voke, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apeliaciniu skundu nuteistoji E. K. prašo pakeisti Varenos rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendi, jos nusikalstama veika perkvalifikuoti i Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. bei sušvelninti paskirtaja bausme, atsižvelgiant i nepilnameciu baudžiamosios atsakomybes ypatumus. Prašo sumažinti neturtines žalos atlyginima, taip pat sumažinti turtines žalos atlyginima iki 279,00 Lt.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad konflikto iniciatore buvo neblaivi A. U., butent nukentejusioji pradejo keikti apeliante, isikibo jai i plaukus. Del šios priežasties nuteistoji buvo priversta panaudoti neteisetus veiksmus A. U. atžvilgiu. Neteisetai elgesi del asmeniniu priežasciu, t. y. iš pykcio. Apeliante taip pat pažymi, jog nukentejusiajai nebuvo nuauti batai bei kelnes.

Apeliante teigia, kad A. U. ir R. U. skirtingai nurodo užpuolimo aplinkybes, todel ju parodymai laikytini prieštaringais ir vertintini kritiškai. E. K. taip pat pastebi, kad be prieštaringu A. U. ir R. U. parodymu byloje nera jokiu objektyviu irodymu, leidžianciu konstatuoti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Nuteistajai nesuprantama, kodel pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai bausme, atsižvelge i tai, kad ji linkusi nakties metu dažnai buti mieste ir neatsakingai elgtis, taciau neatsižvelge i tai, kad nukentejusioji ivykio vietoje taip pat buvo nakties metu.

E. K. dar karta pažymi, jog nusikalstamus veiksmus ji atliko del asmeniniu priežasciu, t. y. del to, kad nukentejusioji kišosi i jos asmenini gyvenima, tokius apeliantes teiginius patvirtina liudytoju S. S., A. L., nuteistosios I. K. parodymai. Tokias aplinkybes galetu patvirtinti ir V. K., taciau prašymas apklausti ši liudytoja pirmosios instancijos teisme buvo nepagristai atmestas.

Apeliante yra isitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas jos atžvilgiu turejo taikyti Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus nuostatas. Teigia, kad nors ji nusikaltima padare budama pilnamete, taciau aštuoniolika metu jai suejo tik prieš septynias dienas iki nusikalstamos veikos padarymo, todel mano, kad pagal socialine branda ji prilygo nepilnameciui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo ipareigojimas buti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val. apsunkins apeliantes galimybes mokytis Varenos technologijos ir verslo mokyklos suaugusiuju neakivaizdinio mokymo 11 klaseje, kadangi pamokos kartais vyksta iki 21.00 val. ir ilgiau. Del šios priežasties ipareigojimas turetu buti keistinas, nustatant pareiga buti namuose nuo 23.00 val. iki 07.00 val.

Nuteistoji teigia, kad byloje nera pakankamai irodymu, pagrindžianciu pareikšta civilini ieškini del turtines žalos. Iš byloje esanciu irodymu matyti, jog A. U. ivykio vietoje rado drabužius, todel nera jokio pagrindo teigti, kad turi buti atlyginta šiu daiktu verte. Taip pat nera jokio pagrindo teigti, jog nuketejusioji prarado 80,00 Lt grynuju pinigu, buvusiu jos kelnese.

Apeliante mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustate nukentejusiosios patirtos neturtines žalos dydi. Nukentejusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nedidele turtine žala, ji pati išprovokavo konflikta, nusikalstami veiksmai buvo padaryti iš asmeniniu paskatu, apeliantes turtine padetis yra sunki, del šiu priežasciu priteistos neturtines žalos dydis turi buti mažinamas.

Apeliaciniu skundu nuteistoji I. K. prašo švelninti jai paskirta bausme bei sumažinti priteistos žalos atlyginima. Apeliante nurodo, jog jos veiksmai nera pavojingi, ji suprato, kad pasielge netinkamai. Prašo atsižvelgti i tai, kad ji tik bande išskirti E. K. bei A. U., nukentejusiosios atžvilgiu smurto beveik nenaudojo. I. K. taip pat prašo atsižvelgti i jos sunkia materialine padeti.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistosios ir ju gynejai prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras, nukentejusioji ir jos atstoves prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas pagristai nuteise E. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Nuteistosios kaltuma del jai inkriminuotos veikos padarymo patvirtina irodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinejimo metu, aptarti nuosprendyje.

Nukentejusioji A. U. viso proceso metu nuosekliai teige, kad konflikto iniciatoremis buvo E. K. bei I. K.. Nukentejusioji nurode, jog nuteistosios jos atžvilgiu vartojo necenzurinius žodžius, o veliau panaudojo fizine prievarta, nuave batus bei numove kelnes (b. l. 183, 104-106, 131-133). Tokius nukentejusiosios parodymus patvirtino ir liudytojai L. I., A. D., V. K. bei R. U.. Nors pamineti liudytojai paties ivykio nemate, taciau jie visi su nukentejusiaja bendravo praejus trumpam laikui po nusikalstamos veikos padarymo ir nurode, jog A. U. jiems paaiškino, jog ja užpuole ir sumuše dvi merginos (b. l. 183-184). Pažymetina, jog liudytojas L. I. pirmosios instancijos teisme nurode, kad nukentejusioji paaiškino, jog buvo užpulta triju asmenu, taciau pagarsinus šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose buvo paaiškinta, kad nukentejusioji teige, jog ja užpuole dvi merginos (b. l. 47-48), liudytojas šiuos parodymus patvirtino. Taigi, ivertinus visa, kas aptarta, teigtina, jog nukentejusiosios A. U. parodymai yra nuoseklus, juos patvirtina minetu liudytoju parodymai, todel jais netiketi nera jokio pagrindo.

Nuteistoji E. K. apeliaciniame skunde teigia, kad A. U. parodymai nesutampa su jos istatymines atstoves R. U. parodymais dalyje del konflikto pradžios, t. y. pati nukentejusioji teige, jog buvo užpulta iš nugaros, o R. U. nurode, jog nukentejusioji buvo užpulta jai ir nuteistosioms prasilenkiant, todel visi nukentejusiosios bei jos istatymines atstoves parodymai turi buti vertintini kritiškai. Toks apeliacinio skundo teiginys yra nepagristas. Nukentejusiosios istatymine atstove ir civiline ieškove R. U. pirmosios instancijos teisme nurode, jog dukra jai aiškino, kad nuteistosios „atejo priešais ir prisikabino“ (b. l. 183), pati nukentejusioji paaiškino, kad ivykio vietoje pamate ateinancias Egle ir Iveta (b. l. 183). Aptarti teiginiai leidžia daryti išvada, kad nukentejusioji ir nuteistosios ejo iš priešingu pusiu, šioje dalyje aptarti parodymai visiškai sutampa. Ivertinus tai, kad liudytoja pati tiesiogiai konflikto nemate, darytina išvada, jog ji tik abstrakciai, nedetalizuodama tikslaus užpuolimo momento, nurode, jog jos dukra buvo užpulta. R. U. nenurode, kad nukentejusioji buvo užpulta iš priekio ar tuo momentu, kaip prasilenkinejo su nuteistosiomis. Todel teigtina, jog R. U. ir A. U. parodymai vieni kitiems neprieštarauja, esminese aplinkybese visiškai sutampa, o vertinti ju kaip nepatikimu nera jokio pagrindo.

Priešingai nei teigia E. K., byloje nera jokiu duomenu, kurie leistu teigti, jog A. U. konflikto metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Alkoholio vartojimo fakta neige pati nukentejusioji, o liudytoja R. U. teige, jog jos dukra grižusi namo neatrode apsvaigus, tokius pacius pastebejimus išsake ir bylos baigtimi nesuinteresuoti liudytojai L. I., A. D., V. K..

Ivertinus nuoseklius ir patikimus A. U. parodymus bei juos patvirtinancius liudytoju L. I., A. D., V. K. bei R. U. parodymus, apeliacines instancijos teismui nekyla jokiu abejoniu, kad pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, jog butent užpuolimo metu nukentejusiajai buvo numautos kelnes bei nuauti batai.

Apeliacini skunda nagrinejanti kolegija pastebi ir tai, kad tiek iš nuketejusiosios, tiek iš paciu nuteistuju parodymu matyti, jog glaudžiu draugystes santykiu jos nepalaike, bet ir nekonfliktavo tarpusavyje. Vertinant šia aplinkybe su tuo, kad nukentejusioji ivykio vietoje buvo viena, nuteistosios pirmos priejo prie nukentejusiosios (tokia aplinkybe pirmosios instancijos teisme nurode pati E. K. (b. l. 182)), mažai tiketina, kad nukentejusioji be jokios priežasties butu pradejus konfliktuoti, tuo labiau, kad kaip jau mineta,iš byloje esanciu irodymu matyti, jog anksciau tarp šiu asmenu konfliktu nebuvo kile.

Teismui nekyla jokiu abejoniu, jog nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. prie mokyklai priklausancios sporto aikšteles. Šios aplinkybes iš esmes negincija nei viena apeliante.

Kaip žinia, viešoji tvarka yra morales ir pagarbos vieni kitiems principais pagristos bendrosios viešojo elgesio taisykles, egzistuojancios visuomeneje. Šiu taisykliu laikymasis užtikrina visuomeneje normalia gyvenimo eiga, tolerantiška bendravima, civilizuotus tarp žmoniu kylanciu konfliktu sprendimo budus, susilaikyma nuo agresyvumo, igyvendinant savo interesus. Byloje nustatyta, kad nuteistosios pirmos priejo prie nukentejusiosios, vartojo jos atžvilgiu necenzurinius žodžius, po to padare sužalojimus, nuave batus bei numove kelnes. Kolegijos isitikinimu, nagrinejamu atveju visiškai nesvarbu ar nukentejusioji raše, kokias nors žinutes E. K. vyrui ar ji skambino minetam asmeniui. Šios apeliaciniame skunde minimos priežastys vertintinos kaip menkavertes ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmes neturi. Kita vertus, pasirinkta asmeniniu santykiu sprendimo vieta ir budas leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagristai nustate, kad nuteistosios sutrikde visuomenes rimti, pademonstravo nepagarba aplinkiniams. Pažymetina, kad toks aplinkybiu vertinimas neprieštarauja ir susiklosciusiai teismu praktikai (pvz., Baudžiamosios bylos Nr. 2K-126/2006, Nr. 2K-122/2008). Patys nuteistuju veiksmai, t. y. necenzuriniu žodžiu vartojimas, smurto naudojimas, kelniu numovimas bei batu nuavimas rodo, jog tokiais veiksmais buvo siekiama ižuliai, pasityciojant parodyti savo pranašuma prieš nukentejusiaja. Tokiu budu nuteistosios demonstravo elgesio taisykliu ir morales normu visuomeneje nepaisyma, siekima pažeisti nusistovejusias žmoniu tarpusavio bendravimo normas ir sutrikdyti visuomenes tvarka bei rimti. Atkreiptinas demesys i tai, kad liudytoja A. L. pirmosios instancijos teisme nurode, jog nuteistosios buvo atejusios pas ja nakties metu ir pasigyre, kad sumuše ir išrenge kažkokia mergina (b. l. 184). Šie liudytojos parodymai dar karta patvirtina, jog savo veiksmais nuteistosios sieke sutrikdyti visuomenes tvarka, parodyti savo pranašuma prieš pacia visuomene bei joje egzistuojancias elementarias elgesio bei sugyvenimo taisykles. Taip pat teigtina, jog A. U. padaryti sužalojimai laikytini tik papildomu nuteistuju padarytos nusikalstamos veikos objektu.

Kolegija atkreipia demesi i tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymejo, jog pati E. K. yra teigusi, kad nukentejusioji žinutes jos vyrui siunte tik iki Naujuju metu, o V. K. nuo 2009 m. kovo 17 d. buvo suimtas ir ikalintas. Vertinant šias aplinkybes su nusikaltimo padarymo laiku, t. y. 2009 m. balandžio 11 d., darytina išvada, jog nuteistosios versija, kad nusikalstamus veiksmus ji atliko išskirtinai del asmeniniu priežasciu, vertintina tik kaip siekis palengvinti savo teisine padeti.

Nuteistoji E. K. teisi nurodydama, jog Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus nuostatos gali buti taikomos ir asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sueje aštuoniolika metu. Taciau ši istatymo nuostata yra išimtis iš taisykles. Istatymas palieka teise teismui nuspresti ar asmeniui sulaukusiam pilnametystes butina taikyti Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus nuostatas. Nagrinejamu atveju nei nusikalstamos veikos pobudis, motyvai, nei kitos bylos aplinkybes neleidžia daryti išvados, jog E. K. nusikalstamos veikos padarymo metu pagal socialine branda prilygo nepilnameciui. Pastebetina, kad tokiu aplinkybiu nenurodo ir pati apeliante, o tik formaliai atkartoja Baudžiamojo Kodekso komentare išdestytus teiginius. Taigi, taikyti nuteistosios E. K. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus nuostatas nera jokio pagrindo. Aplinkybe, jog nuteistosios socialine branda atitinka pilnamecio asmens branda iš dalies patvirtina ir tai, kad ji 2009 m. birželio 8 d. sudare santuoka.

Pirmosios instancijos teismas pagristai iš nuteistuju priteise 530,00 Lt R. U. patirtai turtinei žalai atlyginti. Tiek R. U., tiek A. U. apklaustos apeliacines instancijos teisme nurode, jog iš ryto nuejusios i ivykio vieta, nerado iškritusiu telefono ausiniu, batu, kelniu, kelnese buvusiu pinigu. Nurodyti daiktai buvo prarasti del nuteistuju kaltes, todel jos privalo atlyginti šiu daiktu verte. Pažymetina ir tai, jog nukentejusioji pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad nuteistosios neleido pasiimti numautu kelniu bei nuautu batu, o pacios staiga pradejo begti (b. l. 183).

Nepagristas E. K. apeliacinio skundo teiginys, kad liudytoju L. I., A. D. ir V. K. parodymai leidžia daryti išvada, jog nukentejusioji susirinko savo drabužius po ivykio ar ju jau neturejo iki konflikto. Liudytojas A. D. pirmosios instancijos teisme nurode, jog nukentejusioji buvo be kelniu, taciau prisidengusi apatine kuno dali (b. l. 184). Liudytojas V. K. nurode, jog mergina aikšteleje kažko ieškojo, o priejus prie pareigunu paaiškino, jog rubus nupleše užpuolikes, mergina apatine kuno dali buvo prisidengusi striuke, ispudis buvo, kad ji nuoga (b. l. 184). Liudytojas L. I. nurode, jog ivykio vietoje mate mergina, kuri kaip jam pasirode rinko drabužius, jai priejus prie pareigunu ji buvo be kelniu, kažkuo apsijuosusi (b. l. 183). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurode, jog mergina buvo be kelniu ir be batu. (b. l. 47-48). Taigi, iš aptartu liudytoju parodymu galima daryti išvada, jog A. U. bande ieškoti kelniu bei batu, taciau ju nerado, kadangi priejus prie liudytoju ji šiu daiktu neturejo. Aplinkybe, jog nukentejusioji iki konflikto su nuteistosiomis buvo su kelnemis bei batais patvirtina jos pacios nuoseklus parodymai, kuriais netiketi nera jokio pagrindo.

Taigi, mažinti R. U. priteistos 280,00 Lt turtines žalos (už prarastus daiktus ir pinigus) dydžio del apeliaciniame skunde nurodytu argumentu nera jokio pagrindo.

Neturtine žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. itvirtinta nuostata, kad neturtine žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymetina ir tai, kad CK nenustato neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel pareiga ivertinti nukentejusiojo patirta neturtine žala tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, privalo atsižvelgti i visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, taip pat vadovaujasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str.2 d.).

Iš byloje esanciu irodymu matyti, jog A. U. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentejusioji del nuteistuju neteisetu tyciniu veiksmu be jokios abejones patyre šoka, stresa ir pažeminima. Todel apeliacinius skundus nagrinejantis teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustate A. U. patirtos neturtines žalos dydi, jis nera mažintinas.

Nepagristas nuteistosios E. K. skundo teiginys, kad konflikta iniciavo pati nukentejusioji, jis kilo del asmeniniu paskatu. Šios apeliacinio skundo teiginius paneigia byloje esantys irodymai, kurie buvo aptarti anksciau. Atkreiptinas apelianciu demesys i tai, kad pagal šiuo metu susiklosciusia teismu praktika, nustatant neturtines žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinems teisems ir turtiniams interesams, dydi, atsižvelgiama ir i šiomis veikomis padaryta turtine žala, taciau sprendžiant klausima del neturtines žalos, padarytos nusikaltimais žmogaus sveikatai, šis kriterijus negali buti sureikšminamas. Nagrinejamu atveju, E. K. ir I. K. padarytos nusikalstamos veikos papildomas objektas yra žmogaus sveikata, todel ju turtine padetis nera pakankamas pagrindas mažinti priteistos neturtines žalos dydi, tuo labiau, kad žala turi buti atlyginta solidariai. Mažinti priteistinos neturtines žalos dydi del to, kad, nuteistosios E. K. nuomone, padaryta nedidele turtine žala, nera jokio pagrindo.

Kita vertus, teiseju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, teisingai apskaiciaves turtines žalos už nukentejusiajai priklausancius prarastus daiktus (60,00 Lt už kelnes, 80,00 Lt už batus, 60,00 Lt už telefono ausines, 80,00 Lt grynuju pinigu) bei neturtines žalos dydi, pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, išsprende nukentejusiosios A. U. istatymines atstoves ir civilines ieškoves R. U. civilinio ieškinio klausima, priteisdamas kaip turtines žalos atlyginima 50,00 Lt keliones išlaidu bei 200,00 Lt išlaidu advokato paslaugoms apmoketi.

Pažymetina, jog iš aukšciau nukentejusiosios istatymines atstoves ir civilines ieškoves nurodytos turtine žala sudarancios sumos, tik už prarastus daiktus atsiradusi žala yra priskirtina prie nusikalstama veika padarytos turtines žalos. Kitos R. U. nurodytos išlaidos priskirtinos proceso išlaidoms bei išlaidoms advokato darbui apmoketi. Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, pirmosios instancijos teismas nepagristai jos turetas proceso išlaidas (50,00 Lt keliones išlaidas) bei 200,00 Lt išlaidas advokato paslaugoms apmoketi priteise pastarajai kaip nusikalstama veika padaryta turtine žala.

Pagal LR BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., pripažines kaltinamaji kaltu, teismas, priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi. Taigi, tiek nukentejusiosios istatymines atstoves R. U. turetos proceso išlaidos, tiek atstovavimo išlaidos pagristos byloje esanciais dokumentais (b. l. 33), priteistinos iš nuteistuju, kas sudaro – 200,00 Lt už civilinio ieškinio pareiškimo surašyma, 50,00 Lt - už kelione i Alytu teismo medicinos tyrimo atlikimui – iš viso 250,00 Lt.

Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 2 p. numato, kad teismas, asmeni, nuteista laisves apribojimo bausme, gali ipareigoti atlyginti nusikalstama veika padaryta turtine žala. Tokiu budu, E. K. bei I. K. gali buti ipareigotos per teismo nustatyta termina atlyginti tik iš ju priteista turtine žala.

Pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistosioms E. K. bei I. K. bausmes, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimu nepažeide. Teismas nenustate nuteistuju atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, o atsakomybe sunkinancia aplinkybe pagristai pripažino tai, kad nusikaltima jos padare bendrininku grupeje.

E. K. bei I. K. pirmosios instancijos teismas paskyre viena iš švelnesniu Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytu alternatyviu bausmiu, t. y. laisves apribojima. E. K., kaip aktyviau atlikusiai nusikalstamus veiksmus, teismas paskyre laisves apribojima vieneriems metams, o I. K. devyniems menesiams. Byloje nustatyta, jog apeliantes padare nesunku tycini nusikaltima viešajai tvarkai, tuo paciu savo neteisetais veiksmais sužalojo nukentejusiaja,. Taigi, vertinant šias aplinkybes su kitoms bausmes skyrimui reikšmingomis aplinkybemis, apeliacinius skundus nagrinejancio teismo nuomone, E. K. ir I. K. buvo paskirtos tinkamos rušies ir trukmes bausmes, kuriu pagalba bus pasiekti tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. Pastebetina ir tai, kad paskirtuju bausmiu dydis yra mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 48 str. numatytas laisves apribojimo bausmes vidurkis.

Nuteistoji I. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog jai paskirtoji bausme turi buti švelninama, nes ji jokio smurto prieš nukentejusiaja nevartojo. Toks apeliacinio skundo teiginys yra nepagristas, kadangi byloje surinktais ir ištirtais irodymais yra nustatyta, jog nors I. K. veike ne taip aktyviai kaip E. K., taciau ji taip pat sudave nukentejusiajai smugius, be to, numove jai kelnes, nuave batus.

Pirmosios instancijos teismas abiem nuteistosioms parinko tinkamus draudimus ir ipareigojimus, taciau netinkamai nustate ipareigojimo buti namuose salygas. Kolegijos isitikinimu, ipareigojimo buti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val. laikotarpis yra nustatytas tinkamai, taciau ivertinus tai, kad E. K. mokosi Varenos technologijos ir verslo mokykloje suaugusiuju neakivaizdinio mokymo 11 klaseje (b. l. 208), abi nuteistosios šiuo metu yra pilnametes, darbingos, joms paskirtas ipareigojimas gali riboti ju galimybes mokytis ar dirbti (kaip žinia, tiek mokslas, tiek darbas socializuoja asmeni bei iprastai daro jam teigiama poveiki), todel nustatytina, jog ipareigojimo buti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val. nuteistosios turi laikytis, jeigu tai nera susije su mokslu ar darbu.

Del paminetos priežasties Varenos rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendis keistinas del netinkamai pritaikyto istatymo ir netinkamai paskirtos bausmes.

Netenkintinas nukentejusiosios A. U. atstoves prašymas del priteisimo iš kaltinamuju i valstybes biudžeta 135 Lt 45 ct antrines teisines pagalbos išlaidu už advokates darba apeliacines instancijos teisme bei keliones išlaidu atlyginimo, kadangi to nenumato baudžiamojo proceso istatymas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistuju E. K. ir I. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Varenos rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendi pakeisti:

Nuteistaja E. K. ipareigoti buti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusije su mokslu ar darbu.

Nuteistaja I. K. ipareigoti buti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusije su mokslu ar darbu.

Priteisti iš E. K. ir I. K. R. U. naudai solidariai 280,00 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litu) turtines žalos atlyginimo ir po 125,00 Lt (viena šimta dvidešimt penkis litus) proceso išlaidu bei išlaidu, turetu advokato paslaugoms apmoketi.

Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.