Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarimo E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. R. (b. l. 2) už tai, kad ji 2009 m. birželio 4 d., apie 18.15 val., Šv. Mykolo g. 11, Vilniuje, vairuodama automobilį Rover, v. Nr. (duomenys neskelbtini) ir manevruodama atbuline eiga, kliudė bei apgadino stovinčią transporto priemonę Toyota Corolla, v. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotoja iš eismo įvykio vietos išvažiavo nesilaikydama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) nustatytos tvarkos. Šiais veiksmais E. R. pažeidė KET 9 ir 232 punkto reikalavimus, t. y. padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o nstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį pažeidimą būtina nustatyti tris momentus, t. y. kad: 1) buvo eismo įvykis, 2) asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei 3) kad jis iš įvykio vietos pasišalino nesilaikydamas KET reikalavimų. Aptariama veika pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaroma tik tyčia (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. N16-2330/2007).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. R. vairuojamas automobilis kliudė R. M. priklausantį automobilį ir jį apgadino (b. l. 4). Šio fakto administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija (b. l. 10, 20). E. R. sukeltas įvykis atitinka KET 3 punkte pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad E. R. tiesiogiai susijusi su kilusiais neigiamais padariniais.

KET XXX skirsnis nustato eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. KET 232 punkte yra aptarta situacija, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, tokiu atveju nėra būtina kviesti policijos į eismo įvykio vietą, tačiau su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji rašytiniame paaiškinime nurodė, kad apeliantei atsisakius kalbėtis ir neteisėtai pasišalinus, ji apie įvykį informavo policiją. Tuo tarpu E. R. laikosi versijos, jog tik sutarusi su nukentėjusiąja neforminti įvykio teisės aktų nustatyta tvarka ir R. M. nepareiškus pretenzijų dėl patirtos žalos atlyginimo, išvažiavo iš teisės pažeidimo padarymo vietos.

Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog byloje surinkti faktiniai duomenys yra prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, rėmėsi R. M. rašytiniu paaiškinimu, tačiau pastaroji posėdyje neapklausta, taip pat tinkamai neišklausė E. R. gynybos argumentų. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009), vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 284 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti, neapklausė įvykio dalyvių, netyrė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškeltos įvykio versijos, jos nepaneigė, priimto nutarimo nemotyvavo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

E. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis neskundžiama.