- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-04
- Bylos Nr.
- 1A-3/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Elena Vainienė, Jonas Algimantas Venckus (pran.)
- Nuteistasis
- B. Ž.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. laisvės atėmimu dešimčiai metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 9 d. ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos 9 d., apie 22.00-22.30 val., pilietei G. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio Patašinės km., Marijampolės sav., pirmo aukšto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui su E. Š. dėl netinkamo V. D. elgesio, sudavė du smūgius dešinės rankos delnu bei vieną smūgį dešinės kojos keliu E. Š. į kairę veido sritį, sukėlė kraujosruvą veide, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu kairio pusrutulio sferiniame paviršiuje, kuris komplikavosi į galvos smegenų suspaudimą, tuo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, ko pasekoje nuo stipraus veido ir galvos sumušimo E. Š. mirė, t.y. tyčia nužudė E. Š. .
Šalies argumentai
Nuteistasis A. Ž. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti: pripažinti jį kaltu pagal BK 135 str. 1 d., o pagal BK 129 str. 1 d. – išteisinti. Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar BK 129 str. 1 d. taikymas asmeniui, kuris pagal faktines bylos aplinkybes padarė sunkų kūno sužalojimą, kuris sukėlė mirtį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. nuostatoms.
Apeliantas nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu. Skunde nurodo, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausme. Jam pateikti kaltinimai yra netikslūs, ir tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. ir Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 str. 1 d. nuostatos. Pagal faktinę bylos medžiagą nukentėjusiajam E. Š. buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie visumoje vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Apelianto manymu, tyčinis nužudymas ir sunkus kūno sužalojimas, sukėlęs nukentėjusiojo mirtį, yra netapatūs dalykai. Kadangi baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės už sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris sukėlė nukentėjusiojo mirtį, tai, apelianto nuomone, teismas prieš priimant galutinę išvadą, turėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar BK 129 str. 1 d. taikymas asmeniui, kuris pagal baudžiamosios bylos faktines aplinkybes padarė sunkų sveiktos sužalojimą, kuris sukėlė nukentėjusiojo mirtį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. nuostatoms. Nurodo, kad po jo suduotų kelių smūgių E. Š. buvo gyvas ir jis nuo tokių smūgių mirti negalėjo. Liudytojų K. M. , A. Š. parodymai bei įvykio vietos apžiūros protokolas taip pat patvirtina, kad E. Š. po konflikto išėjo iš G. K. sodybos. Kas vyko po E. Š. po konflikto išėjo iš G. K. sodybos. Kas vyko po E. Š. išėjimo duomenų nėra. Paskutinis asmuo matęs E. Š. gyvą, yra moteris, šventusi krikštynas A. Š. sodyboje, tačiau ji nebuvo apklausta. Apelianto manymu, minėtos moters parodymai yra svarbūs bylai teisingai išspręsti. Specialisto išvadoje konstatuota, kad E. Š. mirtis įvyko nuo stipraus veido ir galvos sumušimo. Jis sudavė smūgius E. Š. tik į veidą. Tai patvirtino įvykį matę liudytojai S. A. ir K. M. . Kas padarė E. Š. sužalojimą galvoje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta. Mano, kad E. Š. galvos sumušimas galėjo būti padarytas jam išėjus iš G. K. sodybos. tačiau byloje nenustatyta, ką E. Š. veikė išėjęs iš sodybos, kurioje įvyko konfliktas. Kadangi byloje nėra nustatyti E. Š. veiksmai po jo išėjimo iš G. K. sodybos, jis negali būti apkaltintas dėl tyčinio nužudymo. Teismas jį nuteisė remiantis tik prielaidomis ir spėjimais, nors visos abejonės turi būti traktuojamos jo naudai. Eksperto išvadoje nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, ką patvirtina ir faktinė bylos medžiaga. E. Š. rastas praėjus daug laiko nuo įvykio. Todėl jis gali būti nuteistas tik pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyręs įrodymus, jų išsamios analizės pagrindu teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teismo išvados dėl apelianto kaltės padarytos įvertinus įrodymus, vadovaujantis BK 20 str. 5 d. nuostatomis. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su šiom teismo išvadomis dėl tyčinio E. Š. nužudymo, nėra pagrindo teigti, kad apeliantas nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 129 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis A. Ž. konflikto metu sudavė du smūgius dešinės rankos delnu bei vieną smūgį dešinės kojos keliu E. Š. į kairę veido sritį, tuo padarydamas kraujosruvą veide, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu, kuris komplikavosi į galvos smegenų suspaudimą, sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą. To neginčija ir pats nuteistasis, prašydamas jo veiką kvalifikuoti pagal BK 135 str. 1 d., t.y. kaip sunkų sveikatos sutrikdymą minėtam asmeniui. Nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad nuteistojo smurtinių veiksmų pasėkoje E. Š. kraujas išsiliejo po galvos smegenų kietuoju dangalu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, ko pasėkoje po atitinkamo laikotarpio po sužalojimų padarymo E. Š. mirė. Tokia B. Ž. veika teisingai kvalifikuota kaip nužudymas, numatytas BK 129 str. 1 d.
Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj pat po padarytos veikos, ar praėjus kuriam tai laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 4 punktas).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp B. Ž. smurtinių veiksmų E. Š. atžvilgiu ir jo mirties yra priežastinis ryšys, nes nukentėjusiajam kraujas išsiliejo po galvos smegenų kietuoju dangalu, o po to suspaudė galvos smegenis, kas ir buvo mirties priežastimi, būtent dėl nuteistojo padarytų smurtinių veiksmų. Kolegijos nuomone ši teismo išvada yra teisinga ir pagrįsta surinktais įrodymais.
Be paties nuteistojo prisipažinimo smurtavus prieš nukentėjusįjį E. Š. , šią aplinkybę patvirtino liudytojai G. K. , M. K. , S. A. , K. M. .
Specialisto išvadoje, ištyrus E. Š. lavoną, konstatuota, kad mirtis įvyko nuo stipraus veido ir galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva veide, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu neužilgo iki mirties, Po padarytų kūno sužalojimų nukentėjusysis kurį tai laiką galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, judėti, gintis ir pan., t.y. gyventi nuo keliolikos minučių iki kelių valandų, t.y. tol, kol išsivystė masyvus kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu bei galvos smegenų suspaudimas, Išvadoje nurodyta, kad E. Š. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu, paveikiant kairės akies sritį ir dėl šio poveikio išsivystė kraujavimas po galvos smegenų kietuoju dangalu.
Pažymėtina, kad pats nuteistasis teisme pripažino teisme sudavęs E. Š. ne tik du kartus delnu į veidą, bet dar ir vieną kartą dešinės kojos keliu smūgį būtent į kairę veido pusę, kas konstatuota ir minėtoje specialisto išvadoje, surašytoje tiriant E. Š. lavoną.
Minėtos specialisto išvados teiginiai, liudytojų ir paties apelianto parodymai apie kojos keliu suduotą stiprų smūgį būtent į kairę veido pusę, kolegijos nuomone kaip tik ir patvirtina teismo išvadas apie tai, kad tarp B. Ž. smurtinių veiksmų ir E. Š. mirties yra priežastinis ryšys, teisingumą.
Apeliacinio skundo teiginys, kad būk tai E. Š. galėjo būti sumuštas po to, kai išėjo iš G. K. sodybos, kurioje A. Ž. kaip tik ir įvykdė minėtus smurtinius veiksmus, laikytinas nepagrįstu, nes tai prieštarauja ištirtiems įrodymams. Ištyrus E. Š. lavoną specialistas savo išvadoje konstatavo, kad kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu, paveikiant kairės akies sritį, dėl ko išsiliejus krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu ir suspaudus juos, įvyko mirtis. Kitų kūno sužalojimų nėra. Kolegijos nuomone, šis išvados teiginys akivaizdžiai paneigia apelianto skundo argumentą apie tai, kad E. Š. galėjo būti sumuštas kitų asmenų.
Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad bylos duomenimis, paskutinis asmuo matęs E. Š. gyvą, yra moteris ruošusis A. Š. sodyboje, tačiau teisme ji nebuvo apklausta. Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių iškviesti šią moterį, t.y. liudytoją L. G. , tačiau dėl objektyvių ir svarbių priežasčių to padaryti nepavyko. Ryšium su tuo apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. tikslu patikrinti byloje esantiems įrodymams, buvo perskaityti liudytojos L. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 1, b.l. 51-52). Kaip seka iš šių parodymų, liudytoja patvirtino 2004 m. liepos 10 d. apie 1 val. nakties buvusi išsinuomotoje iš A. Š. sodyboje Patašinės kaime, į kurią užklydo nepažįstamas kruvinu veidu vyriškis, kuris paaiškino netoliese girtavęs, einantis į Patašinės gyvenvietę, tačiau tamsoje pasiklydęs. Būdama pati išsigandusi dėl šio vyriškio atėjimo, liepė jam eiti nuo kiemo, vyras pakluso ir nuėjo. Minėtos liudytojos perskaitytų parodymų turinys, kolegijos nuomone, ne tik kad neprieštarauja aukščiau minėtiems įrodymams, kuriais nuosprendyje pagrįsta B. Ž. kaltė, o kaip tik iš dalies juos patvirtina. Įvykio vietos apžiūros duomenys patvirtina, kad E. Š. lavonas kaip tik ir buvo rastas pievoje netoli minėtos sodybos. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja L. G. nenurodė, jog į sodybą užklydęs vyriškis būtų sakęs, kad po išgertuvių einant į namus, jį kas būtų sumušęs. Pasak liudytojos, jis aiškino tik pasiklydęs tamsoje ir klausė kelio.
Vadovaudamasi išdėstytais motyvais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl priežastinio ryšio tarp nuteistojo B. Ž. veiksmų ir kilusių padarinių, t.y. E. Š. mirties, yra teisinga, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Sužalojimus, dėl kurių mirė E. Š. , padarė nuteistasis A. Ž. , todėl jis ir privalo atsakyti už kilusias pasekmes, t.y. E. Š. mirtį.
Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad jo veiksmais buvo tik sunkiai sutrikdyta E. Š. sveikata, o mirtis kilo galimai dėl kitų priežasčių, laikytini nepagrįstais ir atmestini. B. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d. ir ją perkvalifikuoti pagal BK 135 str., nėra pagrindo.
Skundo argumentas apie tai, kad teismas jo veiką kvalifikuodamas pagal BK 129 str. 1 d., o ne pagal BK 135 str. 1 d., būk tai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. 1 d. nuostatas, laikytini nepagrįstais ir taip pat atmestini. Byla buvo išnagrinėta viešai ir teisingai nepriklausomo ir bešališko teismo. Sprendžiant nuteistojo B. Ž. kaltės klausimą ir jo veikos kvalifikaciją baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kuriuos būtų galima pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą, nepadaryti. Vien tai, kad įrodymai įvertinti B. Ž. nepalankia linkme, nėra pagrindas teigti apie teismo šališkumą. Pažymėtina, kad skundo teiginiai apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų aktų pažeidimus nėra konkretizuoti, todėl laikytini deklaratyviais.
B. Ž. nuosprendžiu bausmė paskirta įstatymo sankcijos ribose, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., todėl laikytina individualizuota ir teisinga.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo B. Ž. apeliacinį skundą atmesti.