Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui V. M., trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė D. S. prašo priteisti iš atsakovo V. M. 10 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 2009-10-12 apie 11.00 val. Lentvario m., Trakų r. sav., Geležinkelio g. esančioje pėsčiųjų perėjoje ją partrenkė atsakovo V. M. vairuojamas automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji buvo parblokšta ant važiuojamosios kelio dalies, minėto automobilio priekine dalimi jai atsitrenkus į kairį šoną, nukrito ant dešinio šono. Pajuto stiprius skausmus tiek kairėje, tiek dešinėje kūno pusėje. Buvo nuvežta į Lentvario ambulatoriją, kur ją patikrino ir išleido gydytis ambulatoriškai. Trakų rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 87-1-646-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., ji pripažinta nukentėjusiąja, byloje paskirtas tyrimas kūno sužalojimo sunkumo laipsniui nustatyti. Vadovaujantis specialisto išvada Nr. G4623/09(01) jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2010-02-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, motyvuojant tuo, kad baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. kyla tik tada, kai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Autoįvykio kaltininku pripažintas atsakovas V. M., kurio atžvilgiu, nutraukus ikiteisminį tyrimą, iškelta administracinė byla ir 2010-04-01 Trakų rajono policijos komisariato nutarimu Nr. 07-10-4732712 jis nubaustas 750,00 Lt bauda. Ieškovė nurodė, kad buvo nedarbinga nuo 2009-10-12 iki 2009-10-23, t.y. virš 10 dienų, jai ilgą laiką skaudėjo sumuštas vietas, tiek kairę pusę, į kurią trenkėsi automobilis, tiek dešinę pusę, ant kurios nukrito, dešinį šoną skauda iki šiol. Draudimo kompanija jai atlygino 360,00 Lt neturtinės žalos, tačiau mano, kad ši suma labai maža ir neturtinę žalą vertina 10 000,00 Lt. Iki eismo įvykio buvo sveikas žmogus, o dabar, keičiantis orams, jaučia skausmą vietoje, kuriose buvo sužalojimai, dėl eismo įvykio taip pat nukentėjo ir jos mokslai, kadangi juos turėjo nutraukti, be to ilgai buvau nedarbinga. Iki šiol jaučia baimę eiti per pėsčiųjų perėjas. Neturtinės žalos dydį grindžia patirtu fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, patirta baime, ilgu gydymųsi, nepatogumais.

Atsakovės atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad draudimo kompanijos sumokėta ieškovei 360,00 Lt neturtinei žali atlyginti yra nepakankama suma. Prašoma 10 000,00 Lt suma neturtinei žalai atlyginti grindžiama tuo, kad ieškovė buvo nedarbinga 18 dienų, negalėjo lankyti paskaitų, dėl ko nutraukė mokslus. Jai iki šiol skauda šoną bei klubą, o šie negalavimai susiję su eismo įvykiu. Ieškovė patyrė stresą, jaučia baimę.

Atsakovas V. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2009-10-12 eismo įvykio metu savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs UAB DK „PZU Lietuva“ ir visiškai įvykdė visas draudėjo pareigas. Nurodė, kad sutarties metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. buvo nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos atlyginimo asmeniui ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. UAB DK „PZU Lietuva“ 2009-12-28 yra atlyginęs ieškovei D. S. visą jai padarytą 504, 55 Lt žalą.

Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (draudimo liudijimas AYAS Nr. 7311284) 2009-10-12 eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal nurodytą draudimo sutartį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymą Nr. X – 1137 (2007-05-17 redakcija), bei 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisykles, UAB DK „PZU Lietuva“ yra įpareigota atlyginti žalą, dėl kurios padarymo kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. D. S. į UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi 2009-10-26, jai buvo išmokėta 504,55 Lt draudimo išmoka, kurią sudaro 360,00 Lt neturtinei žalai atlyginti , 84,35 Lt drabužių taisymo ir kelionės išlaidoms atlyginti, 60,20 Lt gydymo išlaidoms atlyginti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. numato draudiko atsakomybės ribas - transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1000 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Draudimo atsakomybė atlyginant eismo įvykio metu nuketėjusių trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą yra ribojama 1000,00 eurų (3452,80 Lt). Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktas konkrečiai nurodo kokiu būdu yra apskaičiuojamas atlygintinos neturtinės žalos dydis, t.y. atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikino nedarbingumo trukmę ir kitais dokumentais. Draudimo išmokos dydis nustatomas pagal nedarbingumo dienų skaičių už kiekvieną dieną mokant po 20,00 Lt (12.1.punktas). Kadangi draudikui pateikti medicininiai dokumentai patvirtino dėl įvykio metu patirtos traumos gydymosi laikotarpį iki 2009-10-29, t.y. 18 dienų, duomenų apie tęsiamą gydymą ar traumos komplikacijų neturima, apskaičiuota draudimo išmoka sudaro 360,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjus šią draudimo išmoką ieškovei, draudiko sutartiniai įsipareigojimai yra visiškai įvykdyti.

Trečiojo asmens atstovė palaikė atsiliepimą i ieškinį, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M., vairuodamas automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-10-12 apie 10.55 val. Trakų r., Lentvaryje, Geležinkelio g. partrenkė į pėsčiųjų perėją išėjusią D. S. (b.l. 17, 28).

Atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 87-1-646-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. (b.l. 17), o D. S. šioje baudžiamojoje byloje 2009-10-15 Vilniaus apsk. VPK Trakų r. PK nutarimu pripažinta nukentėjusiąja (b.l. 4).

Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4623 /09 (01) matyti, kad D. S. sužalojimai dėl 2009-10-12 eismo įvykio kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 5).

Kadangi baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. kyla tik kai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, 2010-02-18 Trakų rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 87-1-646-09 nutrauktas (b.l. 7-9) ir V. M. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-10-4732712 (b.l. 28). Jis 2010-04-01 Vilniaus apsk. VPK Trakų r. PK nutarimu Nr. 07-10-4732712 dėl administracinio teisės pažeidimo nubaustas 750,00 Lt už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d. (b.l. 11).

Ieškovė, kreipdamasi į teismą, prašo priteisti iš atsakovo 2009-10-12 eismo įvykio metu padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Lt.

Sutinkamai su CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Savaime vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Kad dėl atsakovo veiksmų ieškovei D. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir aukščiau išdėstytais įrodymais.

Ieškovė dėl jos nežymaus sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis dešinės alkūnės, dešinio kelio srityse, odos nubrozdinimu su kraujosruva dešinio klubo srityje patyrė fizinį skausmą, be kita ko buvo sutrikdyta jos kasdienė veikla, mokslai - todėl ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Pabrėžtina, kad ieškovei tiek turtinė, tiek neturtinė žala dėl padarytos žalos 2009-10-12 eismo įvykio metu yra atlyginta atsakovo draudiko UAB DK „PZU Lietuva“, kadangi atsakovas laikotarpiu nuo 2009-06-21 iki 2009-12-20 buvo apsidraudęs UAB DK „PZU Lietuva“ (b.l. 21).

UAB DK „PZU Lietuva“ paskaičiavo ir sumokėjo D. S. 504,55 Lt draudimo išmoką, kurią sudaro 360,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, 84,35 Lt drabužių taisymo ir kelinės išlaidoms atlyginti, 60,20 Lt gydymo išlaidoms atlyginti (b.l. 38, 48-49).

Kaip nurodė trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu ieškovei draudimo išmokos dydis neturtinei žalai atlyginti paskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymu (2007-05-17 redakcija) ir 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo (2007-05-17 redakcija) 11 str. 1 d. 1 p. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, iki 2009 m. gruodžio 10 d. buvo 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui.

2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktas numato, kad atsakingas draudikas ar Biuras, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais. Draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sumos. Pagal taisyklių 12.1.punktą laikino nedarbingumo atveju – už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20,00 Lt, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos.

Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad ieškovės gydymas tęsėsi 18 dienų ir vertinant gydymosi trukmę po 20,00 Lt už kiekvieną nedarbingumo dieną paskaičiuota 360,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuri ir išmokėta ieškovei.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 12.5. punktą tuo atveju, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nesutinka dėl apskaičiuotos pagal šių Taisyklių 12.1, 12.2 ir 12.4 punktus neturtinės žalos dydžio, jis turi teisę kreiptis į atsakingą draudiką ar Biurą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje neturtinei žalai nustatytos maksimalios draudimo sumos, o šalims nesusitarus – į teismą, tačiau kaip nurodė trečiojo asmens atstovė ieškovė po draudimo išmokos išmokėjimo į juos su pretenzijomis nesikreipė ir draudimo išmokos neginčijo.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai kairį šoną ir dešinį klubą skauda iki šiol, keičiantis orams jaučia skausmą vietoje, kuriose buvo sužalojimai, dėl eismo įvykio taip pat nukentėjo ir jos mokslai, kadangi dėl gydymosi nelankė paskaitų, jai buvo sunku mokytis praleidus daug paskaitų, todėl turėjo mokslus nutraukti.

Be to byloje liudytoja apklausta ieškovės motina L. S. parodė, kad dukrai iki šiol skauda dešinę koją, šiuo metu parsidėjęs kojos tinimas, o iki eismo įvykio jokių skausmų ir tinimų nebuvo. Dabar atsiradę skausmai petyje, kojoje, visoje dešinėje pusėje. Po įvykio dukra ilgai blogai vaikščiojo.

2011-09-22 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovės atstovės prašymu byloje paskirta kompleksinė teismo medicinos ekspertizė, siekiant nustatyti ar D. S. šiuo metu jaučiami sveikatos sutrikimai turi priežastinį ryšį su 2009-10-12 eismo įvykiu (b.l. 74-75).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKG 85(228)/12(01) nustatyta, kad D. S. fiziniai sveikatos sutrikimai, užfiksuoti vėlesniu laikotarpiu po patirtų eismo įvykio metu sužalojimų, pasireiškiantys įvairiais nusiskundimais bei nustatytomis patologijomis - stuburo ir dešinės pėdos pirmo piršto iškrypimais nėra vertinami kaip 2009-10-12 eismo įvykio padariniai, todėl neturi su tuo priežastinio ryšio (b.l. 111-115).

Atsižvelgiant į šį ekspertizės aktą daroma išvada, kad ieškovės nurodomi fiziniai sveikatos sutrikimai, jaučiami iki šiol po 2009-10-12 eismo įvykio, nėra minėto eismo įvykio padariniai. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ekspertas jos neišsikvietė atlikdamas ekspertizę, tačiau kaip matyti iš minėto ekspertizės akto buvo tiriama ne pati ieškovė, o jos medicininiai dokumentai.

Taip pat ieškovė prašydama neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad jai dėl 2009-10-12 eismo įvykio teko nutraukti mokslus, kadangi buvo sunku mokytis praleidus daug paskaitų, tačiau byloje duomenų, apie tai, kad ieškovė yra nutraukusi mokslus ar kad mokslai nutraukti būtent dėl 2009-10-12 eismo įvykio, nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad ieškovei padaryta žala (turtinė ir neturtinė) yra paskaičiuota ir atlyginta įstatymų nustatyta tvarka, ieškovė neįrodė kad yra priežastinis ryšys tarp jos jaučiamų sveikatos sutrikimų, taip pat nutrauktų mokslų ir minėto 2009-10-12 eismo įvykio, todėl pagrindo tenkinti ieškinį nėra.

Kiti byloje esantys įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismo plačiau neanalizuojami.

Ieškovė vadovaujantis 2010-03-01 ir 2012-02-22 Vilniaus valstybės garantuojamos teisininės pagalbos sprendimais Nr. (1.7.)-S-612-10 ir Nr. (1.7.)-ST-41-12 yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 176-178, 270 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.