Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2009-02-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-259-142/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2009-02-26
Bylos Nr.
II-259-142/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pažeidėjas
L. T.
Nukentėjusysis
I. N.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-259-142/09
Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 45.4.4; 52.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMAS2009 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. T., nukentėjusiajai I. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. T. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (Vilniaus m. VPK VP EPT) nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK VP EPT KPR vyr. policininkas 2007-09-15 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E822047 L. T. už Kelių eismo taisyklių (KET) 159 p. reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2007-09-15 apie 13.48 val., Žirmūnų g. 64, vairuodamas automobilį Audi 100 Avan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurioje važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka KET neaptarta, nedavė kelio automobiliui, atvažiuojančiam jam iš dešinės, ir su juo susidūrė, dėl ko buvo sugadinti abu automobiliai. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 127 str. 2 d. (b. l. 9).

Vilniaus m. VPK VP EPT komisaras inspektorius 2007-10-29 priėmė nutarimą Nr. E822047 L. T. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą skirti 160 Lt baudą (b. l. 10).

L. T. padavė teismui skundą, kuriame prašo nutarimą panaikinti, nes jis KET nepažeidė. Paaiškino, kad važiavo parduotuvės „Rimi“ teritorijoje, Žirmūnų g. 64, Vilniuje. Privažiavęs prie važiuojamųjų dalių sankirtos su išvažiavimu iš dešinės, kur stovi automobiliai, pamatė, kad iš dešinės įstrižai smailiu kampu, kertant važiuojamąją dalį iš dešinės į kairę, išvažiuoja automobilis VW Jeta. Pamatęs tokį pavojingą manevravimą, jis sustojo neprisiartinęs prie važiuojamųjų dalių sankirtos. Automobilis, kurio jis tariamai nepraleido, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir trenkėsi į jo vairuojamo automobilio priekio dešinį kampą savo kairiuoju kampu. Tvirtino, kad tokioje situacijoje jis neturėjo galimybių išvengti eismo įvykio. Įsitikinęs, kad dėl eismo įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas.

Teismo posėdyje L. T. palaikė skundo argumentus, prašė nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad I. N. važiavo ne savo eismo juosta ir įstrižai. Jis matė ją atvažiuojančią, matomumo jam niekas neužstojo, todėl sustojo. I. N. pažiūrėjo į dešinę, į jo pusę nežiūrėjo ir važiavo skersai kelio.

Nukentėjusioji I. N. teismo posėdyje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad važiavo parduotuvės „Rimi“ teritorijoje, Žirmūnų g. 64, link pagrindinio įėjimo. Priartėjusi prie važiuojamųjų dalių sankirtos, pamatė iš kairės pusės atvažiuojantį automobilis Audi 100 Avant, kuris turėjo ją praleisti, tačiau to daryti nė neketino. Ji pradėjo stabdyti, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Neigė L. T. kaltinimus, kad važiavo įstrižai smailiu kampu. Paaiškino, kad prieš tai ji prasilenkė su kitu automobiliu, kuris išvažiavo jai iš dešinės ir pasuko į kairę. Jeigu ji būtų važiavusi pažeisdama KET, būtų susidūrusi jau su tuo automobiliu. Nors ji manevrą į kairę pradėjo šiek tiek kitu kampu, tačiau ne tai buvo tiesioginė ir pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Automobilio Audi 100 Avant vairuotojas besąlygiškai privalėjo duoti kelią visoms transporto priemonėms, artėjančioms iš dešinės, tuo tarpu jis net neketino duoti jai kelio. Aiškino, kad Audi 100 Avant vairuotojas prieš susidūrimą nebuvo sustojęs.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2007-09-15 apie 13.45 val. Žirmūnų g. 64, Vilniuje, parduotuvės „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis, kuriame susidūrė du automobiliai Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas L. T., ir VW Jetta, valst. (duomenys neskelbtini) vairuojamas I. N. (ATP medžiaga, b. l. 9-15). Eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET (1 p.). Atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, numatyta LR ATPK 127 str. 2 d. Sprendžiant, kam kyla atsakomybė pagal LR ATPK 127 str. 2 d., būtina atsakyti į klausimą, kurio vairuotojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu.

Byloje dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas L. T., konstatuota, kad eismo įvykis kilo, nes L. T. nesilaikė KET 159 p. reikalavimų (nutarimas, b. l. 10). KET (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 159 punktas nurodo, kad tais atvejais, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka KET neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.

Iš byloje pateiktų nuotraukų (b. l. 24, 41-45), darytų iš karto po eismo įvykio, nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Rimi“, Žirmūnų g. 64, Vilniuje, yra horizontalus kelio ženklinimas, nurodantis važiavimo kryptis, tačiau tai nereiškia, kad važiavimo tvarka yra aptarta, kaip to reikalauja KET nuostatos, nes teritorijoje nėra kelio ženklų, rodančių pirmumo teisę. Apie tokius kelio ženklus nekalbėjo nei eismo įvykio dalyviai, nei teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai V. C. ir D. K.. Liudytojai policijos pareigūnai teismo posėdyje parodė, kad teritorijoje buvo horizontalus kelio ženklinimas, nurodantis važiavimo kryptis, ir kuris tuo metu nebuvo įteisintas ir suderintas su savivaldybe. Be to, horizontalus ženklinimas buvo nepilnas, nes neatskirtos eismo juostos, nėra kito KET nurodyto galimo horizontalaus žymėjimo. Horizontalus ženklinimas nurodė tik eismo kryptis, kurios iš esmės atitiko KET nuostatas, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Vairuotojai privalėjo vadovautis dešinės taisykle, nes tokiose teritorijose galioja nuostatos, reglamentuojančios važiavimą kiemuose ir uždarose teritorijose. Vadinasi, L. T. važiuodamas per važiuojamųjų dalių sankirtą, besąlygiškai privalėjo praleisti visas jam iš dešinės atvažiuojančias transporto priemones. Iš eismo įvykio schemos (b. l. 12) ir nuotraukų (b. l. 24, 41, 44) aiškiai matyti, kad automobilis Audi 100 Avant yra įvažiavęs į važiuojamųjų dalių sankirtą per atstumą, apytikslį automobilio Audi 100 Avant priekinio sparno ilgiui. Šie įrodymai paneigia L. T. paaiškinimą, kad pamatęs iš dešinės atvažiuojantį automobilį, jis sustojo dar prieš sankirtą. Tačiau įvažiavimas į sankirtą tokiu atstumu niekaip negalėjo trukdyti kitoms per sankryžą važiuojančioms transporto priemonėms, netgi važiuojančioms jam iš dešinės. Tokia išvada, daroma atsižvelgus į KET 144 p., nurodantį, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, 152 p., nurodantį, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos (b. l. 12), automobilis VW Jetta per važiuojamųjų dalių sankirtą važiavo pažeisdamas paminėtų KET punktų reikalavimus, t. y. važiuojamųjų dalių sankirtoje įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Tokia išvada daroma atsižvelgus į automobiliams padarytų apgadinimų vietas bei automobilio VW Jetta padėtį važiuojamųjų dalių sankirtoje. Automobilis VW Jetta po susidūrimo buvo įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą ne skersai, o kampu. Pagal užfiksuotus automobiliams padarytus apgadinimus, kontaktas įvyko tarp automobilio Audi 100 Avant priekinės dešinės pusės ir VW Jetta priekinės kairės pusės (papildomi duomenys apie eismo įvykį, b. l. 12 antra pusė). Tai suponuoja išvadą, kad VW Jetta į kairę suko nukirsdama važiuojamųjų dalių sankirtos statmeną kampą, šitaip įvažiuodama į priešingos krypties važiuojamąją juostą, kurioje tuo metu buvo automobilis Audi 100 Avant. Tai aiškiai matyti iš nuotraukos, padarytos iš karto po įvykio (b. l. 41). Automobilis VW Jetta savo priekiu per 0,7 m pasisukęs į automobilį Audi 100 Avant (schema, b. l. 12). Todėl net ir tuo atveju, jeigu automobilis Audi 100 Avant būtų sustojęs prie pat važiuojamųjų dalių sankirtos krašto, tai VW Jetta važiuodama per sankirtą tokia trajektorija vis tiek galėjo kliudyti Audi 100 Avant, bet tokiu atveju jau jo kairį priekinės pusės kampą. Pati VW Jetta vairuotoja pripažino, kad manevrą į kairę reikėjo daryti šiek tiek kitu kampu, o tokį savo važiavimą paaiškino tuo, kad priekyje prie įėjimo į parduotuvę, buvo daug žmonių, kurie buvo ir ant važiuojamosios dalies, ir ji ant jų negalėjo važiuoti (rašytiniai I. N. paaiškinimai, b. l. 63-64). Tačiau tokie paaiškinimai negali pateisinti KET 152 p. reikalavimų nesilaikymo, nes tokiu atveju galima buvo sustoti ir praleisti pėsčiuosius, o ne keisti savo važiavimo kryptį pažeidžiant minėtą taisyklių reikalavimą. Toks automobilio VW Jetta manevravimas bei I. N. paaiškinimas, kad ji dar praleido iš dešinės atvažiuojantį automobilį, kuris įvažiavo į tą patį pravažiavimą, kuriuo ji važiavo, iš esmės pagrindžia L. T. paaiškinimą, kad automobilio VW Jetta vairuotoja visą laiką žiūrėjo į dešinę pusę, o į kairę nežiūrėjo, todėl jo ir nepastebėjo. Priešingu atveju, automobilio VW Jetta vairuotoja būtų važiavusi tokia trajektorija, kad nekliudytų priešingoje eismo juostoje esančio automobilio. Nėra abejonių, kad abu eismo įvykio dalyviai pamatę kliūtį stabdė, tačiau kadangi į kairę sukantis automobilis per važiuojamųjų dalių sankirtą važiavo nesilaikydamas KET 152 p. reikalavimų, susidūrimo išvengti nepavyko. I. N. aiškino, kad prieš važiuojamųjų dalių sankirtą ji prasilenkė su kitu automobiliu. Teismas neabejoja, kad iki važiuojamųjų dalių sankirtos I. N. važiavo savo važiavimo kryptimi, tačiau eismo įvykio schema ir nuotraukomis įrodyta, kad per sankirtą ji važiavo ne pagal KET reikalavimus, o įvažiuodama kampu į priešingos krypties eismo juostą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi buvo ne KET 159 p. reikalavimų pažeidimas. L. T. vairuojamas automobilis negalėjo būti kliūtimi jam iš dešinės atvažiuojantiems ir į kairę sukantiems automobiliams, nes toje sankirtos dalyje stovėjimo aikštelėje stovėjo automobiliai, su kuriais beveik susilyginęs sustojo pareiškėjas (jis kiek daugiau išvažiavo į sankirtą) ir iš dešinės atvažiuojantiems automobiliams visa jų eismo juosta buvo palikta laisva. Todėl, jeigu I. N. vairuojamas automobilis iš jos eismo juostos būtų kirtęs sankirtą taip, kaip to reikalauja KET 152 punktas, du eismo įvykyje dalyvavę automobiliai būtų prasilenkę nesusidurdami. ATPK 127 straipsnio 2 dalis užtraukia atsakomybę tik tuo atveju, jeigu būtent padarytas pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą. Šiuo atveju pareiškėjas negalėjo išvengti susidūrimo, nes jis negalėjo tikėtis, kad į sankirtą įvažiuojantis automobilis įvažiuos būtent į jo važiavimo eismo juostą ir tokiu kampu. Dėl nurodytų aplinkybių eismo įvykis kilo ne dėl L. T. kaltės. Kito eismo įvykio dalyvio atsakomybės klausimas jau negali būti sprendžiamas, nes praėjo ATPK 35 straipsnyje nustatyti patraukimo atsakomybėn terminai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas naikintinas, byla L. T. atžvilgiu nutrauktina, nesant L. T. veikoje pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus m. VPK VP EPT 2007-10-29 nutarimą Nr. E822047, kuriuo L. T. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymą paskirta administracinė nuobauda 160 Lt bauda, panaikinti ir bylą L. T. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Halina Zaikauskaitė