Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, teistas:

1. Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista į 45 parų areštą, bausmę atlikęs;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 50 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs;

3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 66 straipsnį, paskirta galutinė 58 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. K. 2019 m. kovo 6 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo pirmoje laiptinėje, ketvirtame aukšte apipylė degiu skysčiu B. Š. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir jas padegė. Tokiu visuotinai pavojingu būdu ir veiksmais V. K. pasikėsino sukelti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, tačiau nusikalstamos veikos jis nebaigė dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, nes padegtos durys buvo užgesintos.

Apklaustas įtariamuoju, V. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog kaltu prisipažįsta pilnai bei paaiškino, kad 2019 m. kovo 6 d. maždaug nuo 19 val. adresu (duomenys neskelbtini) jis vartojo alkoholinius gėrimus kartu su A. Š. Minėtame bute buvo jo sesuo A. Š. ir jo motina. Tikslaus laiko jis neprisimena, tačiau galimai apie 20 val. 30 min. A. Š. nusprendė eiti į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), o jis tuo metu sumanė eiti į miestą ir kartu su A. Š. užeiti pas šios sutuoktinį E. Š. pasiimti cigarečių. Jeigu gerai prisimena, su savimi jis turėjo pasiėmęs 0,5 litro talpos buteliuką kažkokio skysčio. Jis nežino, koks tai tiksliai buvo skystis ir negali paaiškinti, kam jis nešėsi šį skystį. Kiek prisimena, ant to buteliuko nebuvo jokios etiketės, buteliukas buvo permatomas. Tą buteliuką jis nešėsi savo striukės rankovėje. Nuėjus pas E. Š. bute adresu (duomenys neskelbtini) tarp jo ir E. Š. kilo žodinis konfliktas dėl striukės, nes jis buvo pasiskolinęs striukę iš E. Š., o šis prašė grąžinti jam tą striukę, tačiau jis (kaltinamasis) atsisakė tai padaryti. Po šio žodinio konflikto jis ir A. Š. išėjo iš buto į laiptinę, o E. Š. liko savo bute, jis stovėjo laiptinėje, prie atidarytų savo buto durų. Tuo metu jis (kaltinamasis), būdamas tarp namo ketvirto ir trečio aukštų, stovėdamas laiptinės aikštelėje, atsuko turėto skysčio buteliuko kamštelį ir šliūkštelėjo to skysčio ant laiptų link buto Nr. (duomenys neskelbtini), kur stovėjo E. Š. Jis (kaltinamasis) su savimi turėjo ir cigarečių, todėl nusprendė užsidegti cigaretę laiptinėje. Tuomet jis paklausė prie savo buto durų stovėjusio E. Š. „ar nori, kad mesčiau degtuką?“. E. Š. jam atsakė „mesk“, todėl jis ir numetė degtuką prie savo kojų. Akimirksniu viskas užsidegė, tačiau E. Š. jam pasakė, kad jis viską užsigesins ir kad jie išeitų iš laiptinės. Tuomet jis ir A. Š. išbėgo iš namo laiptinės. Išėjus į kiemą, A. Š. nuėjo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), o jis pats išėjo pas savo draugę. Išbėgęs į kiemą, jis buvo labai išsigandęs dėl tokio savo poelgio, nes pats netikėjo, kad taip pasielgė ir kad užsidegė tas skystis. Išbėgęs iš laiptinės į kiemą, jis dar paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pasakė, kad adresu (duomenys neskelbtini) dega buto durys. Paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu, jis prisistatė savo draugo vardu – V. K. Pildamas su savimi turėtą skystį, jis nežinojo, koks tai skystis, nesitikėjo, kad tai gali būti degus skystis. Jis prašė A. Š., kad ir ši prisiimtų atsakomybę dėl minėto buto durų padegimo ir ši sutiko prisiimti atsakomybę. Jis prašė A. Š., kad ir ši prisiimtų atsakomybę, kadangi pats bijojo E. Š. Pats E. Š. iš karto matė ir žinojo, kad jis (kaltinamasis) padegė buto duris, tačiau E. Š. neišdavė nei jo, nei A. Š. ir nepasakė, kas padegė tas duris. Vėliau jis (kaltinamasis) kalbėjo su E. Š. dėl tokio savo poelgio, dėl to atsiprašė. E. Š. neturi jam jokių pretenzijų, jis pats tas duris ir užsigesino. Jis (kaltinamasis) kalbėjo ir su E. Š. motina, kuri dabar yra išvykusi į Didžiąją Britaniją, jos taip pat atsiprašė dėl tokio savo poelgio ir ji jam atleido. E. Š. buto durys šiuo metu sutaisytos, jokia žala joms nėra padaryta. Jis nuoširdžiai gailisi dėl tokios nusikalstamos veikos (bylos lapai (toliau – b. l.) 166 – 167).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo V. K. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Liudytojas E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jo motinai B. Š., kuri yra išvykusi ir nuolat gyvena Didžiojoje Britanijoje. Artimiausiu metu jo motina neplanuoja grįžti į Lietuvą. Šiame bute gyvena jis kartu su sutuoktine A. Š., o butas yra tik registruotas jo motinos vardu. 2019 m. kovo 6 d. apie 21 val. į jo butą atėjo jo sutuoktinė A. Š. ir jos brolis V. K., kuris pasiėmė iš jo cigarečių. Būnant bute, tarp jo ir V. K. kilo žodinis konfliktas, dėl V. K. paskolintos striukės, kurios šis jam negrąžino. Kuomet jis pasakė V. K., kad jis grąžintų striukę, šis tam neprieštaravo ir nepyko, tačiau striukės jam negrąžino. Vėliau A. Š. ir V. K. išėjo į namo laiptinę, o jis liko stovėti prie savo buto durų. V. K. ir A. Š. nulipo laiptais žemyn ir buvo tarp namo 3 ir 4 aukštų esančioje laiptinės aikštelėje. Prieš tai, dar būnant bute, taip pat ir laiptinėje, jis matė V. K. rankose plastikinį buteliuką, tačiau jis negali pasakyti, ar ant to buteliuko buvo kokia nors etiketė, nes to neprisimena. Tas buteliukas buvo nedidelis, galėjo būti maždaug 0,5 litro talpos, permatomas. Jis nežinojo, kas buvo to buteliuko viduje, tačiau galvojo, kad buteliuke yra vanduo. V. K., būdamas tarp namo 3 ir 4 aukštų, atsukęs minėto buteliuko kamštį, mostelėjo buteliuku į jo buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų pusę ir iš buteliuko išbėgo skystis, jis manė, kad tai buvo vanduo. Jis matė, kad V. K. turi cigarečių ir išsitraukė degtukus, uždegė degtuką ir jo paklausė „ar mesti degtuką?“. Jis atsakė V. K. „mesk“, nes galvojo, kad nieko nebus, nes jis išlaistė vandenį ir, numetus degtuką, nieko neatsitiks. V. K. numetė degantį degtuką po savo kojomis ir akimirksniu užsidegė laiptinės laiptai ir kilimėlis, buvęs prie jo buto durų. Tuomet jis (liudytojas) pasakė A. Š. ir V. K., kad pats viską užgesins ir kad šie išeitų iš laiptinės, todėl jie ir išėjo. Tuomet jis pats nubėgo į virtuvę, pasiėmė kibirą ir pradėjo nešti vandenį. Pilant vandenį, ugnis tik dar labiau sustiprėdavo. Iš viso jis atnešė apie šešis kibirus vandens per šešis kartus. Jis pylė vandenį tiek ant savo, tiek ir ant kaimynų kilimėlių bei durų. Jis pats užgesino gaisrą, tačiau kažkas iškvietė ir gaisrininkus, kurie taip pat atvažiavo. Būdamas labai išsigandęs ir pasimetęs bei nenorėdamas pridaryti problemų nei V. K. nei A. Š., ankstesnėse apklausose jis nurodė, kad nežino, kas padegė jo buto duris. Jis atleido V. K. dėl tokio jo poelgio ir neturi jam jokių pretenzijų, kadangi jam nepadaryta jokia žala, įvykio metu jo buto durys tik aprūko, tačiau jis tas duris jau susitvarkė. Šiame ikiteisminiame tyrime jis nereikš civilinio ieškinio V. K. atžvilgiu dėl turtinės ir neturtinės žalos, kadangi jam nepadaryta jokia žala. Jis atleido V. K. dėl tokio jo neatsakingo poelgio (b. l. 33 – 34, 35 – 36, 37 – 38).

Liudytoja Z. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 6 d. vakare ji buvo savo namuose, apie 21 val. 13 min. suskambo prie jos buto durų įrengtas skambutis. Nuėjusi pasižiūrėti, kas skambina į duris ir pažiūrėjusi pro duryse įrengtą akutę, ji pamatė liepsną ir dūmus. Supratusi, jog namo laiptinėje kilo gaisras, ji bandė atidaryti buto duris, tačiau jos neatsidarė. Išsigandusi, jog durys neatsidaro, telefonu ji paskambino, to paties namo trečiame aukšte gyvenančiai kaimynei. Telefoninio pokalbio metu ji paprašė tos kaimynės, kad ši išeitų į laiptinę ir pažiūrėtų, kas ten nutiko ir kodėl neatsidaro jos buto durys. Nesulaukusi žinių iš savo kaimynės, ji dar kartą pabandė atidaryti savo buto duris ir šios atsidarė. Pasiėmusi iš namų kibirą su vandeniu, ji išėjo į namo laiptinę, nes manė, kad reikės gesinti kilusį gaisrą. Tačiau, jai išėjus į namo laiptinę, gaisras jau buvo užgesintas. Pradėjus kalbėti su kaimynais, ji išsiaiškino, kad šis gaisras kilo, kai nenustatytas asmuo ar asmenys padegė jos kaimyno E. Š., gyvenančio bute Nr. (duomenys neskelbtini), buto duris. Vėliau atvyko gaisrininkai, tačiau jų pagalbos niekam neprireikė, kadangi kilusį gaisrą užgesino pats E. Š., kuris pylė vandenį ir ant jos buto durų, kad ugnis neapdegintų jos durų. Apžiūrėjusi, ar dėl kilusio gaisro nebuvo apgadintos jai priklausančio buto durys, ji nepastebėjo jokių durų apgadinimų. Laiptinėje buvęs prie jos buto durų kojų valymo kilimėlis kilusio gaisro metu nenukentėjo. Dėl laiptinėje kilusio gaisro jai nebuvo padaryta jokia žala. Ji neturi ir nereiškia niekam jokių pretenzijų. Ji nežino ir nieko neįtaria, kas galėjo sukelti gaisrą laiptinėje (b. l. 41 – 42).

Liudytoja A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. kovo 6 d. maždaug nuo 15 ar 16 val. ji girtavo adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bute buvo jos brolis V. K., jos sesuo bei motina. Apie 20 val. 30 min. ji nusprendė eiti į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tuo metu V. K. taip pat nusprendė eiti į miestą savo reikalais bei tuo pačiu kartu su ja užsukti pas jos sutuoktinį E. Š. pasiimti cigarečių ir eiti toliau kažkur savo reikalais. Jiems atėjus į (duomenys neskelbtini) esantį butą, tarp E. Š. ir V. K. kilo žodinis konfliktas dėl E. Š. striukės, kurios V. K. jam negrąžina. Po šio žodinio konflikto ji ir V. K. išėjo į namo laiptinę, o E. Š. liko savo namuose. Išeinant iš minėto buto, ji matė, kad V. K. savo rankose turi buteliuką su skysčiu, kurio turinio ji nežinojo. Ji galvojo, kad V. K. nešiojasi vandenį arba limonadą. Tas buteliukas buvo plastikinis, permatomas, ji neprisimena, ar ant to buteliuko buvo kokia nors etiketė. Jos manymu, tas buteliukas buvo 0,5 litro talpos. Ji nematė, kad V. K. būtų piktas. Po įvykusio konflikto su E. Š. V. K., palipęs ir būdamas tarp namo 3 ir 4 aukštų, laiptinės aikštelėje atsuko buteliuką, jį suspaudė laikydamas nukreipęs į 4 aukšto pusę, link E. Š. buto durų. Iš to buteliuko išbėgo skystis ant laiptų ir ant prie E. Š. buto buvusio buto durų kilimėlio. Tuo metu prie pravirų durų stovėjo E. Š. V. K. išsitraukė degtuką ir paklausė E. Š. „ar mesti degtuką?“. E. Š. atsakė „mesk“ ir V. K. numetė degtuką po savo kojomis. Akimirksniu kilo gaisras, tuomet E. Š. jiems garsiai pasakė „eikit, aš užsigesinsiu“. Išsiganę kilusio gaisro, ji ir V. K. pradėjo bėgti iš namo laiptinės. Išbėgus į kiemą, ji išsiskyrė su V. K., kuris nuėjo savo reikalais, o ji nuėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ji nežino, ar V. K. iškvietė gaisrininkus. Kitą dieną ji kalbėjo su E. Š., kuris sakė, kad nesitikėjo, jog ten galėjo būti koks nors degus skystis, nes nesijautė jokio kvapo. Jeigu būtų žinojęs, kad ten yra degus skystis, tai nebūtų liepęs V. K. mesti degtuko. Tarp E. Š. ir V. K. bute buvo kilęs tik žodinis konfliktas dėl striukės, kadangi E. Š. norėjo, kad V. K. atiduotų jam jo striukę. V. K. pasakė, kad atneš striukę ir neprieštaravo E. Š. Ji negali paaiškinti tokio V. K. poelgio, nes jis elgiasi neprognozuojamai. Norėdama užstoti V. K., iš pradžių ji melavo, kad ir pati dalyvavo padegime, norėdama taip padėti V. K., kuris jos prašė, kad ir ji prisiimtų atsakomybę dėl padegimo (b. l. 44 – 45).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, jog 2019 m. kovo 6 d. 21 val. 13 min. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) dega buto durys, kurias kažkas apipylė degiu skysčiu. Nuvykus nurodytu adresu, akivaizdžiai matėsi, kad nurodyto buto durys yra apdegę, pajuodę, taip pat buvo apdegęs ir prie durų buvęs kilimėlis. Buvo apklaustas nurodytame bute gyvenantis E. Š., kuris paaiškino, kad apie 21 val. jis išgirdo dūmų daviklio signalizacijos garsą, priėjęs prie buto durų, pro akutę pamatė liepsną ir suprato, kad dega jo buto durys. Jis pats užgesino gaisrą, laiptinėje jautė degaus skysčio kvapą. E. Š. paaiškino, kad jo buto duris tikrai kažkas padegė, tačiau jis nežinojo, kas tai padarė. E. Š. kategoriškai atsisakė rašyti pareiškimą, teigė, jog neturi niekam jokių pretenzijų. Įvykio vietoje taip pat jautėsi ir degaus skysčio kvapas (b. l. 1).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2019 m. kovo 6 d. nuo 22 val. 25 min. iki 23 val. buvo apžiūrėtos ir aprašytos (duomenys neskelbtini) esančio buto durys. Apžiūros metu fiksuota ant durų buvusi juodos spalvos dėmė, nurodyta, kad durys buvo aprūkę, galimai bandyta jas padegti. Apžiūros metu buvo paimtas minėtos juodos dėmės pavyzdžio ėminys, polietileninis maišelis ir guminis kojų nusivalymo kilimėlis. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 13 – 20).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. R. tarnybinio pranešimo ir kvito B, serija AVPK Nr. 003517 matyti, jog 2019 m. gegužės 6 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui buvo perduota saugoti pavyzdžio ėminys, polietileninis maišelis ir guminis kojų nusivalymo kilimėlis (b. l. 21, 22).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2019 m. gegužės 2-3 d. buvo dar kartą apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti prie (duomenys neskelbtini) esančio buto durų. Šios apžiūros metu užfiksuota, jog minėto buto durų apatinis trečdalis yra tamsesnės rudos spalvos, galimai užklijuotas nauja medžio imitacijos rašto danga. Šios apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūros metu buvo padarytos fotonuotraukos (b. l. 23 – 30).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. balandžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 11-518 (19) nurodyta, jog tirti pateiktuose objektuose – pavyzdžio ėminyje nuo apdegusių (aprūkusių) durų, ant polietileninio maišelio ir guminio kojų nusivalymo kilimėlio degių skysčių pėdsakų nėra (b. l. 51 – 52).

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2019 m. kovo 7 d. akte dėl kilusio gaisro Nr. 42 (151) nurodyta, jog 2019 m. kovo 6 d. adresu (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro, kurio metu apdegė šio buto lauko durys, kilimo priežastis yra tyčinė žmogaus veika (padegimas) (b. l. 54 – 55).

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorės I. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. kovo 7 d. buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio B. Š. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrasis pagalbos centras gavo telefoninį pranešimą iš V. K. apie tai, kad nurodytu adresu dega buto durys. Iki atvykstant ugniagesiams, minėto buto savininkės sūnus jau buvo užsigesinęs gaisro židinį. Gaisro metu apdegė išorinės to buto durys. Su buto savininke jiems nepavyko susisiekti, jos sūnus E. Š., kuris ir gyvena minėtame bute, atsisakė rašyti pareiškimą. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – tyčinė žmogaus veika (padegimas). Dalyvaujant E. Š., buvo surašytas aktas dėl kilusio gaisro. Prie tarnybinio pranešimo pridėta ir fotonuotrauka, kurioje užfiksuotos apdegusios buto durys (b. l. 56, 57).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) esantis butas nuosavybės teise priklauso B. Š. (b. l. 62).

Iš policijoje gautų pranešimų registro išrašo matyti, jog 2019 m. kovo 6 d. 21 val. 13 min. buvo gautas ir užregistruotas V. K. pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) dega buto durys. Pranešėjo manymu, minėto buto duris kažkas apipylė degiu skysčiu (b. l. 63 – 66).

Iš akistatos protokolo matyti, jog kaltinamasis V. K. ir liudytoja A. Š. patvirtino savo bei vienas kito pirmiau aptartus parodymus. V. K. pripažino, jog jis vienas padegė E. Š. buto duris. Šį faktą patvirtino ir A. Š. (b. l. 161 – 163).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. K. pasikėsino sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, kadangi dėl to galėjo nukentėti žmonės ir tuo jis padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, jog asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal BK 22 straipsnio 1 arba 2 dalį ir BK straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą (BK 22 straipsnio 3 dalis).

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 172 – 173).

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis V. K., jam buvo išaiškinta baudžiamojo įstatymo numatyta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato. Jis sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. V. K. sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 170).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis V. K. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis pasikėsino padaryti veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). V. K. iki šiol teistas jau 3 kartus, paskirtas bausmes jis yra atlikęs, tačiau dar tebeturi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 113 – 118, 120 – 121, 122 – 125, 126 – 131; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kadangi V. K., būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl pasikėsino padaryti naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). V. K. daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų jis nemoka (b. l. 138 – 147, 148). Kaltinamasis nevedęs, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 112, 149, 150). Paskutinės bausmės atlikimo įstaiga V. K. charakterizavo teigiamai (b. l. 135 – 137). V. K. yra įrašytas psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitose, jis turi tam tikrų sveikatos problemų, tačiau yra pilnai pakaltinamas (b. l. 98 – 100, 104, 110). Byloje nėra kitų V. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju V. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 166 – 167). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis nuo 2016 metų teisiamas jau ketvirtą kartą. Akivaizdu, jog ankstesnių bausmių tikslai nebuvo pilnai pasiekti bei įgyvendinti, kadangi kaltinamasis vėl pasikėsino padaryti naują apysunkį nusikaltimą. Taigi, įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo V. K. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta tik kaltinamajam paskyrus prokurorės pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kadangi kaltinamojo V. K. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 168 – 169).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pavyzdžio ėminys, polietileninis maišelis ir guminis kojų nusivalymo kilimėlis, sunaikinami (b. l. 21, 22).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę V. K. paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo V. K. sulaikymo ir nukreipimo vykdyti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pavyzdžio ėminį, polietileninį maišelį ir guminį kojų nusivalymo kilimėlį, kurie saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal 2019 m. gegužės 6 d. kvitą B, serija AVPK 003517.

Išaiškinti nuteistajam V. K., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam V. K.