- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-31
- Bylos Nr.
- AN2.11.-4234-540/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03530-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- V. G.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G., jo įstatyminiam atstovui A. G., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. balandžio 29 d. apie 20.35 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 50 prie „Žalgirio arenos“ – viešoje vietoje, nepilnametis V. G. nevykdė vyr. patrulio R. B. bei vyr. patrulio A. J. tesėtų reikalavimų sustoti, nebėgti nuo pareigūnų, netraukė rankų iš kišenės, nevykdė reikalavimo praeiti iki policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, vedamas už alkūnės bandė ištrūkti. Šiais savo nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad 2015 m. balandžio 29d. po renginio Žalgirio arenoje kartu su draugu ėjo link Akropolio. Tuo pačiu metu ėjo gal 10 žmonių ir visus policijos pareigūnai sustatė prie tilto turėklų bei pradėjo tikrinti. Nuo pareigūnų V. G. nebėgo. Kai buvo patikrintas ir V. G., jis paėjo į šoną ir išsitraukė telefoną. Tada vienas pareigūnas pasakė, kad V. G. nevykdo jo reikalavimo ir neištraukia rankų iš kišenių bei nestovi ramiai. Pareigūnas jam liepė vėl prieiti prie turėklų. V. G. paklausė kodėl jis negali išsiimti telefono, tačiau pareigūnas nieko neatsakė. Netrukus į policijos automobilį buvo nuvestas V. G. draugas, kuriam buvo uždėti antrankiai. V. G. pradėjo klausinėti už ką jie yra sulaikomi. Tada vienas pareigūnas jam užlaužė ranką ir taip pat nuvedė į automobilį.
Liudytojas I. Š. parodė, kad įvykio vakarą būrelis Žalginio fanų po varžymų ėjo iš Žalgirio arenos. Su jais kartu ėjo ir I. Š.. Visi buvo sustabdyti policijos pareigūnų ir apieškoti. Pradėjus kalbėti su vienu iš ekipažų pareigūnais, kito ekipažo pareigūnai staiga griebė už rankos V. G., nes šis paėjo žingsnelį atgal link I. Š. ir išsitraukė telefoną. I. Š. tuo metu pakomentavus šiuos pareigūnų veiksmus, kad tai tikrai nebūtina daryti, pareigūnai I. Š. uždėjo antrankius ir jį nuvedė į policijos automobilį. Kiek matė, V. G. vykdė visus pareigūnų reikalavimus. Netrukus, kai į policijos tarnybinį automobilį buvo pasodintas I. Š., pamatė, kad į tą patį automobilį įlipo ir V. G., kuris įlipo pats.
Liudytojas I. M. parodė, kad V. G. pažįsta iš matymo. 2015 m. balandžio 29 d. po krepšinio varžybų visi ėjo iš Žalgirio arenos. Juos sustabdė policijos pareigūnai ir pradėjo tikrinti dokumentus bei apieškojo. Matė, kai V. G. išsitraukė telefoną ir tada jis pareigūnų buvo sulaikytas. Ar jam buvo išsakyti kokie reikalavimai, negirdėjo, nes jis su draugais ėjo priekyje, o V. G. ėjo iš paskos už kokių 10 m. Vaišvydas, kuris buvo šiek tiek toliau, išsitraukė telefoną ir jį pareigūnai sulaikė. Matė, kad į policijos automobilį V. G. ėjo pats.
Liudytojas A. J. parodė, kad kiek prisimena, 2015 m. balandžio 29d. kolegos per raciją paprašė pagalbos, kad tarp Žalgirio ir Lietuvos ryto fanų vyksta konfliktas ir yra didelė grupė. Atvažiavus pamatė, kad vieni nubėgo į Santaką per parką, o kiti – per tiltą link Karaliaus Mindaugo prospekto. Pamatę fanų grupę, juos sulaikė, paprašėm pastovėti, kol kolegos pasakys, ar ten yra nukentėjusių bei išsiaiškins ar kas turės pretenzijų. Tuo metu ten stovėjo apie 20 žmonių. Dauguma pakluso reikalavimui sustoti ir palaukti, tačiau du nepakluso: vienas norėjo pabėgti ir vis nuo pareigūnų nueidinėjo, kitas taip pat bandė bėgti bei vis kaišiojo rankas į kišenes, po to atsistojo prie tilto bordiūro. Kilo įtarimas, kad jis gali ką nors, pvz. ginklą ar kastetą išmesti į vandenį. V. G. buvo pasakyta ištraukti rankas iš kišenių, tačiau jis ištraukdavo ir vėl susikišdavo. Jam buvo liepta niekur neiti, tačiau jis ir vėl paėjo į šoną. Tada V. G. buvo liepta eiti į tarnybinį automobilį, tačiau jis atsisakė eiti. Tada buvo paimta jam už rankos ir V. G. nuvedė į policijos automobilį. Buvo sulaikytas ir antrasis nepaklusęs jaunuolis. Mano, kad tie du galbūt norėjo pasirodyti prieš draugus.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), tarnybiniai pranešimai dėl pristatytų asmenų, iš kurių matyti, kad 2015 m. balandžio 29 d. apie 20.35 val. buvo gautas pranešimas, kad Karaliaus Mindaugo pr. 50, prie „Žalgirio arenos“ tarp didelės jaunuolių grupės kyla muštynės ir kad ekipažui reikalinga pagalba. Bevykstant, policijos pareigūnai išgirdo, kad jaunuoliai bėga per tiltą link A. Mickevičiaus g. Policijos pareigūnai pastebėjo apie dešimt – penkiolika jaunuolių, kurie pamatę policijos pareigūnus pradėjo apsisukę eiti atgal į areną. Sulaikius jaunuolius ir įsakius jiems stovėti, kol atvažiuos ekipažas, kuris pasakys, ar tai tie patys jaunuoliai, kurie norėjo sukelti muštynes, du iš grupės jaunuolių atsisakė vykdyti teisėtus reikalavimus, atsisakė ištraukti rankas iš kišenių, bandė pabėgti, pareikalavus praeiti iki tarnybinio automobilio atsisakė eiti. V. G., paėmus jį už alkūnės, bandė ištrūkti (b. l. 3; 4), pranešimas dėl nepilnamečio V. G. (b. l. 5), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas (b. l. 6), administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 7), vaiko perdavimo ir priėmimo aktas (b. l. 8), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 10), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 12).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. įtvirtinta atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju, pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju, turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.
Siekiant išsiaiškinti, ar V. G. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. numatytą veiką, svarbu nustatyti, ar policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų bei liudytojo A. J. parodymų matyti, kad 2015 m. balandžio 29d. buvo gautas pranešimas, kad prie Žalgirio arenos tarp Žalgirio ir Lietuvos ryto fanų vyksta konfliktas ir yra didelė grupė. Atvykus pamatė, kad vieni bėgo į vieną, pusę – kiti į kitą. Piliečiams sustoti buvo nurodyta todėl, kad anksčiau atvažiavusio ekipažo pareigūnai dar nebuvo išsiaiškinę ar yra nukentėjusių asmenų bei ar kas neturi pretenzijų. Tuo metu ten stovėjo apie 20 žmonių. Netrukus buvo pradėti tikrinti piliečių dokumentai bei atliekama jų apžiūra. Iš liudytojo A. J. parodymų matyti, kad asmenų apžiūra buvo atliekama su tikslu patikrinti ar nėra neleistinų daiktų-ginklų, kastetų ir pan.
Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad policijos pareigūnų, gavusių pranešimą apie galimai daromą teisės pažeidimą-muštynes tarp krepšinio fanų, veiksmai sulaikant asmenis, tikrinant jų dokumentus, juos apieškant, buvo teisėti.
Atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. nepripažindamas kaltė teigė, jog jis vykdė visus pareigūnų reikalavimus – nuo jų nebėgo, išsitraukė rankas iš kišenės bei pareigūnams liepus, gera valia ėjo į tarnybinį automobilį. Jo užimtą poziciją pilnai patvirtino liudytojai I. Š. ir I. M.. Vertinant minėtų liudytojų parodymus, matyti, kad I. Š. buvo sulaikytas kartu su V. G., kuriam taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, kur jis savo katės taip pat nepripažįsta. V. G., I. Š. ir I. M. yra tarpusavyje pažįstami, todėl turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Jų parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl vertinami kritiškai ir nepripažįstami patikimais įrodymais. Tiek iš liudytojo A. J., tiek iš byloje esančių jo bei pareigūno R. B. tarnybinių pranešimų matyti, kad didžioji dauguma pakluso reikalavimui sustoti ir niekur neiti, tačiau du jaunuoliai, kurių asmenybės netrukus buvo nustatytos- V. G. ir I. Š. reikalavimui sustoti bei ištraukti rankas iš kišenių nepakluso. Sprendžiant V. G. kaltės klausimą, atsižvelgiama ir į tai, kad iš maždaug dvidešimties asmenų, kuriems buvo duotas pareigūnų nurodymas sustoti ir niekur neiti bei kurie buvo tikrinami, sulaikyti buvo tik du - V. G., I. Š.. Ši aplinkybė patvirtina, kad policijos pareigūnai sulaikė tik tuos asmenis, kurie elgėsi netinkamai ir nepakluso pareigūnų reikalavimams. Be to iš V. G. paaiškinimo matyti, kad jis pripažino, jog jam buvo užlaužta ranka ir jis buvo vedamas į tarnybinį automobilį, kas rodo, kad nebuvo jo geranoriškumo paklusti pareigūnams ir eiti iki tarnybinio automobilio įvykio aplinkybių išsiaiškinimui. Teismas konstatuoja, kad pareigūno A. J. parodymai atitinka aplinkybes, nurodytas iš karto po įvykio surašytuose jo ir kito pareigūno R. B. tarnybiniuose pranešimuose. A. J. parodymai yra nuoseklūs, nėra nustatyta pareigūnų asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi ar jų priešiškumo V. G. atžvilgiu, juos patvirtina kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, jo parodymai sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų pažeidimo vaizdą.
Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad byloje pilnai įrodyta, jog V. G. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2d.
Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad V. G. savo veiksmais įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju, pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju, turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Byloje nėra įrodyta, jog V. G. savo veiksmais įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
V. G. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad teisės pažeidimą padarė nepilnametis (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 8 p. ). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – nepilnamečiui V. G. skirtina nuobauda – ne daugiau nei pusė baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286-288 str.,
nutarė:
V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., ir skirti administracinę nuobaudą – 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.