Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus vedėjo R. Š. prašymą dėl naujo sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-337-634/2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu Sakartvelo Respublikos pilietis, A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendyje nuspręsta, kad pinigus – 500 Eur, paimtus iš A. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistajam A. M.

2. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 21 d.

3. Kauno apygardos teisme 2024 m. lapkričio 21 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus (toliau – Tarnyba) vedėjo R. Š. prašymas dėl piniginių lėšų tolesnio saugojimo. Prašyme nurodoma, kad Institucija toliau tebesaugo 500 Eur, kurie po nuosprendžio įsiteisėjimo turėjo būti grąžinti A. M. Institucija 2024 m. vasario 19 d. siuntė pranešimus (el. paštu ir registruotu laišku) dėl paimtų pinigų grąžinimo, tačiau asmuo iki šiol minėto turto neatsiėmė ir apie savo ketinimus nepranešė. Duomenų bazėse patikrinus informaciją apie A. M. nustatyta, kad jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą iki 2027 m. rugpjūčio 17 d. ir į Šengeno informacinę sistemą, kaip nepageidaujamas asmuo, kuriam draudžiama atvykti į Šengeno erdvę iki 2025 m. gruodžio 12 d. Gyventojų registro duomenis užsienietis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. MIGRIS ir UR sistemose nėra nurodyta jokių užsieniečio kontaktinių duomenų ar buvimo (apgyvendinimo) vietų. Tokiu būdu, Institucija neturi kitos galimybės informuoti A. M. dėl atvykimo atsiimti jam grąžintinų lėšų. Nurodoma, kad turtas saugomas daugiau kaip 2 metus, o tolimesnis turto saugojimas netikslingas. Atsižvelgiant į tai, prašo išspręsti klausimą dėl iš A. M. paimtų pinigų tolesnio saugojimo.

Prašymas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

4. BPK 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus dėl daiktų turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

5. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-337-634/2022 nuspręsta pinigus – 500 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistajam A. M. Tačiau po nuosprendžio įsiteisėjimo A. M. dėl jam priklausančių daiktų grąžinimo į Valstybės sienos apsaugos tarnybą nesikreipė ir su tarnybos darbuotojais jokiu kitu būdu nesusisiekė. Byloje nurodyti duomenys patvirtina, jog A. M. yra užsienio šalies pilietis, Lietuvoje negyvena, jam yra uždrausta atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę, o šiuo metu jo buvimo vieta nėra žinoma, į jam siunčiamus pranešimus neatsako. Taip pat nežinomi jokie kiti A. M. kontaktiniai duomenys, kuriais būtų galima susisiekti su šiuo piliečiu.

6. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.100 straipsnį pinigai yra savarankiška civilinių teisių objektų rūšis, patenkanti į kilnojamojo turto sampratą ir kartu esanti viena iš finansinio turto rūšių. CK 4.58 straipsnyje nustatytas specifinis nuosavybės teisės įgijimas, kai nuosavybės teisė įgyjama į bešeimininkį daiktą. Įstatyme apibrėžta, kad bešeimininkiu laikomas daiktas, neturintis savininko arba kurio savininkas nežinomas (CK 4.57 straipsnio 1 dalis). Bešeimininkis daiktas gali būti nuosavybėn perduodamas tik dviem subjektams – valstybei arba savivaldybėms. Tačiau nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą gali būti perduodama tik teismo sprendimu, taigi toks klausimas gali būti išspręstas tik išnagrinėjus civilinę bylą, kurios nagrinėjimo ypatumai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 534 - 537 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2013).

7. CPK 534 straipsnyje numatyta, kad pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali paduoti valstybės arba savivaldybės institucija daikto buvimo vietos apylinkės teismui. Teismas, pripažinęs, kad daiktas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba kad jie yra nežinomi, priima sprendimą pripažinti daiktą bešeimininkiu ir perduoti jį valstybės arba savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis). Pareiškimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali būti teismui paduodamas tik suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą pagal Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuotino, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių tvarką.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarnybos prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu,

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus vedėjo R. Š. prašymą atmesti.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.