- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-01
- Bylos Nr.
- 1-62-655/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01100-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Nukentėjusysis
- J. V.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kaltinamasis
- R. K. K.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė, Kęstutis Tamulynas
civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovams Simonai Malašauskaitei, Justinai Paškevičienei,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXII skyriaus nuostatomis, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lenkijoje, Lenkijos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. K. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikalstama veika padaryta šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: R. K. K., 2010-07-28, apie 14 val. 47 min., Vilniuje, J. Basanavičiaus – V. Kudirkos g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. Lenkijos Respublikos), priklausantį J. A. K., antrąją eismo juosta važiavo Vilniuje J. Basanavičiaus gatve link Savanorių prospekto Prieš persirikiuodamas į pirmąją eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pirma eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam motociklui „Yamaha XVS 1100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. V., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas J. V., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl daugybinių kūno sužalojimų.
R. K. K. dėl jam įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju R. K. K. parodė, kad 2010-07-28, apie 14.30 val., vairuodamas tėvui priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš miesto centro link viešbučio „Velga“, kuris yra žiedinėje Savanorių pr. sankryžoje. Važiavo gatve, kurios pavadinimo nežino, antra eismo juosta. Priartėjęs prie sankryžos su kažkokia gatve sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Prieš sankryžą stovėjo antras, antroje eismo juostoje, prieš jo motociklą dar buvo sustojęs lengvasis automobilis. Pirmoje eismo juostoje prieš sankryžą, stovėjo kažkoks krovininis transportas ir eilė priparkuotų automobilių. Užsidegus žaliam šviesoforui, priekyje stovėjęs automobilis pajudėjo į priekį. Prieš pradėdamas judėti, pažiūrėjo į veidrodėlius ir pamatė, kad už nugaros bei gretimoje pirmoje juostoje yra tik automobiliai, jokio motociklo nebuvo. Tada pajudėjo į priekį, jam rikiuotis nebuvo jokios prasmės. Įvažiavus į sankryžą, išgirdo veikiančio motociklo variklio garso, bet paties motociklo nematė. Pravažiavęs sankirtą, kažkur ant pėsčiųjų perėjos, esančios iškart už sankirtos, išgirdo kažkokį trenksmo garsą. Tą garsą išgirdo ties savo automobilio dešinės pusės galiniu ratu. Tuo metu jo automobilio važiavimo greitis buvo nedidelis, apie 30-40 km/h. Išgirdęs smūgio garsą pažiūrėjo į veidrodėlį ir pamatė, kad iš dešinės pusės verčiasi motociklas. Iškart net nesuprato, kas atsitiko, pavažiavo šiek tiek į priekį ir sustojo iškart už išvažiavimo, kuris buvo iš dešinės pusės. Sustojęs dešinėje pusėje, išlipo iš automobilio ir nuėjo prie gulinčio motociklo. Motociklas gulėjo maždaug 10-15 m. atstumu už kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“. Šis ženklas buvo nulenktas. Pagal tai, jog ženklas buvo nulenktas bei pagal tai, kad garsiai veikė motociklo variklis, motociklo greitis turėjo būti didelis. Bet tikslaus motociklo važiavimo greičio nurodyti negali, nes nematė, kaip motociklas važiavo iki susidūrimo. Papildomos apklausos metu nurodė, jog mano, kad dėl avarijos kaltas motociklo vairuotojas, nes šis labai greitai važiavo. Kadangi susidūrimas įvyko maždaug 30 m. atstumu nuo šviesoforo, tai per šį atstumą nebuvo spėjęs greitai įsibėgėt, tuo tarpu motociklas šį atstumą įveikė greičiau ir greičiau pajudėjo iš vietos. Dėl žymės, kuri liko užfiksuota 2010-07-28 įvykio vietos plane ant šaligatvio borto, įtariamasis paaiškino, kad susidūrimas galėjo įvykti ne prie perėjos pradžios, kaip jis nurodė anksčiau, o maždaug 5 m. atstumu iki minėtos perėjos (t. 1, b. 1. 145-146, 160-161).
Kviečiamas į teismo posėdžius kaltinamasis R. K. K. neatvykdavo. Jam buvo siunčiami šaukimai pagal jo gyvenamąją vietą, tačiau kaltinamasis jų nepriimdavo, todėl teismo šaukimai kaltinamajam buvo įteikti per jo gyvenamosios vietos teismą. Žinodamas apie teismo posėdžių vietą ir laiką, kaltinamasis į teismo posėdžius neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė. R. K. K., be pateisinamų priežasčių neatvykus į teismo posėdžius ir teismui konstatavos, kad kaltinamasis vengia atvykti į teismą, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant ( BPK 271, 436 str.).
Nukentėjusysis J. V. parodė, jog 2010-05-28, 14.50 val., motociklu, pirma eismo juosta važiavo Basanavičiaus gatve. Matė, kad kaltinamojo automobilis važiavo antra eismo juosta. Stovėjo tolygiai su kaltinamojo automobiliu prie sankryžos, nes jiems degė raudonas šviesoforo signalas. Pradėjęs važiuoti į sankryžą, važiavo šalia kaltinamojo automobilio. Jam važiuojant pirmos eismo juostos centru link Konarskio gatvės, maždaug 10 metrų už sankryžos, jam nedarant jokio manevro, pajuto smūgį į šoną ir buvo nutrenktas kaltinamojo automobilio, kuris staigiai rikiavosi iš antros į pirmą juostą. Smūgis buvo į jo motociklo vairą. Mano, kad buvo kliudytas kaltinamojo vairuojamo automobilio galinėmis durimis arba automobilio galu. Spėja, jog kaltinamasis jo nepastebėjo, o galbūt net nežiūrėjo, kai staigiai rikiavosi į dešinę pusę. Greičio nebuvo, nes buvo tik pajudėta nuo sankryžos, o iki pėsčiųjų perėjos už kurios įvyko susidūrimas yra apie 5-10 metrų. Jis negalėjo išvengti smūgio, nes automobilis per greitai rikiavosi į jo eismo juostą. Po susidūrimo jis spėjo įsidėmėti automobilio numerius – jie buvo lenkiški. Krisdamas nuo motociklo nukentėjusysis atsitrenkė į pėsčiųjų perėjos ženklo vamzdį ir krito ant laiptukų. Jam nukritus iškart pribėgo jauni vaikinai, tarp kurių buvo K., kuris pasakė savo telefono numerį, jei reikės liudytojų. Kiti susirinkę žmonės jam sakė nebejudėti ir gulėti. Automobilio vairuotojas buvo priėjęs, bet neprisistatė. Kaltinamojo automašina sustojo gan toli, apie 30 metrų nuo susidūrimo. Nukentėjusysis buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu. Jam eismo įvykio metu lūžo 8 šonkauliai, buvo perpjautas pilvas, reikėjo operuoti. Buvo trūkusi žarna, prarado apie 2 litrus kraujo. Praėjus savaitei po autoavarijos jam dingo balsas. Reanimacijoje nejudėdamas gulėjo apie savaitę. Nukentėjusysis pareiškė 250 tūkstančių litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nes padaryta didelė žala, gyvena rizikoje, kankina nemiga ir vidiniai skausmai, reguliariai geria vaistus. Turtinę žalą sumokėjo draudimas. Buvo apsidraudęs sveikatos draudimu, kuris atlygino patirtą turtiną žalą ir dalį neturtinės žalos. Likusią neturtinę žalą bei advokato paslaugas
Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kartu su K. Š., vairuodamas automobilį važiavo nuo J. Basanavičiaus gatvės link Savanorių prospekto ir ties sankryža su Švitrigailos gatve, sustojo prie šviesoforo. Užsidegus žaliai šviesa, važiavo antra eismo juosta. Motociklas ir Lenkijos piliečio automobilis važiavo prieš jį, už kelių automobilių. Matė, kaip mėlynas „VW Golf“ automobilis, nerodydamas posūkio, metėsi iš antros eismo juostos į pirmą juostą. Tai buvo Lenkijos piliečio vairuojamas automobilis, kuris šonu trenkėsi į motociklą. Po įvykio Lenkijos piliečio automobilis sustojo, bet galėtinai toliau. Greitis buvo iki 50 km/h, ne daugiau, nes tik pradėjo važiuoti. Pamatęs kas nutiko iškvietė medikus.
Liudytojas K. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad kartu sau R. G., J. Basanavičiaus gatve važiavo paskui motociklą. Tarp motociklo ir jų automobilio buvo dar kelios mašinos. Jie važiavo antra eismo juosta kaip ir motociklininkas. Paskui motociklas persirikiavo į pirmą eismo juostą, tik nepamena ar tai buvo prieš sankryžą, ar po jos. Lenkijos piliečio automobilis rikiavosi į pirmą eismo juostą jau už sankryžos. Lenkijos piliečio automobilis „VW Golf“ persirikiuodamas nerodė posūkio. Greitis buvo apie 40 km/h nes tik pajudėjo nuo sankryžos. Automobilio pirmas ratas trenkėsi į motociklo šoną. Automobilio ir motociklo susidūrimas buvo maždaug per pačią skiriamąją juostą – tarp pirmos ir antros eismo juostos. Automobilis nustūmė motociklą ir šis nugriuvo ant bordiūro.
Specialistas V. Š. teismo posėdžio metu atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus. Palaikydamas savo duotą išvadą, specialistas papildomai paaiškino, kad po autoįvykio nebuvo užfiksuota transporto priemonių susidūrimo vieta, todėl nebuvo atitinkamų duomenų, pagal kuriuos galima nustatyti transporto priemonių greitį, jų manevravimo trajektorijas. Sprendžiant iš liudytojų parodymų, kad pirmąja juosta jau važiavo motociklas, tai Lenkijos piliečio automobilis privalėjo duoti kelią motociklui. Pagal gautus duomenis negalėjo nustatyti ar automobilio vairuotojui buvo matomas motociklas per šoninį, ar per galinio vaizdo veidrodėlius. Ant automobilio „VW Golf“ dešinio šono galinėje dalyje buvo užfiksuotos kontakto žymės. Transporto priemonių susidūrimas įvyko, kai automobilis rikiavosi į pirmą kelio juostą, ir dešinio šono galine dalimi kliudė motociklą, nes motociklas buvo dešinėje automobilio pusėje ir kadangi pirma juosta važiavo motociklas, tai vienareikšmiai dėl autoįvykio kaltas automobilio vairuotojas.
Alkotesterio duomenys bei Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. T-A 3648/10(01) ir Nr. T-A 3665/10 patvirtina, kad įvykio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo blaivūs (t. 1, b. l. 35, 138).
Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2932/10(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu J. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 42-43).
Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3606/10(01) nurodyta, kad J. V. 2010-09-21 nustatyta kairiųjų III-VI ir dešiniųjų V-VIII šonkaulių potrauminė deformacija bei balso klosčių asimetrija su aukščiau minėtu eismo įvykio negali būti susieta, kadangi nuo minėto eismo įvykio iki nustatytų pakitimų praėjo ilgas laiko tarpas (t. 1, b. l. 51-52).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota, kad eismo įvykis kilo reguliuojamoje J. B. – V. Kudirkos gatvių sankryžoje, kad motociklas guli prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto 22,4 metro atstumu nuo automobilio „VW Golf“, galinio rato. Automobilis sustojęs prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, link Savanorių pr.,. Įvykio vietoje apžiūrėjus kelio ženklą Nr. 534 nustatyta, jog jis stovi J. Basanavičiaus gatvės dešiniajame šaligatvyje už sankryžos su V. Kudirkos gatve. Ženklo stovas nulenktas link Savanorių prospekto (t. 1, b. 1.9-22).
Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose nurodyta transporto priemonių techninė būklė (t. 1, b. l. 23-29).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2244(10) nurodyta: 1. Šio eismo įvykio eigos elementai buvo tokie. Motociklas „Yamaha XVS 1100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant link Savanorių pr., dešinio šono atsikišusiomis dalimis slystamai kontaktavo su automobilio „VW Golf“, valst. Nr. GCZ 88KG, judėjusio ta pačia kryptimi mažesniu greičiu, dešiniuoju šonu galinio rato ir galinių durelių srityje, kontakto metu esant transporto priemonių išilginėms simetrijos ašims lygiagrečioje, arba labai tam artimoje padėtyje. Po slystamo kontakto motociklas sviro ant dešinio šono, judėdamas iš kairės į dešinę, tikėtina, priekiniu ratu atsitrenkė į J. Basanavičiaus g. važiuojamosios dalies bordiūrą, palikdamas ant jo padangos pėdsaką, po to vertėsi ant kairiojo šono ir paslydęs į priekį, pasiliko gulėti padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po motociklo atsitrenkimo, automobilio „VW Golf“, valst. Nr. GCZ 88KG, vairuotojas K. R. K., pavažiavo link Savanorių pr. ir dešinės pusės ratais užvažiavęs ant šaligatvio, sustabdė automobilį. 2. Motociklas „Yamaha XVS 1100“, valst. Nr. 15 AMK, su automobilio „VW Golf“, valst. Nr. GCZ 88KG, dešiniu šonu kontaktavo dar iki vietos, kur motociklas atsitrenkė į bordiūrą, tikėtina, ties J. Basanavičiaus ir V. Kudirkos g. važiuojamųjų dalių sankirta. Eismo įvykio vietoje objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų vienareikšmiai apspręsti, kurioje eismo juostoje įvyko transporto priemonių susidūrimas bei nustatyti jų suartėjimo trajektorijas, nebuvo užfiksuota. 3. Liudytojo R. G. nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, automobilio „VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas K. R. K., prieš persirikiuodamas į J. Basanavičiaus g. važiuojamosios dalies pirmą eismo juostą, privalėjo duoti kelią šia juosta važiavusiam motociklui, kurį vairavo J. V.. Motociklo vairuotojas J. V., automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui pradėjus rikiuotis į pirmą eismo juostą, privalėjo savalaikiai efektyviai stabdyti motociklą. 4. Liudytojo R. G. nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo K. R. K. veiksniai, - rikiuodamasis iš J. Basanavičiaus g. važiuojamosios dalies antros eismo juostos į pirmą, automobilio dešiniuoju šonu nutrenkė šia juosta važiavusį motociklą, - techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Jei tuo momentu, kada automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą, motociklas nuo jo buvo nemažesniu kaip 3,7 m atstumu, tai motociklo vairuotojo J. V. veiksmai – iškilus grėsmei eismo saugumui, savalaikiai nestabdė motociklo, kad išvengti susidūrimo su automobiliu, kada vairuotojas tokią galimybę turėjo, - techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu, (t. 1, b. l. 120-123).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-254(11) nurodyta: 1. Liudytojo R. G. nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo K. R. K. veiksmai, - rikiuodamasis iš J. Basanavičiaus g. važiuojamosios dalies antros eismo juostos į pirmą, nedavė kelio šia juosta važiavusiam motociklui „Yamaha XVS 1100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo . J. V. ir jį nutrenkė, - techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Jei tuo momentu, kada automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą, motociklas „Yamaha XVS 1100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo automobilio buvo nemažesniu kaip 3,6 m atstumu, tai motociklo vairuotojo J. V. veiksmai, - savalaikiai nestabdė motociklo, kad išvengti susidūrimo su automobiliu, - techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu, (t. 1, b.l. 127-128).
Aukščiau nurodytuose proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys atitinka kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl laikytini R. K. K. kaltės įrodymais.
Išklausęs kaltinamojo advokatės, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus bei ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. K. K. kaltė dėl jam įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo, įrodyta visiškai. Kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, numatytus 106, 109 punktuose, t. y. prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio kitai transporto priemonei, važiuojančiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo J. V. sveikata. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. kvalifikuota teisingai.
Nukentėjusysis J. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį 263 157 Lt sumai. Ieškinio sumai pagrįsti nukentėjusysis nurodė, jog dėl darbingumo netekimo negavo 2580,53 Lt pajamų (t. 1, b. l. 90), o pirkdamas medikamentus patyrė 451,77 Lt išlaidas. Taip pat ieškinyje nukentėjusysis prašo priteisti 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes įvykio metu buvo sunkiai sužalota sveikata, dėl ko nukentėjusysis negali gyventi visaverčio gyvenimo, bei 2 100 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teisme buvo gautas AB „Lietuvos draudimas“ raštas su priedais, kurie patvirtina, jog AB „Lietuvos draudimas“ pilnai patenkino J. V. ieškinyje pareikštą reikalavimą – išmokėjo 8 632,00 Lt neturtinės žalos, ir 3 032,30 Lt patirtos turtinės žalos atlyginimui.
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į šio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – į padarytos žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusiajam J. V. sunkus sveikatos sutrikdymas sukėlė dvasinius išgyvenimus, skausmus, stresą, baimę, kad pastarasis jautė fizinį skausmą, buvo gydomas ligoninėje, reabilituojamas. Teismui pateikti dokumentai patvirtina J. V. nurodomas aplinkybes, kad jis dėl autoįvykio metu patirtų traumų buvo nedarbingas, ilgą laiką gydomas (t. 1, b. l. 72-89). Nors šie dokumentai pilnai neatskleidžia J. V. dabartinės sveikatos būklės, tačiau leidžia teismui manyti, kad autoavarijos metu sukeltos traumos sukėlė liekamuosius reiškinius, todėl į tai atsižvelgia nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo R. K. K. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, jis sąmoningai nesiekė sužaloti nukentėjusiojo bei sukelti jam dvasinių išgyvenimų.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosčiusios teismų praktikos tendencijas panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo J. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, įvertinant jo patirtą neturtinę žalą 50 000 Lt dydžio pinigine išraiška. Atsižvelgus, kad AB „Lietuvos draudimas“, pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą 11 str. 1 d. 2 p. nukentėjusiajam J. V. visiškai atlygino patirtą turtinę žalą ir sumokėjo 8 632 litų neturtinės žalos atlyginimui, todėl likęs priteistinos neturtinės žalos dydis sudaro – 41 368 litų ir ši suma priteistina iš kaltinamojo R. K. K.. Nukentėjusiojo ieškinyje nurodytos 2 100 Lt teisinės pagalbos išlaidos laikytinos proceso išlaidomis. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 1 d., 106 str. 1 d. reglamentuota, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. J. V. kaip nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turėjo teisę į teisinę pagalbą, jo turėtos išlaidos, kaip matyti iš pateiktų dokumentų (t. 1, b. l. 93, 94; t. 2, b. l. 63, 64), sudaro 2 100 Lt. Nukentėjusįjį atstovaujantis advokato padėjėjas teikė teisines konsultacijas, rengė civilinį ieškinį, atstovavo jį teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad teisinės pagalbos išlaidų suma nėra per didelė, todėl priteistina iš kaltinamojo R. K. K..
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų (Lietuvos respublikos Baudžiamojo kodekso 16 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, teismo turimais duomenimis, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, jos dydį vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 61 str. numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47 str. 2, 3 d. d. numatyto šios bausmės vidurkio.
2010-07-29 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu R. K. K. paskirta kardomoji priemonė – 5000 Lt dydžio užstatas, kuriuos jis pervedė 2010-07-30 į sąskaitą Nr. LT 10 7044 0600 0030 4886 SEB banke. Atsižvelgiant į tai, jog R. K. K. į teismo posėdžius šaukiamas neatvykdavo ir taip kliudė proceso eigai, buvo įspėtas apie šios pareigos nevykdymo pasekmes, todėl, vadovaujantis BPK 133 str., po šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, 2010-07-29 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros paskirtas užstatas – 5 000 Lt pereina valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115, 119, 133, 297, 298, 301, 302, 307, 437 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
R. K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir nubausti jį 35 MGL, t. y, 4550 litų bauda.
Nukentėjusiojo J. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti J. V. iš R. K. K. 41 368 Lt (keturiasdešimt vienas tūkstantis trys šimtai šešiasdešimt aštuoni litai) jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti J. V. iš R. K. K. 2 100 Lt (du tūkstančiai vienas šimtas litų) proceso išlaidų atlyginimui.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-07-29 nutarimu R. K. K. paskirtą 5 000 litų dydžio užstatą, esantį SEB banko sąskaitoje Nr. LT 10 7044 0600 0030 4886, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybei.
Išaiškinti R. K. K., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“. Įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, 415 kab. Asmeniui nesumokėjus jam paskirtos baudos aukščiau nurodytais terminais, bauda gali būti išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.