- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-03-21
- Bylos Nr.
- II-1-1005/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00012-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Pareiškėjas
- D. N.
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. N. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo (toliau – ir pareigūnas) 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 71N-80796423-16, kuriuo D. N. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2016 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo D. N. nubaudė pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį 289 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, kadangi jis 2016 m. gruodžio 14 d. 02.32 val. Biržų mieste Respublikos ir Vytauto gatvių sankryžoje vairavo automobilį BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų prasukdamas automobilio ratus, sukinėdamas vairą į kairę ir į dešinę puses, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą sukėlė pavojų sau ir kartu automobilyje važiavusiems asmenims.
Šalies argumentai
Skunde D. N. prašo panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
Skunde D. N. aiškina, kad neneigia, jog 2016 m. gruodžio 14 d. 02.32 val. Biržų mieste Respublikos ir Vytauto gatvių sankryžoje vairavo automobilį BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini) tačiau teigia, kad jo veiksmuose nebuvo jokių chuliganiškų paskatų, kadangi jo vairuojamas automobilis, kurio varomieji ratai yra galiniai, slydo kelyje dėl šlapios kelio dangos, buvo pasidaręs nevaldomas, todėl visą tai pamatę policijos pareigūnai sąžiningai suklydo vertindami situaciją ir jo vairavimą palaikė chuliganišku.
Atsiliepimas
Nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad D. N. administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta tinkamai, todėl prašo teismo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ATPK 301 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2016 m. gruodžio 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog D. N. 2016 m. gruodžio 14 d. 02.32 val. Biržų mieste Respublikos ir Vytauto gatvių sankryžoje vairavo automobilį BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų prasukdamas automobilio ratus, sukinėdamas vairą į kairę ir į dešinę puses, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą sukėlė pavojų sau ir kartu automobilyje važiavusiems asmenims. Savo veiksmais vairuotojas pažeidė KET 9 punkto reikalavimus. (b. l. 5) Šis administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas vadovaujantis tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis. Iš byloje esančio D. N. 2016 m. gruodžio 14 d. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog gailisi, su pažeidimu sutinka. (b. l. 5)
Iš policijos pareigūno Liutauro Morkvėno tarnybinio pranešimo matyti, kad jis 2016 m. gruodžio 14 d. apie 02.32 val. dirbdamas su vyresniuoju tyrėju Robertu Kiburiu Biržų mieste pastebėjo automobilį BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris sukant iš Respublikos gatvės į Vytauto gatvę iš chuliganiškų paskatų prasukdamas automobilio ratus, sukinėjo vairą į kairę ir į dešinę, kartodamas tai keletą kartų, tokiu būdu išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą sukėlė pavojų sau ir kartu automobilyje važiavusiems asmenims. Sustabdžius minėtą automobilį buvo nustatyta, kad jį vairavo D. N., kuris sutiko su padarytu KET pažeidimu ir gailėjosi. (b. l. 10) Policijos pareigūno Roberto Kiburio tarnybiniame pranešime yra nurodomos tos pačios aplinkybės. (b. l. 11)
Teisme apklausiamas D. N. parodė, jog įvykio dieną draugas A. B. paprašė jo nuvežti į Biržus aplankyti draugės V. I.. Jie išvažiavo iš Kupiškio, paėmė dar vieną draugą K. B. ir su jo vairuojamu automobiliu BMW visi kartu nuvažiavo į Biržus, kur susitiko su V. I. ir kartu leido laiką. Po to, V. susitarė su kažkokiu savo draugu, kad ją parveš į namus, nes V. gyvena Biržų rajone, kad jam (D. N.) nereikėtų specialiai V. vežti, nes tai būtų ne pakeliui. V. atvežė į parduotuvės „IKI“ aikštelę ir paleido. Po to, išvažinėdamas iš aikštelės suko į kairę, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo A. B., o ant galinės sėdynės sėdėjo K. B.. Automobilis pradėjo slysti, priekyje buvo tvorelė, todėl jis nenorėdamas automobilio priekiu atsitrenkti į tvorelę pradėjo dar labiau sukti vairą į kairę, tada automobilis pasisuko šonu, jis pradėjo vairą sukti į dešinę pusę, automobilis dar pasisuko šonu ir išsitiesino. Laviruodamas vos vos paspaudė akseleratorių, nes žino, kad tai rekomenduojama, kai automobilis varomas galiniais ratais pradeda slysti. Ant gatvės buvo „kalniukai“, tačiau jis suvaldė automobilį ir sustojo dar neprivažiavęs tų kalniukų. Pats buvo streso būsenoje, nes bijojo sudaužyti mašiną. Tuo metu buvo nakties metas apie 2 val., Biržų miestas buvo visiškai tuščias, nebuvo jokių mašinų, išskyrus tą, kuri atvažiavo paimti V., miestas buvo dalinai apšviestas. Buvo prastos oro sąlygos, nes buvo prisnigę gal 15 cm, kelias nevalytas, ir dar snigo, kas truputi ribojo matomumą. Parodo, kad vairuoja 4 ar 5 metais, automobilį BMW turi apie metus laiko, šis žiemos sezonas su šiuo automobiliu realiai yra pirmas. BMW automobilio, kaip galiniais ratais varomo automobilio, galimybių nėra išbandęs, nes nėra tokios vietos, kur tai galima padaryti, be to mašinų nelaužo, nes pačiam reikia taisyti. Kaip vairuoti galu varomą automobilį, kai automobilis pradeda slysti, yra matęs tik internete video, iš kurių ir pasižiūri ką daryti. Praeityje nėra baustas administracine tvarka už chuliganišką vairavimą. Išsukinėdamas iš aikštelės matė, kad už sankryžos prie šviesoforo iki 100 metrų atstumu stovi automobilis, kaip vėliau paaiškėjo – tarnybinis policijos automobilis, kuris jį netrukus ir sustabdė. Parodo teismui, kad jis neturėjo jokių chuliganiškų paskatų vairuodamas automobilį, o protokole prisipažino padaręs pažeidimą, kadangi nežinojo, kokios pasekmės gresia, galvojo, kad reikės susimokėti tik baudą, apie teisių atėmimą nieko nežinojo. Pažymi teismui, kad jam surašytame protokole ir nutarime yra neteisingai nurodyta faktinė aplinkybė, kad jis Respublikos ir Vytauto gatvių sankryžoje vairavo automobilį, kadangi iš tikrųjų jis išvažinėjo ne iš minėtos sankryžos, o visai kitoj vietoj, t. y., iš parduotuvės „IKI“ aikštelės. Policijos pareigūnai jam surašinėjo protokolą komisariato patalpose, o kartu su juo važiavusiais draugais nesidomėjo ir jų neapklausė.
Pareiškėjo atstovas advokatas Kastytis Paspirgėlis teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti ir bylą nutraukti, kadangi D. N. veiksmuose nėra chuliganiškų paskatų ir kaltės. Kelio danga buvo slydi, D. N. automobilį sumėtė, jis yra nepatyręs vairuotojas, galėjo tuo metu ir akseleratorių paspausti, tačiau taip jis tik bandė išvairuoti automobilį, ir tik išoriškai jo veika yra panaši į chuliganišką vairavimą. Policijos pareigūnams iš toliau galėjo atrodyti, kad tai tikrai chuliganiškas vairavimas. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nenurodė, kad D. N. ilgą atstumą chuliganiškai vairuoja, todėl neišsamiai ištyrė įvykio aplinkybes.
Liudytoju apklaustas Liutauras Morkvėnas teismo posėdžio metu parodė, kad D. N. prisimena, kaip pažeidėją. Įvykis galėjo būti 2016 m. gruodžio 14 d. Jie su kolega Robertu Kiburiu važiavo Vytauto gatve su policijos tarnybiniu automobiliu, kuriame nėra įrengta filmavimo įrangos, ta gatvė buvo pilnai apšviesta. Tarnybinį automobilį vairavo Robertas Kiburys. Būdami prie šviesoforo prie sankryžos su Respublikos gatve pastebėjo, kad iš parduotuvės „IKI“ aikštelės į kairę išsuka automobilis, kaip vėliau paaiškėjo BMW markės. Nuo to išsukimo iš aikštelės iki sankryžos su šviesoforu, kur jie buvo sustoję, yra apie 50 metrų atstumas. Išsukant iš „IKI“ aikštelės priekyje yra tvorelė, sukant į kairę už kokių 150 metrų yra „kalniukai“. Tas automobilis BMW apie 100 metrų slydo į vieną ir į kitą pusę gal kokius 4 ar 5 kartus per visą kelią, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą iki pat toje gatvėje esančių „kalniukų“, kur sustojo. Matė automobilio BMW ir vieną šoną ir kitą šoną, kai automobilis slydo, matėsi, kad automobilio vairuotojas važiuoja „ant akseleratoriaus“, o ne stabdydamas. Tuo metu jokių kitų automobilių gatvėse nebuvo, miestas buvo tuščias, praeivių nebuvo, buvo prisnigta ir lygtai snigo. BMW automobilį jie sustabdė už tų „kalniukų“ Vytauto gatvėje, beveik prie pat policijos komisariato pastato. Matė, kad BMW automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo asmuo, o ant automobilio galinės sėdynės dar yra vienas ar du asmenys, tačiau su tais asmenimis nekalbėjo, jų neapklausinėjo, tų asmenų atpažinti negalėtų.
Liudytoju apklaustas Robertas Kiburys teismo posėdžio metu davė analogiškus parodymus liudytojo Liutauro Morkvėno parodymams ir patvirtino, kad automobilis BMW išvažinėjo iš parduotuvės „IKI“ aikštelės ir suko į kairę, o ne iš Respublikos ir Vytauto gatvių sankryžos, kaip, kad nurodyta pažeidimo protokole. Papildomai parodė, kad atstumas nuo išsukimo iš parduotuvės „IKI“ aikštelės iki Respublikos ir Vytauto gatvių sankryžos yra daugiausia 50 metrų atstumas, nors gali ir tiek nebūti. Kiek asmenų be vairuotojo buvo BMW automobilyje, nepamena, tų asmenų neįsidėmėjo ir jų neapklausinėjo, kadangi vairuotojas prisipažino padaręs pažeidimą.
Liudytojas K. B. teismo posėdžio metu parodė, kad D. N. yra jo draugas, santykiai geri. 2016 m. gruodžio 14 d. jis buvo su A. B. ir D. N. Biržuose. Važiavo su D. N. automobiliu BMW, automobilį vairavo D., A. B. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. „IKI“ aikštelėje paleido draugę V. I. ir išvažinėjo, suko į kairę, automobilis pradėjo slysti ir D. N. bandė automobilį išsitiesinti, pasukdamas vairą į vieną ir į kitą pusę, automobilis gal du kartus slydo į vieną ir kitą pusę, manevravimas truko „sekundžių reikalas“, matė, kaip skydelyje užsidegė „anti praslydimo“ lemputė. Kokį atstumą automobilis slydo negali pasakyti, ar gatvėje yra įrengti „kalniukai“ nepamena. Chuliganiško vairavimo nebuvo. Eismo sąlygos buvo prastos, buvo prisnigta gal 10-15 cm sniego. Paskui iš galo privažiavo policijos pareigūnai, kurie juos sustabdė ir pasakė, kad buvo chuliganiškas vairavimas.
Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad D. N. yra jo draugas. Galėjo būti 2016 m. gruodžio 14 d., jis buvo grįžęs iš užsienio ir norėjo pasimatyti su drauge V. I., todėl D. N. paprašė, kad jį nuvežtų į Biržus, kartu pasiėmė ir kitą draugą K. B.. Taip jie nuvažiavo į Biržus, susitiko ir pabuvo su V., paskui V. paliko parduotuvės „IKI“ aikštelėje, o patys išvažiavo. Automobilį vairavo D. N., jis sėdėjo šalia vairuotojo. Išvažiuojant iš aikštelės suko lyg ir į kairę pusę, automobilio ratai prasisuko, automobilis pradėjo slysti į dešinę pusę, tada D. N. nuėmė „gazą“ ir bandė ištiesinti automobilį, automobilis truputi persimetė į kairę pusę, o paskui išsitiesino. Tuo metu buvo prisnigta gal 5 ar 7 cm, keliai buvo nebarstyti. Paskui iš galo privažiavo policijos pareigūnai, kurie sustabdė automobilį.
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y., pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Aptartos įstatymo normos patvirtina, kad tiek ATPK, tiek ANK chuliganiško vairavimo sudėtis išlieka nepakitusi. Kadangi ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė, nei ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, veikos perkvalifikavimo klausimas nagrinėjant bylą nėra svarstomas.
Institucija atsakomybėn patrauktą D. N. kaltino pažeidus KET 9 punktą, kuriame įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tačiau ši norma yra tik bendro pobūdžio. Kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, kiekvienas pažeidimas sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui ir pan., bet ne kiekvieną KET pažeidimą galima kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį šalia alternatyvių požymių – pavojaus sukėlimo eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, būtina nustatyti būtinąjį požymį – chuliganiškas paskatas.
Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos suprantamos kaip tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nėra jokio skirtumo, ar asmuo automobilį privertė slysti tyčia, panaudodamas technines automobilio galimybes, ar automobilis šonu ėmė slysti dėl neatsargaus atsakomybėn patraukto asmens elgesio, jam netinkamai įvertinus kelio dangos būklę ir kitas eismo sąlygas, nepasirinkus saugaus automobilio greičio ir pan., nes visais atvejais šonu slystantis ir dėl to sunkiau kontroliuojamas automobilis sukelia pavojų eismo ar kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui nepriklausomai nuo to, ar asmuo padarė tai tyčia, ar ne, ar šalia yra kiti eismo dalyviai bei svetimas turtas, ar jų nėra.
Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį svarbiausia yra nustatyti būtinąjį požymį – chuliganiškas paskatas. Šioje byloje nėra patikimų duomenų apie chuliganiškas atsakomybėn patraukto asmens paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato rašto matyti, kad policijos pareigūnai Robertas Kiburys ir Liutauras Morkvėnas 2016 m. gruodžio 14 d. patruliavo su tarnybiniu policijos automobiliu, kuriame nėra įrengtas vaizdo ir garso registratorius, o Biržų mieste Respublikos ir Vytauto gatvių sankryža yra filmuojama realiu laiku, tačiau vaizdo įrašas nėra saugomas. (b. l. 26) Iš D. N. bei liudytojų Liutauro Morkvėno, Roberto Kyburio, K. B. ir A. B. parodymų matyti, kad 2016 m. gruodžio 14 d. buvo šviežiai prisnigę, eismo sąlygos buvo gana prastos. D. N. sutinka, kad jo automobilis pavojingai manevravo dėl slidaus kelio, tačiau jis neigia tai daręs iš chuliganiškų paskatų. Chuliganiškas paskatas neigia ir kartu su D. N. važiavę asmenys - K. B. ir A. B.. Tuo tarpu liudytojai Liutauras Morkvėnas ir Robertas Kiburys kategoriškai teigia, jog D. N. savo automobilį privertė slysti tyčia ir pavojingai manevravo ne dėl to, kad buvo slidi kelio danga, o iš chuliganiškų paskatų. D. N. nurodo, kad jo automobilis slydo į vieną pusę, paskui į kitą pusę, o po to išsitiesino. Liudytojas A. B. nurodo tokias pačias aplinkybes, ir teigia, kad prieš tai automobilio ratai prasisuko. Liudytojas K. B. nurodo, kad automobilis gal du kartus slydo į vieną ir kitą pusę, manevravimas truko kelias sekundes, matė, kaip skydelyje užsidegė „antipraslidimo“ lemputė. Liudytojai Liutauras Morkvėnas ir Robertas Kiburys kategoriškai teigia, jog D. N. automobilis apie 100 metrų slydo į vieną ir į kitą pusę gal kokius 4 ar 5 kartus per visą kelią, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą.
Skundą nagrinėjantis teismas neranda jokių argumentų, kurie leistų konstatuoti, jog Liutauro Morkvėno ir Roberto Kiburio kategoriškas manymas, jog D. N. savo automobilį privertė slysti tyčia ir pavojingai manevravo iš chuliganiškų paskatų pasitvirtino, o D. N. nurodyta įvykių eiga, kuria patvirtina K. B. ir A. B. buvo paneigta. Vien tai, jog Liutauras Morkvėnas ir Robertas Kiburys yra policijos pareigūnai, nesuteikia jų parodymams didesnės įrodomosios galios. Taip pat, konstatuotina, kad nesivadovauti D. N. parodymais vien tik darant prielaidą, jog jo parodymai yra nulemti galimo siekio išvengti atsakomybės už jam inkriminuojamų pažeidimų padarymą, nėra pakankamo pagrindo. Tuo labiau, kad galima kelti ir hipotezę, jog D. N. siekia išvengti ne jam gresiančios atsakomybės už padarytus pažeidimus, o iš tikrųjų siekia to, kad jis nebūtų nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra nustatyti asmenys, kurie gali duoti ir davė parodymus apie administracinei bylai nagrinėti reikšmingas aplinkybes. Liudytoja V. I., kuri galimai matė įvykį, D. N. teigimu yra išvykusi į JAV, todėl teismui nepavyko jos išsikviesti ir apklausti. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamą įvykį galėjo matyti daugiau asmenų. Jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų D. N., taip pat jiems prieštaraujančius Liutauro Morkvėno ir Roberto Kiburio parodymus, nėra. Policijos automobilyje nebuvo įrengtas vaizdo registratorius, galimybės gauti kokių nors objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų paminėtų proceso dalyvių teiginius, teismas nemato. Taigi, aiškinantis ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas gali vadovautis tik jau minėtų asmenų teiginiais, kurie buvo išdėstyti teismo posėdžio metu.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad D. N. manevravimas vyko nakties metu, paprastą savaitės dieną (trečiadienį) kuomet Biržų miesto gatvės buvo tuščios, nebuvo nei kitų transporto priemonių, nei praeivių, sprendžia, kad vien tik automobilio ratų prasisukimas ir slydimas, kartu nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavyzdžiui, pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; triukšmo, dulkių ar dūmų sukėlimo; kitų eismo dalyvių aptaškymo purvu ar vandeniu ar kitokio kitų eismo dalyvių pažeminimo, įžeidimo ir pan.) negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save prieš pastatyti aplinkiniams ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.
Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, jog teismas D. N. veiksmuose nenustatė chuliganiškų paskatų buvimo, o vien tik už jo vairuoto automobilio ratų prasisukimą ir slydimą šonu atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį yra negalima, todėl administracinio teisės pažeidimo byla D. N. nutrauktina, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
D. N. skundą tenkinti.
Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 71N-80796423-16, ir administracinio pažeidimo bylą nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.