Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

rašytinio proceso,tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bogruva“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Bogruva“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, kurį patikslino ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Susisiekimo ministerija) 2023 m. liepos 19 d. atsakymą Nr. 2ZP-646 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Susisiekimo ministeriją pareiškėjos 2023 m. birželio 15 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

Skunde nurodo, jog 2023 m. kovo 24 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 189 „Dėl magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendimus procedūros pradžios“ (toliau – ir Specialusis planas), kuriuo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Šis projektas iš esmės pažeidžia Bendrovės teises ir interesus dėl vykdomos komercinės-ūkinės veiklos. Bendrovė su B. O. ir K. O. yra sudariusi nuomos sutartį dėl dviejų žemės sklypų, t. y. žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kurie pagal nuomos sutartį su juose esančiais statiniais yra išnuomoti Bendrovei. Minėtuose žemės sklypuose yra pareiškėjos kavinė-baras „Armėnija“ su moteliu bei sunkiasvorių automobilių aikštelė, kuriuose Bendrovė vykdo komercinę-ūkinę veiklą. Tiesiant naują kelią ir vykdant projektinius darbus, didelė dalis šių žemės sklypų yra planuojama perduoti visuomenės poreikiams.

Pažymi, kad pareiškėja nekelia klausimų dėl dalies žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau tokiu projektu yra žlugdoma Bendrovės veikla. Minėtuose žemės sklypuose, kuriuose Bendrovė vykdo komercinę veiklą, yra suformuota nuovaža (A5 kelio kairė pusė 18,2 km), tačiau pagal naująjį projektą ši nuovaža į (duomenys neskelbtini) bus naikinama bei bus pastatyta triukšmo užtvara, kuri paslėps pačius statinius. Apie tokį projektą pareiškėja sužinojo atsitiktinai, jai nebuvo leista susipažinti su projektu, nepranešta apie jo svarstymą. Su kitomis įmonėmis buvo derinami plano sprendiniai, t. y. nuovažų klausimai, tačiau su Bendrovės direktoriumi ir žemės sklypų savininkais Karine ir B. O. nebuvo derinti jokie klausimai. Pareiškėjos įsitikinimu, panaikinus minėtą nuovažą bus iš esmės pažeistos ne tik jos teisės ir teisėti interesai, bet ir kitų asmenų, t. y. gyventojų, kurie naudojasi šia nuovaža, interesai.

Teigia, jog triukšmo slopinimo sienos yra statomos tik ten, kur yra gyventojų, šiuo atveju minėtoje teritorijoje yra tik pareiškėjos naudojami statiniai, gyventojai gyvena už kelių kilometrų, todėl nėra pagrindo riboti statinių matomumą nuo pagrindinės magistralės. Tokiu būdu Bendrovės veikla bus visiškai sužlugdyta, nes būtent sunkiasvoriai automobiliai, važiuojantys šia automagistrale sustoja aikštelėje, vairuotojai naudojasi motelio, kavinės-baro paslaugomis. Taip pat nedideliu atstumu nuo pareiškėjos naudojamų pastatų yra įsukimas į Kauną bei Alytų, todėl šioje vietoje neįmanoma išvystyti maksimalaus 130 km/h greičio, tuo labiau, kad Garliavos miestas yra už 3 kilometrų nuo minėtų žemės sklypų. Skundžiamame Rašte atsakovė šių aplinkybių netyrė ir sprendė, kad nuovaža, kuria yra patenkama į pareiškėjos teritoriją, turi būti naikinama nurodant, kad į teritoriją galima bus patekti jungiamojo kelio trasa, tačiau šiuo atveju lieka neišspręstas klausimas, t. y. kaip ir kokiu būdu į teritoriją pateks sunkiasvoriai automobiliai ir kokiu būdu galės įsukti į pagrindinį kelią.

Pareiškėjos įsitikinimu, Rašte nėra nurodyta kas nustatė ir kada buvo nustatytas triukšmo lygis gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje, kadangi aplink Bendrovės naudojamus žemės sklypus gyvenamųjų namų praktiškai nėra, todėl Bendrovės veiklai triukšmo lygis nedaro jokių neigiamų padarinių, priešingai, įrengus triukšmo užtvarą bus patiriami dideli nuostoliai. Bendrovė turi ir kreditorinių įsipareigojimų, todėl negalės jų įvykdyti, dėl ko bus paskelbtas bankrotas. Be to, pareiškėjai teks atleisti darbuotojus.

Atsakovė Susisiekimo ministerija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad pareiškėja jokiais pagrindais nevaldo ginčo žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), kurių dalys pagal Specialiojo plano sprendinius numatomos paimti. Šie sklypai priklauso kitiems fiziniams asmenims. Pastatas, kuriame įsikūrusi skunde minima kavinė, nuosavybės teise taip pat priklauso kitiems asmenims. Šiuo atveju, pareiškėja nuomos pagrindu valdo tik dalį negyvenamųjų patalpų.

Nesutinka su skundo argumentais, kad bus atimta didele dalis abiejų žemes sklypų ploto. Šiuo atveju, numatoma paimti tik 0,1262 ha ir 0,0117 ha dydžio dalis iš ginčo žemės sklypų (apie trylika arų). Didžioji dalis žemės lieka naudotis. Be to, visuomenės poreikiams nėra imama ir sunkiasvorių automobilių aikštelė bei pastatas, kuriame įsikūrusi kavinė ir motelis, todėl didelės įtakos pareiškėjos verslui žemės sklypų dalies paėmimas neturės. Pareiškėja įrodinėja, kad šis magistralinio kelio A5 rekonstravimo projektas iš esmės pažeidžia Bendrovės teises ir interesus dėl vykdomos komercinės ūkinės veiklos, teigia, kad dėl panaikintos nuovažos ir garso sienelės įrengimo bendrovė patirs didelius nuostolius ir bankrutuos. Tačiau Ministerijos organizuojamas magistralinio kelio A5 rekonstrukcijos projektas iš esmės nepakenks pareiškėjos komercinei veiklai ir tikrai nesukels bankroto ar didelių nuostolių. Pagal Specialiojo plano sprendinius, patekimas į ginčo žemės sklypus bei kavinės kompleksą bus užtikrintas iš lygiagrečiai esamo magistralinio kelio A5 suprojektuoto jungiamojo kelio bei per žiedinę sankryžą. Nuovažų kiekis iš jungiamojo kelio – neribojamas. Triukšmo sienelės parametrai (tarp jų vieta, aukštis bei permatomumas) bus tikslinama projektavimo metu ir bus atsižvelgiama į komercinį ginčo vietos pobūdį.

Nurodo, jog esamų tiesioginių nuovažų į žemės sklypus bei apsisukimų panaikinimas ir skirtas magistralinį kelią A5 pertvarkyti pagal AM (automagistralės) kelio kategorijos reikalavimus, nustatytus Kelių techninio reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – ir KTR 2008). KTR 2008 nustato techninius reikalavimus keliams, tame tarpe ir nuovažoms pagal atitinkamą kelio kategoriją. KTR 2008 163 punkte nustatoma, kad magistraliniuose AM ir I kategorijos keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5000 metrų. Nuovažos AM ir I kategorijos magistraliniuose keliuose turi būti su dešinio posūkio lėtėjimo ir greitėjimo juostomis. KTR 2008 169 punkte nurodoma, kad kai nėra galimybės įvykdyti 163-166 p. reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus. Po rekonstrukcijos magistraliniame kelyje A5 panaikinus nesaugias nuovažas leistinas greitis bus padidintas iki 130/110 km/h. Šiuo metu jis esamame ruože yra 70-90 km/h.

Tvirtina, kad pareiškėja klaidingai skaičiuoja atstumą nuo kavinės iki naujos planuojamos nuovažos, teigdama, kad panaikinus nuovažą ir padarius ją už 5 km bus kur kas sudėtingiau išvykti, parvykti, negana to, asmenys neturės galimybės atvykti nei į kavinę barą, nei į motelį ar transporto priemonių stovėjimo aikštelę. Iš tiesų, po rekonstrukcijos nuovaža iš magistralinio kelio į planuojamą jungiamąjį kelią bus ne už 5 km, bet maždaug už 0,8 km nuo dabartinės naikinamos nuovažos ties kavine. Taigi, viso atvykstantiems ir grįžtantiems automobiliu papildomai reikės įveikti apie 1,6 km atstumą. Tai nėra didelis atstumas atsižvelgus su magistraliniame kelyje A5 planuojamą važiavimo greitį.

Mano, jog skundžiamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, parengtas pagal galiojančio Specialiojo plano sprendinius ir išanalizavus visus pareiškėjos motyvus. Rašte trumpai ir suprantamai išdėstomi motyvai, kodėl negali būti tenkinami nurodyti prašymai. Informacija apie prašyme keliamus klausimus buvo suteikta ir žodžiu. Dėl naikinamos tiesioginės nuovažos į ginčo žemės sklypus, atsakyme vadovaujamasi Specialiuoju planu, nurodoma, kur su juo galima susipažinti. Nurodoma, kad patekimas į ginčo sklypus bus galimas tik jungiamaisiais keliais, kaip nustato KTR 2008 169 punktas. Dėl tiesioginių nuovažų naikinimo, papildomai atsakovė pažymi, kad tai yra esminis Specialiojo plano sprendinys, kuriuo atskiriami tranzitinio ir vietinio eismo srautai. Tiesioginių nuovažų iš magistralinio kelio neteks visi toje kelio pusėje reziduojantys fiziniai ir juridiniai asmenys, todėl pareiškėjai nebuvo galima taikyti jokių išimčių.

Teigia, kad pareiškėjos kavinė ir sunkiasvorių automobilių stovėjimo aikštelė buvo ir bus reikalinga šioje vietoje prie magistralinio kelio. Susisiekimo ministerija nesiekia sutrikdyti pareiškėjos komercinės veiklos. Dėl triukšmo užtvaros skundžiamame Rašte pareiškėjai paaiškinta konkrečiai bei remiantis teisės aktais. Be to, Specialiojo plano aiškinamajame rašte dėl triukšmo užtvarų, kaip buvo apskaičiuotas triukšmas ir kodėl nuspręsta jas suplanuoti šioje vietoje, detaliau reglamentuota aštuntame skirsnyje „Visuomenės sveikata“. Dar daugiau, triukšmo užtvarų sprendiniai bus tikslinami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ir (ar) statybos techninio projekto rengimo metu, įvertinus tuo metu Nekilnojamojo turto registre nurodytus aktualius pastatų paskirties duomenis. Triukšmo sienelių aukštis bei medžiagiškumas bus patvirtinti vėlesniame etape.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir jame esantys kiemo statiniai (duomenys neskelbtini) (lietaus kanalizacijos šuliniai (5 vnt.), kanalizacijos šuliniai (3 vnt.), artezinis šulinys, valymo įrenginiai) Bendrovei nėra išnuomoti, o išnuomota tik jame esančio pastato – kavinės baro su moteliu (duomenys neskelbtini), kurios plotas 904,23 kv. m., 125 kv. m. dalis. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir jame esantys statiniai Bendrovei nėra išnuomoti.

Pažymi, jog skunde minimas verslo objektas yra prie kairėje kelio pusėje suplanuoto jungiamojo kelio, kuris prasideda ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba (ties (duomenys neskelbtini)) ir tęsiasi iki magistralinio kelio viaduko virš geležinkelio ties Mauručiais (ties (duomenys neskelbtini)). Patekimas į verslo objektą numatomas nuo jungiamojo kelio (apie 18,10-18,20 km). Patekimas į jungiamąjį kelią nuo magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai numatomas 17,4 km (per žiedą), kas sudarys papildomus 1,6 km. Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą nuo skirtingų lygių sankryžos su krašto keliu Nr. 130 iki Prienų rajono ribos reikia skubiai rekonstruoti, kadangi ankstesnės rekonstrukcijos kelio ruože metu abipus šio kelio ruožo nebuvo įrengta pakankamai jungiamųjų kelių vietiniam eismui arba jie šiuo metu jau per siauri, nepastatyta (rekonstruota) pakankamai skirtingo lygio sankryžų ir kitų kelio statinių. Dėl to, nepanaikinus dažnų tiesioginių nuovažų nuo magistralinio kelio į aplinkines teritorijas, nepavyko pasiekti, kad ruožas nuo Garliavos iki Mauručių atitiktų visus automagistralėms keliamus reikalavimus (jame ribojamas maksimalus leistinas greitis). Minėtame valstybei svarbaus projekto specialiojo teritorijų planavimo dokumente patekimas į skunde minimus statinius (kaip ir prie kitų prie šio kelio ruožo esančių verslo objektų) numatytas jungiamaisiais keliais.

Teigia, kad nors pareiškėja savo skunde nurodo, jog panaikinus tiesioginę nuovažą bus pažeisti jos teisėti lūkesčiai, tačiau tokių lūkesčių, saugomų įstatymų, pažeidimų konkrečiai taip ir neįvardija. Bendrovė išsinuomavusi pastato, esančio prie magistralinio kelio, dalį, nebent nepagrįstai turėjo lūkesčių, kad šis magistralinio kelio ruožas nebus rekonstruojamas pagal saugaus eismo reikalavimus, taikomus tokios reikšmės ir eismo intensyvumo keliams, tuo savo verslo interesus iškeldama aukščiau už visos šalies, taip pat užsienio vairuotojų lūkesčius naudotis saugesniu magistralinio kelio ruožu. Valstybinės reikšmės kelių priežiūra ir plėtra yra visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, atlikdama savo funkcijas, yra pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įpareigota užtikrinti ir tenkinti.

Tvirtina, jog triukšmo sienutė paklausime minimoje vietoje numatyta dėl paties verslo objekto (motelis ir kavinė) bei už jo esančio gyvenamojo namo, kaip kad numato teisės aktai, reglamentuojantys gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų ir jų aplinkos apsaugą nuo transporto priemonių keliamo triukšmo. Nors nuogąstaujama, kad dėl triukšmo sienutės bus pasekmių verslui, tačiau triukšmo sienutė ties verslo objektais gali būti parinkta ir iš skaidrios medžiagos. Be to, triukšmo modeliavimo rezultatai buvo atlikti Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo metu atliekant Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atranką (SPAV), kurios medžiaga nustatyta tvarka viešai paskelbta Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (TPDRIS).

Pažymi, kad Gyvenamosios ir visuomeninės aplinkos apsaugą nuo aplinkos triukšmo reglamentuoja Triukšmo valdymo įstatymas ir Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Žmogaus sveikatai svarbūs ir teisiškai nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai taikomi ne tik gyvenamųjų pastatų apsaugai, bet ir visuomeninės paskirties pastatams, priskiriamiems viešbučių ir maitinimo pastatams. Pagal Registrų centro informaciją, kavinė – baras „Armėnija“ su moteliu yra priskiriama pastarajam pastatų pogrupiui. Planuojama triukšmo užtvarų sistema prisidės prie sveikesnės ir kokybiškesnės visuomeninės paskirties aplinkos sukūrimo. Esamoje situacijoje kavinė ir jos aplinka, kaip apibrėžiama higienos normoje, yra viršnorminio aplinkos triukšmo zonoje. Tai patvirtina strateginiai pagrindinių kelių triukšmo žemėlapiai viešai skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale.

Mano, jog triukšmo užtvarų sistema, kuri apsaugos tiek gyvenamąją aplinką, tiek ir kavinės aplinką nuo kelių eismo sukeliamo triukšmo, priešingai, negu nuogąstauja verslo atstovai, reikšmingai pagerins verslo objekto aplinkos kokybę, prisidės užtikrinant žmogaus sveikatai palankias sąlygas tiek objekto darbuotojams, tiek lankytojams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2023 m. liepos 19 d. rašto Nr. 2ZP-646 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“, vadovaudamasi 2020 m. balandžio 23 d. Kelių direkcijos ir UAB „Kelprojektas“ sudaryta Magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano parengimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimo ir įgyvendinimo paslaugų viešojo pirkimo sutartimi Nr. 1F-65, rengia žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą.

Pareiškėja 2017 m. sausio 2 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1, pagal kurią nuomotojas K. O., vadovaudamasis šalių susitarimu, perdavė nuomininkui UAB „Bogruva“, nuomos teise naudotis 7325,78 kv. m (viešbutis – 400 kv.m., kavinė – baras – 125,78 kv.m. ir TIR stovėjimo aikštelė – 6800 kv.m.) bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Kauno rajonas, nuomotojui priklausančias nuosavybės teise. B. O. ir K. O. nuosavybes teise priklauso du žemės sklypai: (duomenys neskelbtini), kurie pagal nuomos sutartį su juose esančiais statiniais yra išnormuoti UAB „Bogruva“. Dalis šių sklypų yra planuojama paimti visuomenės poreikiams.

2023 m. kovo 24 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 189 „Dėl magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendimus procedūros pradžios“, kuriuo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

Pareiškėja, nesutikdama su projekto sąlygomis, 2023 m. birželio 15 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano parengimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimo ir įgyvendinimo, kuriuo prašė imtis priemonių, jog nuovaža į Žolyno g. nebūtų panaikinta ir šioje vietoje triukšmo užtvara nebūtų įrengta.

Iš atsakovės 2023 m. rugpjūčio 22 d. buvo gautas atsakymas (Raštas) į pareiškėjos prašymą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2023 m. birželio 15 d. prašymą.

Pareiškėja, nesutikdama su Raštu, 2023 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą.

Pareiškėja skunde nurodo, jog apie Specialųjį planą sužinojo atsitiktinai, jai nebuvo leista susipažinti su projektu, nepranešta apie jo svarstymą.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai pradedami rengti ir (ar) keičiami Vyriausybei priėmus nutarimą. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatorius yra už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakinga Vyriausybės įgaliota ar Seimo paskirta valstybės institucija, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, kai vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakingos Vyriausybės įgaliotos ar Seimo paskirtos valstybės institucijos sprendimu taikoma atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Sprendimą dėl valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų korektūros tvirtinamos valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu ir registruojamos šio įstatymo nustatyta tvarka.

Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pradedami rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų.

Įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teritorijų planavimas yra viešas, išskyrus atvejus, kai planuojama krašto apsaugos tikslams reikalinga teritorija, kuri yra ar bus valdoma ir naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų, taip pat kai valstybės sienos ir strateginės reikšmės objektai yra susiję su įslaptinta informacija pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog suinteresuotos visuomenės atstovai ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys gali aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose.

Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog informacija teikiama šiais būdais: 1) elektroninėje erdvėje – informuojama apie siūlymus (inicijavimą) vykdyti teritorijų planavimą, skelbiami sprendimai dėl teritorijų planavimo pradžios ir planavimo tikslų, SPAV rengimo, planavimo darbų programa. Jeigu rengiama, – SPAV ataskaita, koncepcija, taip pat informacija apie pasiūlymų teikimo tvarką ir susipažinimo su parengtais teritorijų planavimo dokumentais tvarką ir jų viešo svarstymo vietą ir laiką, viešam svarstymui pateikti sprendiniai, patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai; 2) planavimo organizatoriaus buveinėje – informuojama apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, planavimo organizatorius ir teritorijų planavimo dokumentų rengėjus, apie pasiūlymų teikimo tvarką ir susipažinimo su teritorijų planavimo dokumentu, SPAV ataskaita tvarką ir jų viešo svarstymo vietą ir laiką; 3) seniūnijų skelbimo lentose – informuojama apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie pasiūlymų teikimo tvarką ir parengtų teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo vietą ir laiką; 4) registruotais laiškais – Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais informuojama apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie pasiūlymų teikimo tvarką ir parengtų teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo vietą ir laiką; 5) žodžiu ar raštu pagal suinteresuotų asmenų žodinius ir rašytinius prašymus.

Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog visuomenę su parengtais teritorijų planavimo dokumentais supažindina planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo. Susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 5 darbo dienos – viešai ekspozicijai. Susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais Vyriausybės nustatyta bendrąja teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka skiriama: 1) su valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais – ne trumpesnis kaip 2 mėnesių laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip vienas mėnuo – viešai ekspozicijai; 2) su savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais – ne trumpesnis kaip vieno mėnesio laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 15 darbo dienų – viešai ekspozicijai; 3) su vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentais – ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 5 darbo dienos viešai ekspozicijai.

Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais pabaigos (pasiūlymus galima teikti ir žodžiu), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pakartotinį viešą svarstymą ar pakartotinį susipažinimą su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais.

Kaip matyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi ir 30 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. XII-380 „Dėl „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ ir siekiant įgyvendinti Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 „Dėl Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014– 2022 metų programos patvirtinimo“ 11.1.1 papunktį, visuomenė buvo informuota apie priimtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 854 „Dėl magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios“. Iš viešai prieinamos informacijos nustatyta, jog susipažinti su priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų asmenims suteikta galimybė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos interneto svetainėje sumin.lt ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt, TPD Nr. S-NC-52-18-459). Ši informacija taip pat yra ir buvo paskelbta Direkcijos interneto svetainėje lakd.lt, Kauno rajono savivaldybėje (Savanorių pr. 371, Kaunas), jos interneto svetainėje https://krs.lt/ bei seniūnijose, kurioms rengiamas teritorijų planavimo dokumentas. Be kita ko, pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui anksčiau nurodytais kontaktais galėjo būti teikiami raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ir jo metu.

Taip pat nustatyta, jog Susisiekimo ministerija paskirta kaip Specialiojo plano planavimo organizatorė, kuri 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3-565 „Dėl Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“ patvirtino planavimo darbų programą. Iš viešai prieinamos informacijos nustatyta, jog susipažinti su Specialiojo plano rengimo dokumentacija ir procedūriniais dokumentais asmenims buvo suteikta galimybė viso planavimo proceso metu Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje sumin.lt ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt, TPD Nr. S-NC-52-18-459). Ši informacija taip pat paskelbta Direkcijoje interneto svetainėje lakd.lt, Kauno rajono savivaldybėje (Savanorių pr. 371, Kaunas), jos interneto svetainėje https://krs.lt/ bei seniūnijose, kurioms rengiamas teritorijų planavimo dokumentas. Be kita ko, pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui anksčiau nurodytais kontaktais galėjo būti teikiami raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ir jo metu.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjos skundo argumentai, jog jai nebuvo leista susipažinti su Specialiuoju planu bei nepranešta apie jo svarstymą, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi tiek su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 854, tiek su Susisiekimo ministerijos 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3-565 „Dėl Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“ visuomenė buvo tinkamai supažindinta ir informuota. Teismo įsitikinimu, nuo tada, kai pareiškėja sudarė sutartį su K. O. dėl dalies žemės sklypų ir juose esančių statinių (aikštelės ir kavinės su moteliu) nuomos t. y. 2017 m. sausio 2 d., pareiškėja būdama rūpestinga ir apdairi bei tinkamai rūpindamasi savo interesais turėjo galimybę domėtis apie planuojamus pakeitimus jos kaimynystėje. Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, jog Specialaus plano sprendiniai ir numatomi pakeitimai buvo svarstyti ne viešai, t. y. ne pagal teisės aktuose (Įstatymo 35 straipsnio 2 dalis) nustatytą tvarką, todėl pareiškėja galėjo teikti pasiūlymus ir/ar pastabas viešo susirinkimo metu, tačiau jų neteikė. Pažymėtina, kad jei pareiškėja būtų teikusi tam tikrus pasiūlymus ir/ar pastabas (kaip pvz. dėl būtinumo palikti nuovažą į žemės sklypą ir pan.), planų rengėjas ir/ar organizatorius būtų privalėję jos pastabas svarstyti, t. y. sutikti arba nesutikti su jos pasiūlymais ir/ar pastabomis, pateikti motyvuotą išvadą šiuo klausimu. Taigi, pareiškėja, nepasinaudojusi Įstatymo nustatyta tvarka teikti pasiūlymus bei praleidusi numatytus terminus, prarado teisę dalyvauti Specialiojo plano rengimo procese dėl savo neveikimo.

Atitinkamai vėliau pagal procedūrą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 1893 patvirtinto Specialųjį planą, ko pasėkoje buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (Lietuvos Respublikos žemės paėmimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalis) pagal jo sprendinius, įskaitant ir fizinių asmenų (K. O. ir B. O.) bendra nuosavybės teise valdomų žemės sklypų atžvilgiu (visuomenės poreikiams nėra imama sunkiasvorių automobilių aikštelė bei pastatas, kuriame įsikūrusi pareiškėjos kavinė ir motelis). Specialusis planas paskelbtas teritorijų planavimo dokumentų registre, dokumento registracijos Nr. T00089004. Su Specialiojo plano sprendiniais suinteresuotiems asmenims sudaryta galimybė susipažinti teisės aktų registre bei Susisiekimo ministerijos tinklalapyje (https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/magistralinio-kelio-a5-kaunasmarijampole-suvalkai-ruozo-nuo-sankryzos-su-krasto-keliu-nr-130-kaunas-prienai-alytus-ikikauno-rajono-savivaldybes-teritorijos-ribos-specialusis-planas-1).

Pareiškėja skunde nurodo, kad projektas iš esmės pažeidžia jos teises ir interesus, susijusius su jos vykdoma komercine-ūkine veikla.

Bylos medžiaga patvirtina, jog Susisiekimo ministerija Raštu pareiškėjai nurodė, jog esamų tiesioginių nuovažų į žemės sklypus bei apsisukimų panaikinimas vykdomas siekiant pertvarkyti magistralinį kelią A5 pagal AM (automagistralės) kelio kategorijos reikalavimus, nustatytus Kelių techninio reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“. KTR 2008 nustato techninius reikalavimus keliams, tame tarpe ir nuovažoms pagal atitinkamą kelio kategoriją. KTR 2008 163 punkte nustatoma, kad magistraliniuose AM ir I kategorijos keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5000 metrų. Nuovažos AM ir I kategorijos magistraliniuose keliuose turi būti su dešinio posūkio lėtėjimo ir greitėjimo juostomis. Pareiškėjai Rašte nurodyta, jog pagal KTR 2008 169 punktą, kai nėra galimybės įvykdyti 163–166 punktų reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus.

Taigi, nors pareiškėja skunde nurodo, jog nesant nuovažos į žemės sklypus (kavinę, motelį ir aikštelę) iš magistralinio kelio ji patirs nepatogumus, tačiau pareiškėjai Rašte paaiškinta, jog patekimas į minėtus žemės sklypus po kelio ruožo rekonstrukcijos bus galimas tik jungiamaisiais keliais laikantis KTR 2008 169 punkte įtvirtinto reguliavimo. Kaip matyti, tokie pakeitimai priimti siekiant užtikrinti esminius eismo ir visuomenės saugumo reikalavimus. Specialiojo plano aiškinamojo rašto 23 punkte taip pat nurodyta, kad saugaus eismo sąlygoms užtikrinti taip pat būtina sumažinti kairėje pusėje (kur yra pareiškėjos kavinė, motelis ir aikštelė) esančių nuovažų ir sankryžų skaičių, greta jungiamojo kelio įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką, o siekiant pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai kairėje pusėje reikia įrengti triukšmą mažinančias priemones, užtikrinančias Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimus. Šiuo aspektu paminėtina, jog valstybinės reikšmės kelių priežiūra ir plėtra yra visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, atlikdama savo funkcijas, yra pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įpareigota užtikrinti ir tenkinti, todėl pareiškėjos interesai (verslas) negali būti aukščiau visuomenės saugumo ir jos interesų.

Be to, teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai teigia, jog nauja nuovaža bus padaryta tik už 5 km, dėl ko asmenys neturės galimybės atvykti nei į kavinę barą, nei į motelį ar transporto priemonių stovėjimo aikštelę Kaip matyti, patekimas į pareiškėjos žemės sklypą ir juose esančius statinius yra numatomas nuo jungiamojo kelio (apie 18,10-18,20 km) ir patekimas į jungiamąjį kelią nuo magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai numatomas 17,4 km (per žiedą), kas sudarys papildomus 1,6 km įvažiuojant ir išvažiuojant, kas negali būti vertinama kaip reikšmingas atstumas. Be to, kaip nurodo Susiekimo ministerija, dar vienas viadukas, jungiantis abi magistralinio kelio A5 puses (jungiamuosius kelius) bus pastatytas maždaug 1,5 km iki kavinės buvimo, kuris suteiks galimybę prie kavinės privažiuoti ar grįžti ir automobiliams, važiuojantiems kita magistralinio kelio puse. Atsižvelgus į tai, vertintina, jog byloje nėra duomenų, kad pertvarkius magistralinį kelią, pareiškėjos komercinė veikla pablogės.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, jog nesutinka su triukšmo lygio gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje nustatymu, kadangi aplink UAB „Bogruva“ naudojamus žemės sklypus gyvenamųjų namų praktiškai nėra, dėl ko įmonės veiklai triukšmo lygis nesudaro jokių neigiamų padarinių.

Gyvenamosios ir visuomeninės aplinkos apsaugą nuo aplinkos triukšmo reglamentuoja Triukšmo valdymo įstatymas ir Lietuvos higienos norma HN 33:2011. Žmogaus sveikatai svarbūs ir teisiškai nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai taikomi ne tik gyvenamųjų pastatų apsaugai, bet ir visuomeninės paskirties pastatams, priskiriamiems viešbučių ir maitinimo pastatams. Kaip matyti, pareiškėjos žemės sklype esantys pastatai (kavinė, baras ir motelis) priskiriami pastarajam pastatų pogrupiui. Taigi, iš esmės tokiais pakeitimais, planuojama triukšmo užtvarų sistema prisidės prie sveikesnės ir kokybiškesnės visuomeninės paskirties aplinkos sukūrimo.

Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, jog Susisiekimo ministerija ginčijamame Rašte, pasisakydama, dėl triukšmo užtvaros pareiškėjai aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškino, jog Bendrovės minimu atveju triukšmo užtvara bus projektuojama ties visuomeninės ir komercinės paskirties objektais, atliekant modeliavimą ir parenkant optimalų permatomos užtvaros variantą bei atitinkami sprendiniai bus detalizuojami vėliau rengiant kelio ruožo techninį projektą ir atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Kitaip tariant, triukšmo užtvarų sprendiniai dar tik bus tikslinami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ir (ar) statybos techninio projekto rengimo metu. Kas reiškia, jog šiuo metu dar nėra priimtų galutinių sprendimų dėl triukšmo sienelės statymo.

Teismas dar kartą pabrėžia, kad valstybinės reikšmės kelių priežiūra ir plėtra yra visos visuomenės bei jos dalies interesas, todėl tam tikri pakeitimai kurie yra būtini dėl visuomenės interesų užtikrinimo ir svarbiausia saugumo, negali būti nepaisomi. Kaip matyti iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, asmuo, gyvendamas ar užsiimdamas verslu intensyvaus transporto eismo zonoje, turi būti pasirengęs pokyčiams ir ribojimams, susijusiems su reikšmingų viešojo intereso pobūdžio projektų vykdymu (žr., mutatis mutandis, Fadeyeva v. Russia, no. 55723/00, § 69, ECHR 2005-IV; Allen and Others v. United Kingdom, no. 5591/07, decision of 6 October 2009 ir kt.).

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2023 m. liepos 19 d. atsakymas Nr. 2ZP-646 priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Rašto rezultatas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovė netinkamai įvertino faktines aplinkybes.

Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti ginčijamą Raštą, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę jos 2023 m. birželio 15 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bogruva“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.