- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- 1-326-972/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00030-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Kaltinamasis
- M. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Arvydo Navicko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, UAB(duomenys neskelbtini) izoliuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis M. Š. valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir turtą, organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą ir neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų: jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atsakingas už įmonės ūkinę, finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų ir deklaracijų pateikimą bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsniu, privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, laikotarpiu nuo 2014-09-11 iki 2015-06-23 pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 ir 2 dalį, 90 straipsnio 1 dalį, tyčia, siekdamas išvengti 14112,08 Eur pridėtinės vertės mokesčio, veikdamas laikotarpiu nuo 2014-09-11 iki 2014-09-16 ir laikotarpiu nuo 2015-09-25 iki 2016-07-01 asmeniškai bei laikotarpiu nuo 2014-09-16 iki 2015-09-24 veikdamas per įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB „F.“ buhalterę S. Š., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų esmės, apskaitos dokumentais nepagrįsdamas ir į apskaitą neįtraukdamas bei apskaitos registruose neužregistruodamas tarpininkavimo paslaugų pardavimo ūkinių operacijų už 8487,68 Eur ir 8487,68 Eur išmokėjimo sau bei apskaitos registruose neužregistruodamas sojų rupinių pardavimo operacijų UAB „B.“ už 72824,76 Eur, į 2014 m. rugsėjo, gruodžio mėn., 2015 m. sausio, kovo, balandžio, gegužės mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis: 11 eilutėje nedeklaravo PVM apmokestinamų sandorių už pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas iš viso 67200,37 Eur, nedeklaravo ES PVM mokėtojams patiektų prekių iš viso 42101,10 Eur; 29 eilutėje nedeklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas iš viso 14112,08 Eur, 36 eilutėje nedeklaravo mokėtino į biudžetą PVM iš viso 14112,08 Eur, bei 2015-02-06, 2015-02-25, 2015-04-24, 2015-05-22, 2015-06-23 šias deklaracijas elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu M. Š. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „L.“ pajamas ir turtą.
Be to, M. Š. organizavo apgaulingą UAB „L.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą: jis, būdamas UAB „L.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad nebus galima nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tyčia laikotarpiu nuo 2014-09-11 iki 2016-07-01 pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, laikotarpiu nuo 2014-09-11 iki 2014-09-16 ir laikotarpiu nuo 2015-09-25 iki 2016-07-01 veikdamas asmeniškai bei laikotarpiu nuo 2014-09-16 iki 2015-09-24 veikdamas per įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB „F.“ buhalterę S. Š., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų esmės, apgaulingai organizavo UAB „L.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą: 34 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė, buhalterei nepateikė ir į apskaitą neįtraukė bei apskaitos registruose neužregistravo tarpininkavimo paslaugų pardavimo ūkinių operacijų už 8487,68 Eur ir 8487,68 Eur išmokėjimo sau bei apskaitos registruose neužregistravo sojų rupinių pirkimo operacijų iš SIA „P.“ už 54519 Eur ir pardavimo operacijų UAB „B.“ ir SIA „P.“ už 114926,48 Eur. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2014-09-11 iki 2016-07-01 iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, M. Š. aplaidžiai tvarkė UAB „L.“ apskaitą: jis, būdamas UAB „L.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei atsakingas už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014-09-11 iki 2016-07-01 pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, 19 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, nenustatė UAB „L.“ dokumentų saugojimo tvarkos bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku neišsaugojo laikotarpio nuo 2014-09-11 iki 2015-06-30 UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuos panaudojo pagrįsti pirkimo ūkines operacijas iš Latvijos Respublikos ūkio subjektų SIA „P.“, SIA „G.“ iš viso už 702715,24 Eur. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2014-09-11 iki 2016-07-01 iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamasis M. Š. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2014 m. jis Lietuvoje neturėjo darbo ir nusprendė įsteigti įmonę ir pradėti verslą. Svarstė įvairių verslo sričių galimybes. Domėdamasis internete nusprendė įsteigti savo uždarąją akcinę bendrovę ir taip 2014-09-11 įkūrė UAB „L.“. Įmonės steigimo dokumentus sutvarkė UAB „V.“. Dėl dokumentų tvarkymo bendravo su šios įmonės direktorė vardu Brigita, pavardės nepamena. Yra vienintelis UAB „L.“ akcininkas ir direktorius. Įsteigęs įmonę, naršydamas internete surado informacijos apie prekybą sojų rupiniais. Internetu susirado tokia produkcija prekiaujančias įmones SIA „P.“, SIA „A.“, SIA „G.“ ir Lietuvos įmonę UAB „B.“. Pagal surastą informaciją internetu jis vėliau telefonu susisiekė su SIA „P.“ atstovu Irmantu, pavardės nežino, kontaktinių duomenų šiuo metu neturi, SIA „A.“ atstovu R., pavardės nežino, telefono Nr. (duomenys neskelbtini), SIA „G.“ atstovu E., pavardės nežino, telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su šių įmonių atstovais jis buvo sutaręs, kad įmonė parduodanti prekes UAB „L.“ nereikalaus išankstinio apmokėjimo už perkamą produkciją, o su pardavėju turėjo būti atsiskaitoma, kai su UAB „L.“ atsiskaitys prekių pirkėjas. Bendraujant su keliomis Latvijoje registruotomis įmonėmis, jis žinojo, kad vienos įmonės sojų produktus parduoda, kitos perka ir atvirkščiai. Apie tai, kad produkcija bus perkama iš Latvijos įmonių ir bus parduodama Latvijos įmonėms, jis nei tiekėjams, nei pirkėjams nesakė. Didžioji dalis produkcijos buvo nupirkta iš Latvijos įmonių ir parduota Latvijos įmonėms, ir tik palyginus nedidelė dalis buvo parduota Lietuvoje registruotai UAB „B.“, kuriai atstovavo moteris. Konkrečiai kokiu laikotarpiu koks produkcijos kiekis ir pagal kokius dokumentus buvo nupirktas ir kam buvo parduotas, jis šiuo metu nurodyti negali, kadangi nepamena, tai galėtų atsakyti susipažinęs su įmonės dokumentais, kurie yra paimti FNTT pareigūnų. Kiek jam žinoma, UAB „L.“ perkama produkcija buvo atgabenama į Klaipėdos uostą, kur buvo iškraunama į transporto priemones, kuriomis prekės (sojų rupiniai) buvo vežami į Latviją pirkėjams. UAB „L.“ atlikdavo tarpininko vaidmenį, tad realiai jam nereikėjo niekuo rūpintis, t. y. jam nebuvo žinoma, kaip krovinys yra iškraunamas Klaipėdos uoste, kokiu transportu jis buvo gabenamas, kas užsakydavo transportą, kas priimdavo krovinį. Realiai jam nėra žinomos tikslios aplinkybės, kaip krovinys buvo atgabenamas į Klaipėdos uostą, mano, kad krovinio atgabenimu rūpinosi AB (duomenys neskelbtini), tačiau tiksliai tai jam nėra žinoma. Kaip jis suprato, atgabentą krovinį nupirkdavo Latvijos įmonė, kuri produkciją parduodavo UAB „L.“. Tolimesniu krovinio gabenimu rūpinosi prekių pirkėjas. Realiai jis į Klaipėdos uostą atgabento krovinio ir UAB „L.“ perkamos produkcijos fiziškai nėra matęs. Kadangi UAB „L.“ buvo tarpininkė, jis surašydavo pardavimo dokumentus prekių pirkėjui, o prekių pardavėjai išrašydavo pirkimo pardavimo dokumentus UAB „L.“. Visus UAB „L.“ pirkimo dokumentus, tame tarpe ir CMR, jam į elektroninį paštą atsiųsdavo minėtų įmonių minėti atstovai. Originalių dokumentų jis negaudavo ir neturi. Atsiskaitymas už perkamą parduodamą produkciją vyko banko pavedimais, pagal išrašytas sąskaitas faktūras. UAB „L.“ vardu DNB banke esančioje sąskaitoje pavedimus darė jis asmeniškai. UAB „L.“ uždarbis už tarpininkavimą buvo 2 procentai nuo pardavimo kainos. UAB „L.“ buvo realus perkamų-parduodamų prekių pirkėjas-pardavėjas. UAB „L.“ apskaitą tvarko UAB „F.“. Visus dokumentus, kiek turėjo, yra pateikęs UAB „F.“ ir FNTT. Šiuo metu nebeturi jokių įmonės apskaitos dokumentų. Dalies apskaitos dokumentų CMR nėra gavęs iš vežėjų ir nežino, ar juos gaus. UAB „L.“ šiuo metu jokios veiklos nevykdo. Vykdant UAB „L.“ veiklą, jis nesiekė išvengti jokių mokesčių sumokėjimo. Jis suvokia, kad vykdant pardavimus UAB „B.“, susidarė mokėtinas UAB „L.“ PVM, šiuos mokesčius įsipareigoja sumokėti, kai bus baigtas tyrimas. Daugiau apie vykdytą veiklą nieko neturi pasakyti (4 tomas, b. l. 68-69). 2016-10-14 apklaustas spec. liudytoju parodė, kad pilnai patvirtina savo ankstesnių apklausų metu duotus parodymus, visus jo turimus UAB „L.“ apskaitos dokumentus yra pateikęs tyrimui, daugiau jokių dokumentų neturi ir nebepateiks. Jis negali paaiškinti, kodėl pagal apskaitos dokumentus UAB „L.“ 2014-2015 m. laikotarpyje pardavė daugiau prekių negu buvo įsigijusi. UAB „L.“ 2014-2015 m. laikotarpyje prekės buvo įsigyjamos ir parduodamos toms pačioms įmonėms, kurios yra paminėtos jo ankstesnių apklausų metu. Daugiau su jokiomis kitomis įmonėmis jis, kaip UAB „L.“ direktorius, neprekiavo. Šiuo metu negali tiksliai pasakyti, kiek ir kokių prekių ir konkrečiai iš kokių įmonių jis pirko ir pardavė, kadangi nepamena, o jokių suvestinių duomenų jis nėra išsaugojęs. Pripažįsta, kad gali būti, jog yra praradęs, t. y. neišsaugojęs dalies pirkimo ar pardavimo dokumentų. Gali būti, kad ne visus pirminius apskaitos dokumentus yra perdavęs buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei, dėl to ji, neturėdama tų dokumentų, jų neįtraukė į apskaitos registrus. Kiek ir kokių apskaitos dokumentų gali būti praradęs, jis nurodyti negali, tai turėtų būti nustatyta vertinant UAB „L.“ buhalterinės apskaitos duomenis ir dokumentus. Nurodo, kad realiai sandoriai tarp UAB „L.“ ir prekių pirkėjų bei pardavėjų vyko ir visus pirkimus bei pardavimus patvirtinantys dokumentai buvo išrašyti. Jis, kaip UAB „L.“ direktorius, nebuvo patvirtinęs apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, tam specialios patalpos ar seifo nebuvo įrengęs. Iki dokumentų perdavimo buhalterei dokumentus saugodavo savo namuose – bute. Kokiomis aplinkybėmis galėjo prarasti dalį apskaitos dokumentų, negali nurodyti, kadangi nežino. Mano, kad jie tiesiog pasimetė arba buvo išmesti su kitais nereikšmingais buityje atsirandančiais daiktais. Nežino, kodėl Latvijos Respublikos ūkio subjektai deklaravo daugiau pardavimų UAB „Li.“, nei UAB „L.“ parodė įsigijimų iš Latvijos Respublikos ūkio subjektų. Kaip minėjo, visi pirkimą ir pardavimą patvirtinantys dokumentai buvo surašomi. Pripažįsta, kad Latvijos Respublikos ūkio subjektų deklaruoti pardavimai UAB „L.“ gali būti teisingi, nors to kategoriškai teigti negali, kadangi nežino šių duomenų. Kaip minėjo, dalį apskaitos dokumentų galėjo neišsaugoti jam nežinomomis aplinkybėmis. Kaip ir minėjo, jam už tarpininkavimą buvo mokamas 2 proc. atlygis nuo pardavimo kainos. Šie pinigai buvo gaunami bankiniu pavedimu, juos išgrynino ir naudojo savo reikmėms. Mano, kad šių pinigų išgryninimas apskaitoje buvo atvaizduotas kaip jam išmokėtas darbo užmokestis. Apklausos metu jam parodytos UAB „L.“ sąskaitos faktūros INVOICE: 2014-12-22 Nr. VP-056375-1, 2014-12-30 Nr. VP-056375-1, 2014-12-30 Nr. VP-056375-1, 2014-12-30 Nr. VP-056375-1, 2014-12-30 Nr. VP-056375-1, 2015-01-02 Nr. VP-056375-1, 2015-01-02 Nr. VP-056375-1, 2015-01-02 Nr. VP-056375-1, 2015-01-06 Nr. VP-056375-1, 2015-05-08 Nr. VP-056375-1, 2015-01-09 Nr. VP-056375-1 ir sąskaitos faktūros INVOICE: 2014-12-22 Nr. LIT-000001, 2014-12-30 Nr. LIT-000002; 2014-12-30 Nr. LIT-000003, 2014-12-30 Nr. LIT-000005; 2015-01-02 Nr. LIT-000006, 2015-01-02 Nr. LIT-000007, 2015-01-02 Nr. LIT-000008, 2015-01-06 Nr. LIT-000009, 2015-01-08 Nr. LIT-000010, 2015-01-09 Nr. LIT-000011 yra išrašytos jo. Jose užfiksuotas UAB „L.“ rapsų išspaudų ir sojos rupinių pardavimai Latvijos Respublikos įmonei SIA „P.“. Gali paaiškinti, kad sąskaitos faktūros, kurioms suteiktas vienas ir tas pats numeris VP-056375-1, dubliuojasi su sąskaitomis faktūromis, kurių numeris prasideda LIT. Pradėjus vykdyti veiklą, jis tiksliai nežinojo, kaip reikia išrašinėti sąskaitas faktūras, ir manė, kad visoms išrašomoms sąskaitoms faktūroms reikia suteikti vieną ir tą patį numerį, tik vėliau sužinojo, kad kiekvienai sąskaitai faktūrai reikia suteikti unikalų numerį, ką ir padarė perrašydamas nurodytų sąskaitų faktūrų duomenis. Kaip minėjo, šios sąskaitos faktūros viena kitą dubliuoja ir pardavimai pagal jas buvo vykdomi tik vieną kartą. Pripažįsta, kad galimai apgaulingai vykdė UAB „L.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (4 tomas, b. l. 70-72). 2017-02-20 apklausos metu parodė, kad pilnai tvirtina savo spec. liudytojo apklausų metu duotus parodymus, patvirtina, kad jis nuo UAB „L.“ įsteigimo iki šiol yra šios įmonės direktorius ir atsakingas asmuo už visą įmonės veiklos ir buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų ir deklaracijų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms bei atsakingas už dokumentų išsaugojimą. Visas UAB „L.“ veiklos vykdymo aplinkybes buvo nurodęs savo spec. liudytojo apklausų metu, šie parodymai yra išsamūs ir teisingi. Jo uždarbis nuo vykdytų sandorių buvo apie 2 proc., ir šie duomenys buvo užfiksuoti pirminiuose apskaitos dokumentuose, jokio didesnio pelno UAB „L.“ negavo. Kadangi dalies pirminių pirkimo apskaitos dokumentų nėra išsaugojęs, todėl tikslaus UAB „L.“ mokėtino pelno mokesčio apskaičiuoti nėra galimybės. Realiai pelno nebuvo, o minėti jo gauti 2 proc. yra apmokestinami PVM ir GPM mokesčiais. Pripažįsta, kad vykdant veiklą UAB „L.“ vardu, pirkimo-pardavimo sandoriai vyko realiai, jo vadovaujama įmonė šiuose pirkimo-pardavimo sandoriuose realiai dalyvavo kaip tarpininkė ir už tai gavo pajamas. Veiklos pradžioje jis domėjosi, kaip turi būti tvarkoma įmonės apskaita ir kaip valstybės įgaliotoms institucijoms turi būti teikiamos deklaracijos ir ataskaitos. Apskaitos tvarkymui buvo pasirašyta sutartis su UAB „F.“. Vykdant veiklą, kol visi pardavimo sandoriai vyko prekes eksportuojant į kitas ES valstybes ir nebuvo mokėtino PVM, jis stengėsi visus reikiamus dokumentus pristatyti buhalterei, ir jie buvo apskaitomi buhalterinėje apskaitoje, tačiau vėliau vykdant pardavimus Lietuvoje registruotoms įmonėms ir gaunant uždarbio dalį nuo vykdomų sandorių, jis suvokė, kad nuo pardavimo ir jo gaunamų pajamų turi būti mokami mokesčiai, tačiau tam pinigų įmonėje nepakako, dėl to jis, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti mokesčių sumokėjimo, buhalterei nebepateikinėjo dalies pirkimo-pardavimo apskaitos dokumentų, ir jie nebuvo įtraukti į UAB „L.“ apskaitos registrus, jų duomenys nebuvo įtraukti į VMI pateiktas PVM deklaracijas, todėl jis pilnai pripažįsta, kad šiais savo veiksmais apgaulingai tvarkė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą, ir nurodytose PVM deklaracijose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys. Jis buhalterei S. Š. nepasakojo apie UAB „L.“ įvykdytus sandorius, kuriuos pagrindžiančių pirminių apskaitos dokumentų jai nepateikė, ir ji nieko apie tai nežinojo. Taip pat pilnai pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 2014-09-11 iki 2016-07-01 nenustatė UAB „L.“ dokumentų saugojimo tvarkos bei neišsaugojo nurodytų UAB „L.“ apskaitos dokumentų. UAB „L.“ dokumentus laikydavo dažniausiai savo gyvenamojoje vietoje, tačiau juos kartais nešiodavosi su savimi ir galimai jam nežinomu metu ir nežinomoje vietoje dalį dokumentų prarado ir neišsaugojo. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Pasižada atlyginti valstybės biudžetui padarytą žalą. Šiuo metu yra dirbantis ir gauna pajamas, turi galimybę sumokėti baudą, todėl prašo, esant galimybei, procesą byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (4 tomas, b. l. 76-77).
Liudytojas R. S. parodė, kad jis nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2015 m. gegužės mėnesio buvo SIA „A.“ valdybos narys. Tvirtina, kad tuo metu įmonė bendradarbiavo su UAB „L.“. Bendradarbiavimo metu buvo perkamos bei parduodamos žaliavos pašarų gamybai ir grūdai. Tvirtina, kad sandoriai su UAB „L.“ iš tikrųjų vyko – prekė buvo ir perkama, ir parduodama. Sandorius tarp SIA „A.“ ir UAB „L.“ patvirtina sutartys bei sąskaitos. Tikrieji prekių užsakovai ir gavėjai atsispindi sandorius patvirtinančiuose dokumentuose. Prekės buvo gabenamos krovininiais automobiliais dažniausiai iš vietų, kurias nurodė tiekėjai, į vietas, kurias nurodė gavėjai. Daugeliu atveju transportą užtikrino SIA „A.“, o apmokėdavo arba patys, arba jų tiekėjai. Atsiskaitymai su sandorių partneriais buvo atliekami negrynaisiais pinigais. UAB „L.“ atstovas yra M. Š.. Šiuo metu SIA „A.“ yra likviduota ir išbraukta iš komercinio registro. Likviduotos „A.“ dokumentai buvo perduoti nemokumo administratoriui (4 tomas, b. l. 18-19).
Liudytojas I. B. parodė, kad iki 2015 m. vasaros buvo SIA „P.“ valdybos nariu. Šiuo metu įmonėje nebedirba, yra tik jos savininkas. Jie bendradarbiavo su UAB „Litlatva“. Su šia įmone jie vykdė žemės ūkio produktų pirkimą ir pardavimą. Prekė, kurią jie pirko ir pardavė, buvo grūdai. Ūkinis bendradarbiavimas vyko iš tikrųjų. Sandorius patvirtinantys dokumentai buvo sutartys, važtaraščiai ir CMR. Konkrečiai SIA „P.“ ir UAB „L.“ atveju abi įmonės buvo realūs pirkėjai ir prekės gavėjai. Iš jų pusės prekės buvo gabenamos su tarpininko transportu – SIA „O.“ užtikrino transportą. Kas buvo daroma iš UAB „L.“ pusės, jis neatsimena. Jų įmonė jau seniai bendradarbiauja su SIA „O.“, todėl ir naudojasi jų paslaugomis, už transporto paslaugas mokėjo jie. Tarpusavio atsiskaitymas įvyko pavedimo būdu, pervedant pinigus į abiejų firmų sąskaitas. Iš UAB „L.“ pusės su jais bendravo M., pavardės neprisimena. M. pasirašydavo ir dokumentus. Dokumentų, patvirtinančių abipusius santykius, pateikti negali, nes šiuo metu jie yra perduoti tikrinti Valstybinei pajamų tarnybai (4 tomas, b. l. 23-24).
Liudytojas E. B. parodė, kad jis SIA „G.“ valdybos nariu buvo nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2015 m. gegužės 11 d. Įmonė SIA „G.“ buvo parduota su visais buhalteriniais dokumentais. SIA „G.“ bendradarbiavo su UAB „L.“. SIA „G.“ pardavė UAB „L.“ rapsų išspaudas, sandoriai vyko iš tikrųjų. SIA „G.“ parūpino transportą, pakrovimas vyko Estijos Respublikos teritorijoje. Pervežimo dokumentai buvo CMR ir sąskaitos faktūros už prekes. SIA „G.“ buvo siuntėjas, o informacijos apie gavėją jis nežino. SIA „G.“ patys susirado UAB „L.“, atstovo nežino, asmeniškai nebuvo susitikę (4 tomas, b. l. 26-27).
Liudytoja K. V. parodė, kad ji UAB „B. A.“ vadybininke dirba nuo 2012 m. Ši įmonė užsiima prekyba grūdais, trąšomis, žaliaviniais gyvulininkystės produktais, sėklų gamyba. 2015-03-12 UAB „B.“ elektroniniu paštu gavo komercinį pasiūlymą iš UAB „L.“ direktoriaus M. Š. elektroninio pašto. Buvo siūloma pirkti sojos rupinių. Išsiaiškinus sojos rupinių kilmę ir kokybę, atsižvelgiant į kainą, kuri jos atstovaujamą įmonę tenkino, buvo nuspręsta pirkti UAB „L.“ parduodamus sojų rupinius. UAB „L.“ įsipareigojo organizuoti krovinių – sojų rupinių pristatymą į UAB „B.“. Prieš vykdant sandorius, UAB „L.“ atsiuntė paruoštą sutartį, kuri vėliau buvo pasirašyta. Iš viso 2015 m. kovo-gegužės mėn. iš UAB „L.“ buvo nupirkta 154,9 tonų sojos rupinių. Šiems sandoriams pagrįsti buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios apskaitytos buhalterinėje apskaitoje. Vėliau bendravimas su UAB „L.“ nesisekė, kadangi šios įmonės atstovai pradėjo vengti kontaktų, susirašinėjimo metu nurodydavo, kad dėl įvairių priežasčių negali tiekti prekių. Po kiek laiko iš UAB „L.“ vėl buvo gautas pasiūlymas pirkti prekes, tačiau konkrečių pirkimo detalių nebuvo sutarta. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „L.“ pasirodė nepatikimas prekių tiekėjas, iš UAB „L.“ prekės nebebuvo perkamos. Visas bendravimas su UAB „L.“ vyko elektroniniu būdu arba telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „L.“ atstovas buvo direktoriumi M. Š. prisistatantis asmuo. Elektroniniu būdu su šiuo asmeniu bendravo ji asmeniškai, UAB „B. A.“ administratorė arba gyvulininkystės produktų grupės vadovas S. K.. Fiziškai nei ji, nei kiti UAB „B. A.“ darbuotojai su UAB „L.“ nebendravo ir nežino, kaip atrodo UAB „L.“ direktoriumi M. Š. prisistatantis asmuo. Atsiskaitymas su UAB „L.“ už nupirktus sojų rupinius vyko bankiniais pavedimais, už visas prekes buvo atsiskaityta, jokių įsiskolinimų šiai dienai nėra. Sojų rupinių pristatymą UAB „B. A.“ nurodytais adresais organizavo UAB „L.“. Kokios įmonės automašinomis buvo pristatyti kroviniai, šiuo metu pasakyti negali. UAB „B. A.“ už krovinių pristatymą papildomai apmokėti nereikėjo. Prie apklausos prideda elektroninio susirašinėjimo su UAB „L.“ išsaugotus laiškus. Daugiau nieko apie UAB „B.“ sandorius su UAB „L.“ paaiškinti nebegali (4 tomas, b. l. 33-34).
Liudytoja S. Š. parodė, kad ji UAB „F.“ pradėjo dirbti nuo 2009 m. Šioje įmonėje dirba buhaltere ir tvarko kelių įmonių buhalterinę apskaitą. Pagal 2014-09-16 buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį UAB „F.“ pradėjo tvarkyti UAB „L.“ buhalterinę apskaitą, kurią tvarkyti buvo pavesta jai. UAB „L.“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal jai pateikiamus pirminius įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. UAB „L.“ apskaitą tvarkė UAB „F.“ veiklos vykdymo vietoje. UAB „L.“ pirminius dokumentus jai pateikinėjo direktorius M. Š.. Pirminiai dokumentai jai buvo pateikiami užpildyti, jokių pirminių apskaitos dokumentų jai neteko pildyti. Pagal jai pateiktus pirminius apskaitos dokumentus ji pildė apskaitos registrus, pagal jų duomenis pildė ir elektroniniu būdu VMI ir Sodrai pateikė deklaracijas ir ataskaitas. Apie deklaracijose ir ataskaitose fiksuojamus duomenis visada buvo informuojamas direktorius M. Š. ir jam deklaracijų ir ataskaitų turinys visada buvo žinomas. Apie UAB „L.“ veiklą gali paaiškinti tik tiek, kad direktorius ilgą laiką jai, kaip buhalterei, nepateikė pirminių prekių įsigijimo ir pardavimo dokumentų, jai pradėjus primygtinai reikalauti pateikti dokumentus, po kiek laiko pristatė įvairias prekių pirkimo-pardavimo sąskaitas. Peržiūrėjusi gautas sąskaitas, ji atkreipė dėmesį, kad dalis sąskaitų buvo išrašyta iki įmonės įregistravimo datos. Jai M. Š. paklausus, kokiu principu jis vykdo veiklą ir kokiu būdu yra vykdomi piniginiai atsiskaitymai, jis rišliai visko papasakoti negalėjo, tik paaiškino, kas UAB „L.“ perkamos prekės yra gabenamos tiesiai tolesniam prekių pirkėjui, o pinigus šis pirkėjas sumoka tiesiai prekių pardavėjui, jų nesumokant UAB „L.“. Gautus pirminius apskaitos dokumentus ji suregistravo apskaitos registruose. Pagal apskaitos dokumentus matė, jog įmonė vykdo įvairių grūdinių, sojų kultūrų pirkimo-pardavimo sandorius ir jų eksportą į ES valstybes. Jokių detalesnių įmonės veiklos vykdymo aplinkybių ji nežino. Ji nežino, kaip ir kokiomis aplinkybėmis, kokiomis sąlygomis buvo perkamos sąskaitose faktūrose nurodytos prekės, kaip ir kokiais maršrutais jos buvo gabenamos ir realizuojamos. Kas konkrečiai pildė pirminius UAB „L.“ apskaitos dokumentus, ji taip pat nežino. Įsakymo, kas turi teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentuose, ji neskaitė, tokio įsakymo ji nerengė. Mano, kad jai pateikiamus dokumentus užpildė juos pasirašęs asmuo, tačiau to tvirtinti negali, kadangi nežino. Praėjus kiek laiko, tai galėjo būti 2015 m. pradžia, M. Š. jai pristatė naujų sąskaitų faktūrų, kurias ji užregistravo apskaitos registruose. Vėliau su direktoriumi jai susisiekti nebepavyko. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, t. y. į tai, kad įmonė vykdė keistus sandorius, įmonės direktorius vengė pristatyti dokumentus, su juo susisiekti nebepavyko, ji apie tai informavo UAB „F.“ direktorių. 2015 m. pirmoje pusėje, tiksliai datos nepamena, su UAB „L.“ buvo nutraukta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis, ir visi UAB „L.“ buhalteriniai dokumentai buvo pateikti FNTT Klaipėdos apygardos valdybai. UAB „F.“ jokių UAB „L.“ apskaitos dokumentų nebeturi. Su UAB „Litlatva“ grynaisiais pinigais ji nedirbo, bankinių pavedimų taip pat neatlikinėjo, prieigos prie banko sąskaitų neturėjo. Pagal banko sąskaitos išrašus ji matė, kad atsiskaitymai per banką praktiškai nebuvo vykdomi, išskyrus pavienius atvejus, bei gali pasakyti, kad pinigų apmokėjimą grynais patvirtinančių dokumentų M. Š. jai taip pat nepateikė (4 tomas, b. l. 47-49).
Liudytojas E. Š. parodė, kad jis yra UAB „A.“ direktorius. Viena iš UAB „A.“ vykdomų veiklų yra laivų agentavimas ir krovinių ekspedijavimas Klaipėdos jūrų uoste. Nurodo, kad UAB „A.“ buvo laivų agentas Klaipėdos jūrų uoste bei buvo šiais laivais atgabentų krovinių ekspeditorius: 2015-04-16 – 2015-04-19 „B.“, 2015-02-12 – 2015-02-14 „D.“, 2015-01-03 – 2015-01-08 „F.“, 2014-12-19 – 2014-12-24 „K.“, 2015-03-19 – 2015-03-21 „T.”, 2015-04-01 – 2015-04-04 „Y.“, 2015-01-29 – 2015-02-01 „N.“, 2014-11-25 – 2014-11-29 „J.“, 2014-10-28 – 2014-10-31 „T.“, 2015-05-03 – 2015-05-06 „F.“. Šiais laivais į Klaipėdos jūrų uostą buvo atgabenta sojų rupinių kroviniai. Krovinių gavėjas Klaipėdos jūrų uoste buvo AB (duomenys neskelbtini). Visi kroviniai, atgabenti šiais laivais į Klaipėdos jūrų uostą, priklausė AB (duomenys neskelbtini). Laivuose nebuvo kitų krovinių, priklausančių kitoms įmonėms. Ši įmonė užsakė krovinių ekspedijavimo paslaugą UAB „A.“ ir apmokėjo už šias paslaugas. UAB „A.“ rūpinosi krovinių perkrovimu iš laivų į sandėlį arba tiesiai į krovinines transporto priemones. Krovos darbams atlikti UAB „A.“ samdė UAB „V.“. Į kokias transporto priemones turi būti pakraunami kroviniai, nurodė AB (duomenys neskelbtini), kiekvienu atveju pateikdami transporto priemonių suvestines. Transporto priemonių suvestinėse buvo nurodoma transporto priemonių valstybiniai numeriai, vežėjas, automobilių kiekis ir krovinio gavėjas. AB (duomenys neskelbtini) derinant sąlygas dėl krovinių ekspedijavimo ir krovinių krovos atstovavo įvairūs šios įmonės vadybininkai, vieno konkretaus asmens negalėtų išskirti, konkrečių asmenų negali įvardinti, kadangi nepamena. Derybos vyko nuotoliniu būdu, bendraujant elektroniniais laiškais, suderinus paslaugų teikimo sąlygas, buvo pasirašoma sutartis ir vykdomas tolimesnis paslaugos teikimas. UAB „A.“ įsipareigojimai baigėsi krovinį pakrovus į užsakovo AB (duomenys neskelbtini) nurodytas transporto priemones (4 tomas, b. l. 53-54).
Liudytojas N. A. parodė, kad jis nuo 2011 m. iki 2015 m., tiksliai datos nepamena, dirbo AB (duomenys neskelbtini). 2014-2015 m. dirbo pardavimų vadovo Baltijos šalims pareigose. Dirbant šiose pareigose, jis buvo atsakingas už AB (duomenys neskelbtini) įsigytų prekių pardavimų organizavimą. 2014-2015 m. laikotarpiu AB (duomenys neskelbtini) prekes – sojas, sojų rupinius, be kitų įmonių, pardavinėjo ir Latvijos Respublikos įmonėms SIA „P“, SIA „A.“, SIA „B.“. Be šių įmonių, produkcija buvo parduodama ir kitoms Latvijos Respublikoje registruotoms įmonėms. Apklausos metu parodžius sandorius su SIA „P.“, SIA „A.“, SIA „B.“ patvirtinančius apskaitos dokumentus, gali paaiškinti, kad jis buvo atsakingas už šių sandorių organizavimą ir vykdymą. Šioms įmonėms parduodamos prekės AB (duomenys neskelbtini) buvo įsigytos iš įvairių užsienio kompanijų ir laivais buvo atgabentos į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Prekių pirkimu jis neužsiiminėjo. Kiek jam žinoma, jūrų uoste prekės buvo iškraunamos iš laivų ir sandėliuojamos UAB „V.“ sandėliuose arba tiesiai pakraunamos į automobilius ir išgabenamos pirkėjui jo nurodytu adresu. Krovinių atgabenimu ir jų judėjimu uoste rūpinosi ekspeditorių ir laivų agentavimo paslaugas teikiančios įmonės. Krovinių perkrovimu ir sandėliavimu rūpinosi UAB „V.“. Logistikos klausimais jis nesidomėjo ir tuo neužsiiminėjo. Kiek pamena, transportą samdė prekes perkančios įmonės, tačiau retais atvejais galėjo būti, kad kroviniai buvo vežami ir AB (duomenys neskelbtini) samdytu transportu. Pagal jam apklausos metu parodytus AB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, kuriais pagrįstas prekių pardavimas SIA „P.“, SIA „A.“, SIA „B. M.“, pardavimas vyko realiai ir mano, kad tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos apskaitos dokumentuose. Jo darbas buvo surasti prekių pirkėjus ir su jais palaikyti kontaktus sandorių vykdymo metu. AB (duomenys neskelbtini) parduodamos produkcijos asortimentas yra prieinamas viešai, tad nurodytų įmonių atstovai patys kreipėsi į jį, kaip prekių pardavėją. Kiek pamena, jie su juo susisiekė telefonu ir pokalbio metu aptarus galimybę vykdyti sandorius, vėliau su jais kontaktas dažniausiai buvo palaikomas elektroniniais laiškais, su kai kuriais atstovais jis buvo susitikęs ir bendravo betarpiškai. Užmezgus kontaktą su kokia nors įmone, jis apie tai pranešdavo AB (duomenys neskelbtini) debitorinei komisijai, ir komisijos nariai, išnagrinėję visą informaciją apie įmonę, nuspręsdavo, ar vykdyti su ja sandorius, ar ne. Tik komisijai pritarus vykdyti sandorius, buvo derinamos pardavimo detalės, kainos, apmokėjimo sąlygos ir panašiai. Suderintas pirkimo-pardavimo sutartis galėjo pasirašyti jis arba skyriaus vadovas, arba generalinis direktorius. Kas pasirašė sutartis su nurodytomis įmonėmis, jis nepamena. Po sutarties pasirašymo buvo vykdomi produkcijos pardavimai. Užsakymus produkcijos pirkimui įmonių atstovai pateikdavo dažniausiai elektroniniu būdu arba telefoninio pokalbio metu. Užsakymo duomenis jis perduodavo UAB „V.“, kuri organizuodavo produkcijos iškrovimą ir išleidimą iš sandėlio. Duomenis apie produkcijos pardavimą jis perduodavo ir AB (duomenys neskelbtini) buhalterei, kuri išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir kontroliuodavo, kad pagal jas būtų gautas apmokėjimas. Apmokėjimas vykdavo bankiniais pavedimais. Kiek pamena, SIA „A.“ ir SIA „B.“ atstovavo J. S., pavardės gali tiksliai neprisiminti. Kiek jam žinoma, jis buvo šių įmonių direktorius, su šiuo asmeniu buvo derinami visi SIA „A.“ ir SIA „B.“ parduodamų prekių pardavimo klausimai. Su šiuo asmeniu jis bendravo ir nuotoliniu būdu, ir kelis kartus buvo susitikęs betarpiškai. Susitikimai vykdavo Rygos mieste esančiame prekybos centre. Kadangi nebedirba AB (duomenys neskelbtini), nei šio asmens, nei kitų įmonių atstovų jokių kontaktų nėra išsaugojęs. Kiek pamena, SIA „P.“ atstovavo direktorius B. I.. Šio asmens gyvai nėra matęs, bet kontaktinis asmuo prisistatydavo B. I. vardu ir pavarde. Šio asmens kontaktų taip pat nėra išsaugojęs. Kiek pamena, daugiau su jokiais šių įmonių atstovais jam neteko bendrauti. Jam tiksliai nėra žinoma, kokioms įmonėms Latvijos įmonės vėliau parduodavo ar realizuodavo iš AB (duomenys neskelbtini) nupirktą produkciją. Šių duomenų jam niekas nepateikdavo, ir jis tuo nesidomėjo. Kokiais maršrutais buvo gabenamos nupirktos prekės, jis taip pat nesidomėjo. UAB „L.“ ir asmuo M. jam yra girdėti. Kiek pamena, 2014 ar 2015 m. jam skambino asmuo, prisistatęs UAB „L.“ direktoriumi M. Š., ir klausė apie galimybę iš AB (duomenys neskelbtini) įsigyti sojos, sojos rupinių ar kitos produkcijos. Šio pokalbio metu jis šiam asmeniui išdėstė produkcijos pardavimo sąlygas bei gali būti, kad jam elektroniniu būdu išsiuntė komercinį pasiūlymą. Į jo pasiūlymus jokie šios įmonės atstovai neatsiliepė ir tuo kontaktas su UAB „L.“ nutrūko ir jokie pirkimo-pardavimo sandoriai nebuvo vykdomi. Kiek pamena, duomenis apie šią įmonę jis pateikė ir debitorinei komisijai, kurios išvados buvo, jog UAB „L.“ yra nepatikima įmonė ir buvo atmesta galimybė prekiauti su šia įmone. Kaip buvo įforminami komisijos sprendimai, jis nežino, galutinis komisijos sprendimas jam buvo perduodamas žodžiu. Jokių detalių apie UAB „L.“ jis nežino, jokių kontaktų nėra išsaugojęs (4 tomas, b. l. 60-62).
Iš 2015-05-11 dokumentų ir daiktų paėmimo aktų Nr. 04/12-1-16-4200-D2, 04/12-1-16-4200-D4, 04/12-1-16-4200-D5 matyti, kad buvo paimti UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (1 tomas, b. l. 30, 33-34; 4 tomas, b. l. 36-37).
Iš 2015-06-08 rašto Nr. 88A1-26-53 matyti, kad UAB „V.“ tyrimui pateikė dokumentus – krovinio važtaraščius, patvirtinančius krovos darbus į vežėjo SIA „O.“ transporto priemones (1 tomas, b. l. 104-105).
Iš 2016-11-27 rašto Nr. 2432 matyti, kad AB (duomenys neskelbtini) tyrimui pateikė dokumentus – krovinio važtaraščius, sąskaitas faktūras ir kt., patvirtinančius krovinių įsigijimą ir pristatymą į Klaipėdą, bei krovinių pardavimo dokumentus (1 tomas, b. l. 145).
Iš 2016-10-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „A.“ direktorius E. Š. tyrimui pateikė UAB „A.“ dokumentus, patvirtinančius krovinių ekspedijavimo paslaugų teikimą (2 tomas, b. l. 183).
Iš Klaipėdos apskrities VMI 2015-07-22 rašto Nr. (6.1)-D2-3292, 2016-09-29 rašto Nr. (18.17E)D2-4026 matyti, kad Klaipėdos apskrities VMI tyrimui pateikė informaciją apie UAB „L.“ atliktus patikrinimus ir deklaruotus duomenis (3 tomas, b. l. 11, 22).
Iš 2016-09-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. Š. tyrimui pateikė UAB „L.“ apskaitos registrus, sutartis ir deklaracijas (3 tomas, b. l. 33-34).
2016-11-11 specialisto išvadoje Nr. 5-3/73 konstatuota, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, jog UAB „L.“ (direktorius M. Š.) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų. UAB „L.“ (direktorius M. Š.) nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, tai yra: 1) UAB „L.“ laikotarpiu nuo 2014-09-24 iki 2015-05-06 34 atvejais į apskaitą neįtraukė tarpininkavimo paslaugų pardavimo iš viso už 8487,68 Eur (už paslaugas iš viso 7014,61 Eur, PVM 1473,07 Eur) ( M. Š. nurodė, kad uždarbis už tarpininkavimą buvo 2 procentai nuo pardavimo kainos) ūkinių operacijų; 2) UAB „L.“ laikotarpiu nuo 2014-09-24 iki 2016-07-01 į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų iš viso 8487,68 Eur, gautų už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, išmokėjimo M. Š. ūkinių operacijų;
12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, tai yra: 1) UAB „L.“ laikotarpiu nuo 2014-09-24 iki 2015-05-06 34 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė tarpininkavimo paslaugų pardavimo iš viso 8487,68 Eur (už paslaugas iš viso 7014,61 Eur, PVM 1473,07 Eur) ūkinių operacijų; 2) UAB „L.“ laikotarpiu nuo 2014-09-24 iki 2016-07-01 apskaitos dokumentais nepagrindė piniginių lėšų iš viso 8487,68 Eur, gautų už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, išmokėjimo M. Š. ūkinių operacijų.
UAB „L.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, tai yra: laikotarpiu nuo 2014-12-10 iki 2015-05-06 apskaitos registruose neužregistravo pirkimo iš SIA „P.“ iš viso 54519 Eur, prekių (sojų rupinių, „Rapeseed cake“, „Rapeseed oil cake“, „Soybean meal“) pardavimo UAB „B.“, SIA „P.“ iš viso 114926,48 Eur (72824,76+42101,72) ūkinių operacijų; laikotarpiu nuo 2014-09-24 iki 2016-07-01 apskaitos registruose neužregistravo tarpininkavimo paslaugų pardavimo iš viso 8487,68 Eur (už paslaugas iš viso 7014,61 Eur, PVM 1473,07 Eur) ir piniginių lėšų iš viso 8487,68 Eur, gautų už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, išmokėjimo M. Š. ūkinių operacijų. UAB „L.“ (direktorius M. Š.) nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis; Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad privatūs juridiniai asmenys privalo išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai; Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1997-08-15 įsakymu Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punktu, kur nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros ir kita) – dokumentų saugojimo terminas 10 metų; Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punktu, kur nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros <...> ir kita) dokumentų saugojimo terminas 10 metų. Tai yra nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2014-09-11 iki 2015-06-30 buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuos panaudojo pagrįsti pirkimo iš Latvijos Respublikos ūkio subjektų (SIA „P.“, SIA „G.“) iš viso už 702715,24 Eur (1076655,00 – 373939,76) ūkines operacijas. Pagal UAB „L.“ (direktorius M. Š.) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2014-09-11 iki 2016-07-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „L.“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (mokestinių laikotarpių nuo 2014-09-22 iki 2014-09-30, nuo 2014-12-01 iki 2015-01-31, nuo 2015-03-01 iki 2015-05-31), pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir turtą, t. y: nedeklaravo PVM apmokestinamų sandorių (PVM deklaracijos 11 laukelyje) už pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas iš viso 67200,37 Eur (iš jų: 2014 m. 5214,32 Eur (18004,00 Lt), 2015 m. 61986,04 Eur); nedeklaravo ES PVM mokėtojams patiektų prekių iš viso 145366,51 Lt (42101,10 Eur) už 2014 m. gruodžio mėn.; nedeklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM (PVM deklaracijos 29 laukelyje) už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas iš viso 14112,08 Eur (iš jų: 2014 m. 1095,01 Eur (3780,84), 2015 m. 13017,07 Eur); nedeklaravo mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijos 36 laukelyje) iš viso 14112,08 Eur (iš jų: 2014 m. 1095,01 Eur (3780,84), 2015 m. 13017,07 Eur). Tuo UAB „L.“ (direktorius M. Š.) nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks; 14 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas; šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą, tai yra laikotarpiu nuo 2015-03-25 iki 2015-05-06 PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė prekių tiekimą iš viso už 60185,75 Eur, laikotarpiu nuo 2014-09-24 iki 2015-05-06 suteikdama tarpininkavimo paslaugas iš viso 7014,61 Eur, VMI pateiktose mokestinių laikotarpių nuo 2014-09-22 iki 2014-09-30, nuo 2014-12-01 iki 2015-01-31, nuo 2015-03-01 iki 2015-05-31 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose nedeklaravo iš viso 67200,37 Eur (60185,75+7014,62) PVM apmokestinamų sandorių (iš jų: 2014 m. 5214,32 Eur (18004,00 Lt), 2015 m. 61986,04 Eur), nepriskaičiavo ir nedeklaravo 14112,07 Eur pardavimo PVM (iš jų: 2014 m. 1095,01 Eur (3780,84 Lt), 2015 m. 13017,07 Eur); 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, tai yra nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 14112,08 Eur mokėtino į biudžetą PVM (iš jų: 2014 m. 1095,01 Eur (3780,84 Lt), 2015 m. 13017,07 Eur), todėl valstybės biudžetui padarė nuostolį iš viso 14112,08 Eur. UAB „L.“ (direktorius M. Š.) neišsaugojo laikotarpio nuo 2014-09-11 iki 2015-06-30 pirkimo iš Latvijos Respublikos ūkio subjektų (SIA „P.“, SIA „G.“) apskaitos dokumentų, tai negalima nustatyti UAB „L.“ pateiktų mokestinių laikotarpių nuo 2014-09-22 iki 2015-06-30 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų duomenų apie prekių ir paslaugų įsigijimo iš ES sandorių teisingumo (3 tomas, b. l. 61-182).
Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. Š., būdamas UAB „L.“ direktoriumi ir atsakingas už įmonės ūkinę, finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų ir deklaracijų pateikimą, tyčia, siekdamas išvengti 14112,08 Eur pridėtinės vertės mokesčio, veikdamas laikotarpiu nuo 2014-09-11 iki 2014-09-16 ir laikotarpiu nuo 2015-09-25 iki 2016-07-01 asmeniškai bei laikotarpiu nuo 2014-09-16 iki 2015-09-24 veikdamas per įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB „F.“ buhalterę S. Š., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų esmės, į 2014 m. rugsėjo, gruodžio mėn., 2015 m. sausio, kovo, balandžio, gegužės mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis bei 2015-02-06, 2015-02-25, 2015-04-24, 2015-05-22, 2015-06-23 šias deklaracijas elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Be to, M. Š., būdamas UAB „L.“ direktoriumi ir atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia laikotarpiu nuo 2014-09-11 iki 2014-09-16 ir laikotarpiu nuo 2015-09-25 iki 2016-07-01 veikdamas asmeniškai bei laikotarpiu nuo 2014-09-16 iki 2015-09-24 veikdamas per įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB „F.“ buhalterę S. Š., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų esmės, apgaulingai organizavo UAB „L.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to laikotarpiu nuo 2014-09-11 iki 2016-07-01 iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat M. Š., būdamas UAB „L.“ direktoriumi ir atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nenustatė UAB „L.“ dokumentų saugojimo tvarkos bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku neišsaugojo laikotarpio nuo 2014-09-11 iki 2015-06-30 UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2014-09-11 iki 2016-07-01 iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokios kaltinamojo M. Š. nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia: jis žinojo ir suvokė, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „L.“ pajamas ir turtą, kad organizavo apgaulingą UAB „L.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą bei aplaidžiai tvarkė UAB „L.“ apskaitą, suprato pavojingą savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti.
Motyvuojamoji dalis
M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. Š. padarė du nesunkius ir vieną apysunkį tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visa tai, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. Š. skiriant BK 220 straipsnio 1 dalies, 222 straipsnio 1 dalies, 223 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas baudos bausmes, jų dydžius nustatant pagal BK 47 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 2, 3 punktų, 61 straipsnio reikalavimus. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, M. Š. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su jame esančiomis 4 laikmenomis, esantis byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (1 tomas, b. l. 30, 33-34, 36-37), saugomi FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje, adresu Pilies g. 12A, Klaipėda, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini UAB „L.“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 80 MGL (3012 Eur) dydžio baudą.
M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą.
M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad baudą M. Š. privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su jame esančiomis 4 laikmenomis, esančius byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje, adresu Pilies g. 12A, Klaipėda, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti UAB „L.“.
Išaiškinti M. Š., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.