Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-11-23 · Civilinė byla Nr. 2-23526-862/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
2-23526-862/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Ieškovas
V. L., A. L.
Atsakovas
A. L.
Advokatai
Gintaras Putvinskis, Edita Bumblienė
Kategorijos
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.5.2.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, Anai Usačiovai, Natalijai Kudzevičienei, dalyvaujant vertėjai S. M., ieškovo V. L. atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui, ieškovei A. L., jos atstovei advokatei Editai Bumblienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečui vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo), pareikštą atsakovei A. L., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-09 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9369-600/2008, iš ieškovo nepilnametei šalių dukrai (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo po 1500 Lt, mokamų kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilnametystės, dydį, ji sumažinant ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai periodinį 150 eurų dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį. Įpareigoti atsakovę, tvarkančią šalių dukrai teikiamo išlaikymo lėšas uzufrukto teise, teikti atsakovui duomenis apie panaudotas lėšas vaiko išlaikymui, skaičiuojant per mėnesį, pateikiant išlaikymo dydį patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-09 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9369-600/2008, buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo aptartas nepilnametės šalių dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymo klausimas. Paaiškino, kad nutraukiant šalių santuoką ieškovo finansinė padėtis buvo gera, nes jis vykdė projektą vienai Italijos firmai. Ieškovas 2010 metų gruodžio mėnesį pradėjo dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimą, sudaręs kontraktą su Olandijos firma BPC Banking Technologies, tačiau 2014 metų vasarį projektas buvo sustabdytas, vėliau nutrauktas, išmokant ieškovui vienkartinę išmoką. Nuo 2014 metų birželio mėnesio iki 2015 metų vasario dirbo UAB „ProfiValda“, kurią įkūrė su partneriu ir kurioje gaudavo minimalų darbo užmokestį. Ieškovas 2015-03-10 įsiregistravo darbo biržoje. Ieškovas intensyviai ieško darbo, pastovių pajamų neturi. Ieškovas 2015 metų birželio mėnesį pagal atliktą vienkartinį užsakymą gavo 1000 EUR pajamas, 2015 metų birželio pradžioje įkeitė transporto priemonę Hyundai Tucson įmonei mongo.lt ir gavo 3600 Lt. Atsakovei pradėjus priverstinį išlaikymo išieškojimą, patyrė 434 EUR dydžio vykdymo išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad turi išlaikyti pilnametę dukrą (duomenys neskelbtini) iš pirmosios santuokos, gyvenančią ieškovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio įgijimui ieškovas su AB „Swedbank“ 2009-07-09 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 09-055755-FA, todėl turi vykdyti 300 EUR dydžio periodinius mokėjimus ir šiam kreditoriui. Nurodė, kad be jau minėto buto ieškovui nuosavybės teise priklauso 1250/2501 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 47/7767 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/257 dalis aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad už 25486,56 EUR sumą pardavęs UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ akcijas. Pažymėjo, kad prie vaiko išlaikymo turi prisidėti abu tėvai, todėl atsakovė, kuri yra darbingo amžiaus, gaunanti gana nemažas pajamas, nutraukus santuoką įgijusi nekilnojamojo turto, turėtų teikti šalių dukrai didesnį išlaikymą nei ieškovas. Ieškovo manymu nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymui per mėnesį nėra reikalinga 870 EUR dydžio suma, kurią turėtų suteikti abu tėvai. Nurodė, kad atsakovė ieškovui nesuteikė informacijos apie išlaidas dukters išlaikymui, nors keletą kartų to prašė. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė po santuokos nutraukimo naudojasi jau antra transporto priemone, kuri registruota kito asmens vardu. Ieškovas 2011 metais nepilnametei dukrai nupirko nešiojamą kompiuterį, 2014 metais nupirko profesionalią vaizdo kamerą, anksčiau – pianiną. Paaiškino, kad visada rūpinosi savo dukromis, siekia reguliaraus bendravimo su (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė daro kliūtis ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimui. Paaiškino, kad gyvena Portugalijoje, tačiau šioje valstybėje pajamų negauna, turto nėra įsigijęs. Yra Lietuvos Respublikos pilietis ir mokesčius moka šiai valstybei. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2010 metų užsiima individualia veikla ir teikia konsultacijas ir kitas paslaugas, susijusias su kompiuteriais, kadangi jo teikiamų paslaugų pobūdis leidžia būti geografiškai toli nuo kliento.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, nutraukiant santuoką, laisva valia, įvertinęs savo turtinę padėtį ir dukros poreikius, prisiėmė pareigą iki dukters pilnametystės teikti jai 1500 Lt dydžio išlaikymą. Todėl ieškovas, prašydamas teismo pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi įrodyti, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis. Atsakovės manymu, ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. Po santuokos nutraukimo ieškovui atiteko turtas: 1250/2501 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 880 paprastųjų vardinių UAB „Penkių kontinentų“ Bankinės technologijos akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 100 Lt, bendra paketo vertė 88000 Lt. Ieškovas po santuokos nutraukimo įgijo transporto priemonę Hyundai Tucson (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri registruota 2014-07-26 ir nekilnojamojo turto. Ir tai paneigia ieškovo argumentus, kad jo turtinė padėtis pablogėjo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas į bylą pateikė tik Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-10 pažymą Nr. W/l-793, iš kurios matyti, kad ieškovas įregistruotas darbo biržoje nuo 2015-03-02 dienos, t.y. ieškovas darbo biržoje įsiregistravo prieš pat ieškinio pateikimą teismui (pažyma yra adresuota teismui). Be to, ši pažyma neįrodo, kad ieškovas neturi jokių pajamų, nes pajamų gavimas yra galimas ne tik iš darbo teisinių santykių. Ši pažyma tik rodo ieškovo įsiregistravimo darbo biržoje pradžią. Atsakovės žiniomis ieškovas jau kurį laiką gyvena ne Lietuvoje, o Portugalijoje, nes kviečia šalių nepilnametę dukrą į svečius. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nesilaiko teismo sprendimu nustatytos jo ir nepilnametės šalių dukters bendravimo tvarkos, dukrą lanko nereguliariai, epizodiškai. Ieškovas ne tik neįgyvendina bendravimo teisių nustatytų bendravimo tvarkoje, bet ir nebevykdo joje nustatytų pareigų: nuvežti dukrą į ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigą reikiamu laiku ir parvežti dukrą namo iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Nurodė, kad nėra pagrįsti ir ieškovo argumentai, kad prievolės bankui blogina jo turtinę padėtį, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Nėra pagrįsti ir ieškovo argumentai, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, nes jis tapo bedarbiu, nes pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Ieškovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, jokių objektyvių įrodymų apie dėtas bet nevaisingas pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą teismui nepateikė. Ieškovas neturi pagrindo remtis pilnametės dukters L. L. išlaikymo prievole tam, kad būtų sumažintas priteisto išlaikymo dydis šalių nepilnametei dukrai, nes dukra (duomenys neskelbtini) gimė 1996 metais, o šalių santuoka buvo nutraukta 2008-10-09 teismo sprendimu. Taigi prievolė ieškovui išlaikyti dukrą buvo šalių santuokos nutraukimo metu, o ne atsirado po to, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai D. L.. Be to, pilnametį vaiką tėvai turi pareigą išlaikyti tik tuo atveju, jei tėvai turi galimybių ir pilnametis vaikas mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė daug geresnėje finansinėje padėtyje nei jis, nes atsakovės turimas nekilnojamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), jame esantys kilnojami daiktai skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti; patalpa - garažas (boksas) G-l, esanti adresu (duomenys neskelbtini), įgytas nutraukiant santuoką ir skirtas šeimos poreikių tenkinimui. Po santuokos nutraukimo atsakovė turto neįgijo. Atsakovės pajamos 2014 metais sudarė 10499 Lt dydžio darbo užmokestis, 2015 metais jos darbo užmokestis vidutiniškai 249,83 EUR per mėnesį, atskaičius mokesčius. Atsakovei išlaikyti šalių nepilnametę dukrą padeda tėvai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo, pagal kurį privalu atsižvelgti į vaiko interesus ir užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, ar kreditoriniais įsipareigojimais.

Išklausyti liudytojų L. L., M. B., O. B., N. B., V. N., R. B., E. K. parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu.

Minėta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-09 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9369-600/2008, patvirtintus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo nutraukta šalių santuoka ir iš ieškovo nepilnametės šalių dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymui buvo priteistas periodinis 434,43 EUR (1500 Lt) dydžio išlaikymas iki dukters pilnametystės (T1 b.l. 12-14).

Aplinkybę, kad vaiko poreikiai sumažėjo šioje byloje turėjo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Ieškovas kartu su ieškiniu, bylos nagrinėjimo metu neišdėstė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nepilnametės šalių dukters poreikiai sumažėjo, taip pat nepateikė ir kitų įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, tačiau prašė įpareigoti atsakovę pateikti vaiko poreikių lenteles, išlaidas pagrindžiančius dokumentus, taip siekdamas perkelti įrodinėjimo pareigą atsakovei. Šis prašymas nebuvo tenkintas ir dėl to, kad teismo sprendimu patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovei nebuvo nustatyta pareiga teikti ieškovui ataskaitas apie išlaikymo panaudojimą, ar kaupti dukters išlaikymo išlaidas patvirtinančius dokumentus. Iš teismui pateiktų antstolės Brigitos Palavinskienės raštų, 2015-03-19 patvarkymo, matyti, kad 2015 metų kovo mėnesį priverstiniam vykdymui buvo pateiktas 2015-03-10 vykdomasis raštas Nr. 2-9396-600/2008, nes pagal teismo sprendimą, kuriuo buvo priteistas periodinis išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, buvo susidaręs 1738 EUR išlaikymo įsiskolinimas (T1 b.l.34-36). Šie duomenys, šalių paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad iki 2015 metų ieškovas savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą vykdė. Iš teismui pateikto šalių susirašinėjimo (T1 b.l. 93-110, 113-128, 143) negalima daryti išvadų, kad ieškovas iki 2015 metų birželio mėnesio būtų nesutikęs su nepilnametei šalių dukrai teikiamo išlaikymo dydžiu, ar abejotų dėl lėšų skirtų nepilnametei dukrai išlaikyti panaudojimu. Nėra pagrįstos ieškovo atstovo teismo posėdyje išsakytos išvados, kad nepilnamečio vaiko poreikius galima įvertinti pagal jos senelių patiriamas išlaidas vaikaitei išlaikyti vasaros metu, kai šalių dukra atostogauja Visagine, kadangi, kaip matyti iš šių liudytojų parodymų, senelių išlaidos patiriamos tik įgyjant dalį maisto produktų, tuo metu, kai šalių nepilnametė dukra vieši pas senelius. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo išvadai, jog augančio nepilnamečio vaiko poreikiai po to kaip buvo priimtas teismo sprendimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, sumažėjo.

Byloje esantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas (T 1, b.l. 12-14) patvirtina, kad nutraukiant santuoką ieškovui atiteko 1250/2501 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); 880 vienetai paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)" Bankinės technologijos akcijų. Byloje esantys VĮ „Regirta“ išrašas, nekilnojamojo turto registro išrašai (T1 b.l. 39-40, 16-24, T2 b.l. 4-195 ) patvirtina, kad po santuokos nutraukimo ieškovas 2014-07-26 įgijo 2009 metų gamybos transporto priemonę Hyundai Tucson (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-07-13 įgijo 47/7767 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/257 dalį negyvenamosios patalpos - parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog ieškovas nurodė, kad pardavė 880 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)" Bankinės technologijos akcijų, tačiau nepateikė įrodymų, kada šis sandoris buvo sudarytas, už kokią kainą akcijos buvo parduotos, todėl ieškovas neįrodė aplinkybės, jog jo turtas galimai sumažėjo pardavus akcijas. Aplinkybė, kad ieškovas butą įgyjo panaudodamas kreditą (T1 b.l.28) nesudaro pagrindo išvadai, jog tuo buvo pabloginta ieškovo turtinė padėtis. Priešingai, aplinkybė, jog asmeniui suteikiamas ilgalaikis kreditas nekilnojamajam turtui įsigyti patvirtina jo finansinės padėties stabilumą ir mokumą. Teismui pateikti vienkartiniai UAB „Gelvora“ 2015-03-13 pranešimas, 2015-03-13 AB Swedbank“ raštai dėl nesumokėtų įmokų (T1 b.l. 25, 26-27), nepateikiant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo finansinė padėtis pablogėjo, nes šie pranešimai tik informuoja, kad laiku nebuvo sumokėti tam tikri mokesčiai už suteiktas paslaugas, ar laiku neįvykdyta einamoji prievolė. Atsižvelgiant į išdėstytą negalima daryti išvados, kad po santuokos nutraukimo pablogėjo ieškovo materialinė padėtis.

Ieškovas pateikė 2007-04-02 ir 2008-03-13 pažymas (T1 b.l. 31-32) apie jo iki santuokos nutraukimo gautas pajamas. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių Sodros pažymų (T1 b.l. 42-45), ieškovas ir po santuokos nutraukimo iki 2013-12-31 iš darbo teisinių santykių, individualios veiklos gaudavo ženkliai didesnes nei vidutines pajamas. Sodros duomenimis ieškovas nuo 2014-01-01 iki 2014-08-11 dirbo UAB „ProfiValda“, kur jo maksimalios mėnesio pajamos sudarė vos 31,35 Lt, nors kaip nurodė ieškovas jis buvo šios įmonės įkūrėjas. Pažymėtina tai, kad ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyta, jog jam Olandijos firma BPC Banking 2014 metų vasario mėnesį išmokėjo kompensaciją nutraukus kontraktą, kurios išmokėjimas Sodros duomenyse neatsispindi. Ieškovas taip pat nenurodė jam išmokėtos kompensacijos dydžio. Todėl ši aplinkybė paneigia ieškovo argumentus, jog ieškovas pajamas gauna tik iš darbinės veiklos pagal sudarytas darbo sutartis, ar individualios veiklos vykdomos Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2015 metų birželio mėnesį atlikęs vienkartinį užsakymą gavo 1000 EUR pajamas. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškovo atliekamų vienkartinių užsakymų kaina yra apie 1000 EUR, tačiau neleidžia daryti išvados, jog per mėnesį jis atlieka tik vieną vienkartinį užsakymą. Ieškovo į bylą pateikta Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-10 d. pažyma Nr. W/l-793 patvirtina vienintelę aplinkybę, kad ieškovas Lietuvos Respublikoje nėra sudaręs darbo sutarties, tačiau nesudaro galimybės įvertinti ieškovo pajamų, gaunamų iš vienkartinių užsakymų ar kitokios veiklos, duodančios pajamas. Ieškovo pateikta PVM deklaracija (T3, b.l. 12) taip pat nėra pakankamas įrodymas, kuris leistų įvertinti visas ieškovo gaunamas pajamas, nes PVM objektas yra apmokestinamojo asmens už atlygį vykdomas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kuris pagal PVM įstatymo nuostatas laikomas įvykusiu Lietuvoje, ar prekių ir paslaugų įsigijimas Lietuvoje už atlygį iš kitos valstybės narės. Ieškovas pateikęs PVM deklaraciją, nepateikė pajamų deklaracijos už 2014 metus, nors kaip asmuo vykdantis individualią veiklą tokią deklaraciją turi pareigą teikti kiekvienais metais net ir tuo atveju, jeigu jokių pajamų negauna (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 3 dalis.). Liudytoja apklausta ieškovo pilnametė dukra L. L., nurodė, kad ieškovas jau daugiau nei metus gyvena Portugalijoje ir ten dirba. Ieškovo į bylą pateiktos Lisabonos finansų direkcijos pažyma ir Faro finansų direkcijos pažymos (T2, b.l. 196-206) neįrodo, kad ieškovas Portugalijoje neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nėra gavęs jokių pajamų, nes nėra patvirtintos Hagos konvencijoje nustatyta pažyma (Apostille), kurią išduoda dokumento kilmės valstybės kompetentinga valstybinė institucija (Hagos konvencijos 3 straipsnis). Be to, pagal Faro finansų direkcijos pažymą (T2, b.l. 199) mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris ieškovui buvo suteiktas tik pažymos išdavimo dieną (t.y. 2015-07-14), todėl dar ir dėl šios priežasties negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu, kad ieškovas iki įsiregistravimo mokesčių mokėtoju neturėjo jokių pajamų Portugalijoje ar kitoje valstybėje, Lisabonos finansų direkcijos išrašas (T2, b.l. 204-207) nepasirašytas, neturi jokių spaudų, jame kalba eina tik apie transporto priemones. Ieškovas yra nurodęs, kad dėl jo teikiamų paslaugų pobūdžio, jis teikdamas paslaugas gali būti geografiškai toli nuo kliento, todėl ši ir kitos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nedėjo pastangų tam, kad bylos nagrinėjimo metu būtų įvertinta jo tikroji turtinė padėtis.

Po santuokos nutraukimo atsakovė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo (T1 b.l. 38,T2 b.l. 1-3). Sodros duomenimis atsakovės pajamos yra apie 300 EUR, neatskaičius mokesčių (T1 b.l.72).

Liudytoja apklausta ieškovo pilnametė dukra nurodė, jog nedirba todėl, kad jai to daryti neleidžia ieškovas, kuris ją išlaiko: teikia maistui bei kitoms išlaidoms apie 150 EUR per mėnesį bei apmoka visas buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ji viena gyvena, išlaidas. Šios liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas pilnametei dukrai turi galimybę skirti ir skiria ženkliai didesnę nei 150 EUR dydžio paramą per mėnesį. Aplinkybė, kad ieškovas išlaiko savo pilnametę dukrą, nesudaro pagrindo mažinti nepilnamečiui vaikui teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio, nes tėvai visų pirmą turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog ieškovas savo dabar jau pilnametę dukrą (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą išlaikyti ir santuokos nutraukimo metu, t.y. ir tada, kai šalys susitarė dėl nepilnametei šalių dukrai (duomenys neskelbtini) ieškovo teiktino išlaikymo dydžio, todėl nėra pagrįsti ieškovo argumentai, kad nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydis turi būti mažinamas iki 150 EUR per mėnesį dėl to, kad jis pilnai išlaiko savo pilnametę dukra (duomenys neskelbtini).

Ieškovas gyvena ne Lietuvos Respublikoje. Sprendimas gyventi kitoje valstybėje yra subjektyvus ieškovo pasirinkimas, priimtas suvokiant, kad gyvendamas kitoje valstybėje ieškovas neturės realios galimybės bendrauti su nepilnamete dukra, dalyvauti jos auklėjime ir ugdyme taip, kaip nustatyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-09 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9369-600/2008, patvirtintos sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte. Ieškovo sutartimi prisiimtas pareigas vežioti nepilnametę dukrą į ugdymo, gydymo įstaigas vykdo atsakovė, tokiu būdu patirdama papildomas išlaidas, kurios nebuvo įvertintos santuokos nutraukimo metu. Pažymėta, kad šioje byloje pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas (T1 b.l.93-110), vykęs 2015-06-07 – 2015-06-10, t.y. ieškovui jau iškėlus bylą, vertintinas kaip momentinis ir deklaratyvus ieškovo rūpinimas dukterimi, kadangi byloje nėra pateikta kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovas sistemingai rūpinasi dukra, dalyvauja jos auklėjime ir ugdyme. Tai, kad ieškovas nesiekia įgyvendinti visų savo globos teisių, tame tarpe ir bendravimo teisės, patvirtino ir byloje liudytojais apklausti atsakovės tėvai O. B. ir N. B., nurodę, kad nepilnamete šalių dukra rūpinasi išimtinai atsakovė. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja apklausta V. N.. Kad ieškovas nedalyvauja dukters ugdymo procese patvirtino mokytojos R. B. ir E. K., nurodžiusios, kad nepilnametės dukters ugdymo procesu rūpinasi atsakovė. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai Vilniaus lopšelio-darželio „Kodėlčiukas“ 2015-06-16 raštas, Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos 2015-06-15 raštas, Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ 2015-06-17 charakteristika, UAB „Ambasador“ 2015-06-17 raštas (T1 b.l. 129 - 132).

Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovas prie nepilnametės dukters išlaikymo prisideda kitokiu būdu nei periodinio išlaikymo teikimu, vienkartinių daiktų pirkimu ir vienos kelionės apmokėjimu. Šalių dukra gyvena kartu su ieškove, kuriai neišvengiamai tenka visa dukters ugdymo, auklėjimo, rūpinimosi ja našta. Ieškovas gi iki 2015 metų vykdė vienintelę pareigą – teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, kurio dydį šiuo ieškiniu siekia sumažinti. Svarbu nagrinėjamu atveju yra tai, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013-03-28 nutartis priimta civilinėje byloje 3K-7-24/2013). Kaip matyti iš ieškovo ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytų aplinkybių, ieškovo atstovo paaiškinimų, ieškovas yra puikų išsilavinimą įgijęs asmuo, turintis paklausią ir gerai apmokamą specialybę, kuri leidžia jam ne tik dirbti pagal darbo sutartis, bet ir gauti pajamas iš vykdomos individualios veiklos ar pagal įvairius kontraktus. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis galimai pasibaigus su jo sudarytoms darbo sutartims, kontraktams dėjo maksimalias pastangas situacijai pakeisti ir jam dėl objektyvių priežasčių tai nepavyko.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir tai, kad ieškovas neturi specialiųjų poreikių, yra ganėtinai jauno amžiaus, turintis paklausią ir gerai apmokamą specialybę žmogus, į tai, kad ieškovas neįrodė, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, dėl objektyvių priežasčių iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, į tai, kad jau ne vienerius metus šalys tenkina ne tik minimalius būtinuosius nepilnametės dukters poreikius, ieškovo reikalavimas sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje 2008-10-09 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9369-600/2008, nepilnametei Dukrai D. L. priteisto išlaikymo po 1500 Lt, mokamų kas mėnesį iki pilnametystės, dydį iki 150 EUR atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas reikalavimą, išdėstytą patikslintame ieškinyje, įpareigoti atsakovę teikti ieškovui duomenis apie nepilnametės dukters išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą grindžia tik tuo, jog mano, kad priverstinai iš jo išieškota išlaikymo įsiskolinimo suma buvo panaudota atsakovės ir dukters poilsiui prie Baltijos jūros. Ši aplinkybė pagrista tik ieškovo prielaida, todėl nesudaro pagrindo ieškovo reikalavimui patenkinti. Kita aplinkybė, kuria grindžiamas šis reikalavimas, jog atsakovė naudojasi kito asmens vardu registruotu automobiliu, nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad ieškovo teikiamas išlaikymas dukrai naudojamas netinkamai. Priešingai, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė naudodama jai suteiktą transporto priemonę už ieškovą vykdo jo sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtą pareigą nuvežti šalių dukrą į ugdymo, gydymo įstaigas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nenurodė jokių kitų aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamas šis reikalavimas, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų netinkamo ieškovo teikiamo išlaikymo dukrai panaudojimo atvejus, todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę, tvarkančią šalių dukrai teikiamo išlaikymo lėšas uzufrukto teise, teikti atsakovui duomenis apie panaudotas lėšas vaiko išlaikymui, skaičiuojant per mėnesį, pateikiant išlaikymo dydį patvirtinančius dokumentus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių argumentų, liudytojų parodymų, įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbūs sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė pateikė pinigų priėmimo kvitus (b.l. 172-176), kurie patvirtina, kad atsakovė už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 600 EUR išlaidas ir 263 EUR kitas būtinas išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovo. Todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 863,01 EUR bylinėjimosi išlaidų suma.

Ieškinį atmetus iš ieškovo valstybei priteista 92,39 EUR žyminio mokesčio suma, atidėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-15 nutartimi ir patirtos pašto išlaidos 11,04 EUR (CPK 88, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. L. a. k. (duomenys neskelbtini) 863,01 EUR (aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 1 centą) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 103,43 EUR (vieną šimtą tris eurus ir 43 centus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė