Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-09-18 · Civilinė byla Nr. 2S-671-357/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-18
Bylos Nr.
2S-671-357/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04050-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
G. G., A. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-671-357/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04050-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 18 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rolgitas“ ieškinį atsakovams A. L. ir G. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų 12753,70 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimui užtikrinti ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio ribose areštuoti atsakovų turtą. Savo prašymą ieškovė grindė tuo, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė, atsakovai yra fiziniai asmenys, jų turto dydis nėra žinomas, todėl jie gali paslėpti savo turtą, jį perleisti ir taip teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.Teismas nurodė, kad atsakovai A. L. ir G. G. galimai savo veiksmais padarė ieškovei žalą, su ieškove nebendradarbiauja, ieškinio reikalavimo suma kiekvienam iš atsakovų, kaip fiziniam asmeniui, laikytina pakankamai didele (12753,70 Eur). Todėl teismas sprendžia, kad yra būtina apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad proceso metu privaloma laikytis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo principo, siekti, kad atsakovai išvengtų didelių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl piniginių lėšų areštas turi būti taikomas tik tuo atveju, jeigu reiškiamo reikalavimo užtikrinimui nepakanka kito atsakovų turto. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl turto arešto tenkintinas nustatant tokį jų taikymo eiliškumą: taikant atsakovų A. L. ir G. G. nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų, turtinių teisių areštą (CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė G. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutartį ir panaikinti jos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas, areštuodamas turtą nurodė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas, tačiau nutartyje nenurodė, iš kokių duomenų daro tokias išvadas ir kuo jas motyvuoja. Teismas nenurodė iš ko ir kaip nustatė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas įvykdyti. Teismas iš esmės atsižvelgė tik į reikalavimo dydį, tačiau vien ieškovės formuojamo reikalavimo dydžio tikrai nepakanka taikyti turto areštą ir visiškai apriboti atsakovės finansines galimybes bei disponavimą turtu.Teismas nesvarstė ieškovės reikalavimo pobūdžio ir įstatyminio pagrindo, kokiu būdu gali būti nukreiptas ieškinio reikalavimas ir šis reikalavimas susijęs su atsakove.Teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė teisingumo principą, kadangi tai yra neproporcinga ir nereikalinga.

Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Rolgistas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atmesti atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad minėta suma, atsižvelgiant į atsakovės turimą turtą bei gaunamas pajamas, nėra didelė.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovei palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinyje suformuluotus reikalavimus ieškovė pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais, taip pat kartu su ieškiniu pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus. Tačiau tai, ar iš tiesų apeliantė yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą – bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų išsamaus įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad šiame bylos nagrinėjimo etape nėra duomenų, kad ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl darytina išvada, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje preliminariai pagrindė savo reikalavimus atsakovams. Tai reiškia, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.Pažymėtina, kad preliminarus ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausio teismo 2010 m. gruodžio 15 d. apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011)Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Laikinąsias apsaugos priemone prašančiam taikyti asmeniui tenka pareiga įrodyti sąlygų, dėl kurių prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų įvertinti ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybę ir, kad egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas, siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi pateikti duomenis, paneigiančius teismo nutarties pagrįstumą, t. y. įrodymus leidžiančius teigti, jog nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismų praktikoje formuojama ir pozicija, jog vien tik reikalavimų mastas nesudaro pagrindo išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio suma yra didelė, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-851/2014; kt.).Tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele reikalavimo suma – 12753,70 Eur. Taigi apeliantė, siekdama paneigti būtinumą taikyti jai laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti, kad pareikšto reikalavimo suma jai nėra didelė, o jos turtinė padėtis eliminuoja grėsmę, kad būsimas jam galbūt nepalankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos gerą finansinę – turtinę būklę, vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada apie pareikšto didelės reikalavimo sumos atsakovams reikšmingumą, iš esmės sudarė prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui apeliantės atžvilgiu, ir tai atskirojo skundo argumentais nepaneigta.Teismo vertinimu, kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės iš esmės pagrįstos ir teisingos teismo nutarties teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti ar panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė