Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2020-10-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-327-903/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
II-327-903/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00832-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Gintaras Stonkus (pirm.)
Pažeidėjas
V. T.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-327-903/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00832-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.3.3.; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei E. K.,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-7238-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2020 m. gegužės 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-2307-2020 su administraciniu nurodymu pasiūlant iki 2020 m. birželio 12 d. sumokėti 30 eurų baudą V. T. už tai, kad jis 2020 m. gegužės 13 d. 13.09 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį, iš antros eismo juostos suko į kairę ir nepraleido priešpriešine (pirma) eismo juosta tiesiai važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė, taip sukeldamas eismo įvykį.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2020 m. birželio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7238-2020 V. T. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, paskyrė administracinę nuobaudą - 60 Eur baudą.

Šalies argumentai

V. T. skundu prašo panaikinti Institucijos 2020 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7238-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodyta, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi yra priimtas nesant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn būtinų sąlygų ir pagrindų, išsamiai neištyrus administracinio nusižengimo bylos ir nenustačius reikšmingų bylai aplinkybių, nesurinkus įrodymų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo padarymo faktą, neišsiaiškinus faktinės situacijos, neteisingai identifikavus administracinį nusižengimą galimai padariusį asmenį. Administracinio nusižengimo byloje nėra absoliučiai nė vieno įrodymo, patvirtinančio jo kaltę. Jis yra įsitikinęs dėl savo nekaltumo, nes, jam užbaiginėjant manevrą - sukantis į kairę, priešais važiavęs ir į jį trenkęsis automobilis įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, jis į sankryžą įvažiavo dideliu greičiu, tvirtina, kad kito automobilio greitis buvo žymiai didesnis nei 50 km/h. (didesnis už leistiną greitį). Tą patvirtino ir įvykio vietoje buvęs liudininkas, tačiau policijos pareigūnai jo neapklausė, byloje nėra jokių duomenų apie to asmens parodymus. Akivaizdu, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėję pareigūnai nesilaikė ANK 567 straipsnio, 569 straipsnio 5 dalies, 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų, iš viso netyrė įvykio aplinkybių, nerinko duomenų, dėl to priėmė nepagrįstą nutarimą. Tarp „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojo neteisėtų veiksmų - daugybinių KET pažeidimų, bei pasekmių - eismo įvykio, egzistuoja būtinas priežastinis ryšys, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojo padaryti KET pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo palikti galioti skundžiamą nutarimą ir V. T. skundo netenkinti, nes jis yra nepagrįstas. Atsiliepime nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2020-07-01 -) XVIII skyriaus 157 punktu nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, asmenų paaiškinimai, eismo įvykio vietos planas, fotonuotraukos ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad V. T. vairuodamas transporto priemonę ir keisdamas važiavimo kryptį, iš antros eismo juostos suko į kairę ir nepraleido priešpriešine (pirma) eismo juosta tiesiai važiuojančio kito automobilio, taip sukeldamas eismo įvykį. V. T. veiksmai susieti priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu atsiradusiais padariniais. Nekyla abejonių, kad V. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu V. T. skundą palaikė ir paaiškino, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui jis įvažiavo į sankryžą ir joje stovėjo. Prieš jį antroje juostoje lėkė „(duomenys neskelbtini)“, kuris į sankryžą įvažiavo jau degant geltonam šviesoforo signalui. Jis manė, kad šis „(duomenys neskelbtini)“ važiuos tiesiai, todėl laukė, kol jis pravažiuos. Tačiau „(duomenys neskelbtini)“ pristabdė, sankryžoje apsisuko ir manevrą užbaigė degant raudonam signalui. Jis dar pasižiūrėjo į dešinę ar jo niekas nespaudžia, nes jis jau 2 s. stovėjo sankryžoje degant raudonam signalui. Nukentėjusysis tikrai važiavo per raudoną. Jis tą sankryžą žino gerai, nes ne kartą pro ją važinėja, taip pat yra matęs ten kilusių eismo įvykių. Pradėjus judėti, jis nematė nukentėjusiojo automobilio. Matomumas sankryžoje yra didelis. Jis matė tik „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, nepastebėjo nukentėjusiojo automobilio, jis galimai važiavo už „(duomenys neskelbtini)“. Jis pavažiavo į priekį 2,5 m (per vieną eismo juostą) apie 1-2 sekundes. Į jo automobilį atsitrenkė labiau į dešinę pusę. Jis mano, kad nukentėjusysis važiavo 80-90 km/h greičiu ir galėjo nuvažiuoti virš 20 m atstumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė E. K. paaiškino, kad saugaus eismo komisija šioje sankryžoje dėl avaringumo prieš mėnesį panaikino posūkį į kairę, dabar vairuotojai turi važiuoti tiesiai ir toliau apsisukti. Ji bendravo su ekspertu, kuris nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ automobilis trenkėsi kairiu šonu ir V. T. automobiliui nunešė priekį. Prašo teismo palikti galioti priimtą Institucijos nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. T. skundas netenkintinas.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Teismas neturi pagrindo sutikti su V. T. versija, jog eismo įvykį lėmė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo neteisėti veiksmai, nes šis įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui ir dideliu greičiu. Pirmiausia, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“ į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Iš pačio V. T. paaiškinimų matyti, kad jis laukė pravažiuojant „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kuris važiavo dideliu greičiu ir į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, todėl, teismo nuomone, V. T. galimai sukoncentravęs dėmesį būtent į šį automobilį, nepastebėjo šalia jo pirma juosta važiuojančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kuris V. T. pavažiavus vos 2,5 metro trenkėsi į jo priekinę dalį. Tai, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ trenkėsi priekiu į V. T. vairuojamo automobilio priekį, rodo, kad V. T. vairuojamas automobilis išvažiavo prieš pat atvažiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Tokioje situacijoje, teismas neturi pagrindo netikėti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo paaiškinimu, kad V. T. vairuojamas automobilis išniro staiga ir jis nebeturėjo galimybių sustabdyti bei trenkėsi į tą automobilį.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykį lėmė būtent V. T. padarytas KET pažeidimas, kai jis šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė.

Taigi, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą administracinį nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį bei paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą. Tokiu būdu naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7238-2020 nepakeistą ir V. T. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus