Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-611-486/2013 Proceso Nr. 1-10-2-00609-2010-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.18.11.; 1.2.14.6.1.; 2.3.4.; 2.3.5.; 2.3.6.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.; (S)

2013 m. gegužės 16 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti UAB „B.“, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, anksčiau neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – LR BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent :

ji nuo 2008-06-03 iki 2010-07-23, vykdydama sodininkų bendrijos „Žalgiris – 2“, įmonės kodas 191502088, valdybos pirmininko pareigas ir būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. „IX – 574“ 21 str. 1 dalį (už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas), 2010 m. balandžio mėn. ir 2010 m. gegužės mėn. pagal pinigų priėmimo kvitus, iš sodininkų bendrijos „Žalgiris – 2“ narių surinko 21 564. 57 litus įmokų, tačiau dalį šių įmokų : 1 091 litą už 2010 m. balandžio mėn. ( mokėtojų: V. D. 88 litus už 2009m. nario mokestį; L. J. 150 litų už elektros energijos pridavimą, 122 litus už nario mokestį, 24 litus už šiukšlių išvežimą; A. K. 180 litų už nario mokestį; J. J. 184 litus už nario mokestį, 150 litų už elektros ūkio pridavimą, 100 litų už gatvės skaldos klojimą; A. K. 93 litus už nario mokestį ) ir 5 317. 15 litų už 2010 m. gegužės mėn. ( mokėtojų D. K. 304. 20 litų už elektros energiją, 93 litus už nario mokestį; J. B. 95 litus už nario mokestį; V. V. 110 litų už nario mokestį; 225 litus už elektros energiją; J. B. 100 litų už gatvės skaldos klojimą; 50 litų už gatvės skaldos klojimą; A. A. 100 litų už elektros energiją, 200 litų už gatvės skaldos klojimą; D. J. 91 litą už nario mokestį; 100 litų už kelio remontą; B. K. 49 litus 95 centus už elektros energiją; R. K. 100 litų už gatvės skaldos klojimą; A. P. 44 litus už gatvės skaldos klojimą; 256 litus už elektros energiją; I. D. 120 litų už nario mokestį; 100 litų už kelio remontą; V. B. 150 litų už elektros energiją; O. G. 101 litą už nario mokestį, 150 litų už elektros energiją; J. M. 10 litų už žemės nuomą; 89 litus už nario mokestį; D. V. 250 litų už gatvės skaldos klojimą, 102 litus už nario mokestį, 150 litų už elektros energiją; J. N. 91 litą už nario mokestį; J. L. 100 litų už gatvės skaldos klojimą; 93 litus už nario mokestį; T. S. 92 litus už nario mokestį; L. J. 98 litus už elektros energiją; J. N. 150 litų už elektros energiją, 98 litus už nario mokestį; O. S. 94 litus už nario mokestį; S. T. 109 litus už nario mokestį; J. T. 96 litus už nario mokestį; J. D. 104 litus už nario mokestį; L. J. 96 litus už nario mokestį; E. D. 150 litų už elektros energiją; 76 litus už nario mokestį; M. S. 100 litų už kelio remontą, 100 litų už nario mokestį, 100 litų už elektros energiją; J. B. 90 litų už nario mokestį; J. Z. 102 litų už nario mokestį; I. Š. 95 litus už nario mokestį; J. K. 143 litus už nario mokestį, neįnešė į sodininkų bendrijos „Žalgiris – 2“ kasos pajamas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 str. 2 punkto ( į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) reikalavimą, to paties įstatymo 12 str. 4 punkto (apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti ) ir 16 str. 1 punkto (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose) reikalavimą, dėl ko nėra galimybės iš dalies nustatyti sodininkų bendrijos „Žalgiris – 2“ veiklos pažeidimų. Šias savo veiksmais V. B. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. B. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinama, savo kaltės dėl svetimo turto pasisavinimo nepripažįsta, o dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo – iš dalies. Kaltinamoji sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad nuo 2008-06-03 iki 2010-07-23 dirbo sodininkų bendrijos „Ž-2“ valdybos pirmininke ir buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą. Kaltinamoji pripažino, kad galėjo būti taip, jog laiku neįtraukė duomenų į buhalterinę apskaitą, tačiau ir šiuo metu ūkinė veikla (drenažo darbai) nėra baigta. Buvo atlikta drenažo darbų už 21 000 Lt, pinigai būtų įvesti į buhalterinę apskaitą pasibaigus visiems melioracijos darbams, atliktiems per metus. Melioracijos darbai sodininkų bendrijoje „Ž-2“ vyko 2010 m. balandžio mėnesį, o kaltinamajame akte nurodytas laikotarpis nuo 2008 metų iki 2010 metų. Kaltinamoji pripažino, kad nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 4 d. įstatymu, o vadovavosi 12 str. 1 d. Atsakydama į teismo klausimus, nurodė, kad revizija atliekama pasibaigus ūkiniams finansiniams metams. Revizija buvo daroma kelis kartus dėl to, kad buvo nusausintas bendrijos narės E. K. sklypas, E. K. kreipėsi į kaltinamąją pagalbos dėl sklypo nusausinimo. Buvo sudaryta sąmata ir atlikti darbai, nes oficialiai būtų žymiai brangiau kainavę. Gatvė, kurioje buvo atliekami drenažo darbai, kiekvieną pavasarį skęsta, tačiau 2010 m. buvo ekstremali situacija, nes į E. K. sklypą tekėjo visas paviršinis vanduo. Visuotinio susirinkimo šiuo klausimu surengta nebuvo. Šis klausimas buvo svarstomas valdybos narių posėdyje, kuriame dalyvavo keturi nariai, yra protokolas, kuriame nutarta nevykdyti darbų iki pavasario.

Taip pat V. B. paaiškino, kad pinigus surinko grynais iš sodininkų bendrijos „Ž-2“ narių, šie pinigai į bendrijos pajamas nebuvo įtraukti, jais ji atsiskaitė už medžiagas, darbus. Apie tai žinojo sodininkų bendrijos „Ž-2“ pirmininkė V. S., kuri pati padėjo parašyti E. K. prašymą. Drenažo darbai atlikti E. K. sklype. Bendrijos valdyba atsakinga už einamuosius darbus, o visuotinis sodininkų bendrijos susirinkimas turėjo įvykti tik gegužės mėnesį, E. K. prašymas buvo gautas 2009 m. lapkričio mėnesį, dėl susidariusios situacijos nebuvo galima laukti iki gegužės mėnesio. Kaltinamoji neneigė, kad disponavo 6408,15 Lt suma, pripažino, kad šių pinigų neįnešė į buhalterinę apskaitą. 2010 metais pinigų priėmimo kvitas, kad sodininkų bendrijos narys sumokėjo mokestį, buvo laisvos formos. Pačius pinigų priėmimo kvitus turėdavo kaltinamoji, naudojo šabloną, kurį atsispausdindavo iš kompiuterio, kai reikėdavo. Duodavo žmogui pasirašyti ir pati pasirašydavo, kad pinigus paėmė. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, kaltinamoji V. B. parodė, kad ji taip pat turi sodo sklypą sodininkų bendrijoje „Ž-2“. Į valdybos pirmininkės pareigas buvo išrinkta nenorom, atsisakyti eiti šias pareigas galimybės neturėjo. Į jos pareigas įėjo rinkti mokesčius iš bendrijos narių, tačiau faktiškai pinigus rinko buhalterė. 2010 metais pasikeitė buhalterė, kuri fiziškai nespėdavo visko padaryti. Kaltinamoji paaiškino, kad dėl drenažo darbų visi bendrijos nariai buvo informuoti žodžiu. Pinigus rinko iš narių keliams tiesti, elektros energijai apmokėti, kategoriškai nurodė, kad pinigų nesisavino. Dėl teismui pateikto sodininkų bendrijos „Ž-2“ atstovės O. P. civilinio ieškinio, kurio suma 6408,15 Lt, teigė, kad šie pinigai nebuvo įtraukti į apskaitą, bet dalies šių pinigų panaudojimą pateisina dokumentai, o kita dalis darbų liko neatlikti, tačiau už juos pinigai sumokėti. Kaltinamoji nurodė, kad jai nebuvo leista atlikti šių darbų iki galo. Drenažo darbai buvo pradėti realiai 2010 m. pavasarį, gavus 2009 m. prašymą iš E. K. dėl jos sklype esančio vandens, darbai baigėsi 2010 m. gegužės mėnesį. Apie tai sodininkų bendrijos nariai visuotiniame susirinkime gegužės mėnesį jau buvo informuoti. Kaltinamoji V. B. paaiškino, kad už bendrijos narių surinktus mokesčius pirko medžiagas, samdė ekskavatorių, mokėjo darbininkams, tačiau už visus šiuos dalykus buvo atsiskaitoma neoficialiai.

Civilinė ieškovė, sodininkų bendrijos „Ž-2“ atstovė O. P. teismui parodė, kad sodų bendrijoje dirbo buhaltere nuo 2008-06-03 iki 2009-10-16. 2008-06-03 šios bendrijos pirmininke buvo išrinkta kaltinamoji V. B.. Pinigų priėmimo kvitas yra griežtos atskaitomybės dokumentas ir laisvos formos negalėjo būti, ant tų laisvos formos kvitų nebūdavo serijos, numerio. Bendrijos buhalterijoje šių kvitų nėra, jie buvo duodami žmogui į rankas. Bendrijos atstovė O. P. parodė, kad E. K. sklype vanduo ne pirmi metai stovėjo, patys K. dėl to kalti, kadangi užkasė tvenkinį, todėl viskas vanduo pradėjo tekėti į namus, prasidėjo potvyniai. Mano, kad neturėjo būti sausinamas E. K. sklypas už bendrijos narių pinigus. Aiškino, kad negalima priimti nei vieno sprendimo be visuotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo. Jeigu valdybos nariai sutinka, tai galima atlikti darbus. Šiuo atveju visi nariai buvo informuoti pavėluotai. Atsakydama į papildomus teismo klausimus, civilinio ieškovo atstovė aiškino, kad 2010-05-09 buvo atlikta revizija, rasta daug pažeidimų, V. B., būdama pirmininke, su nieko nesitardavo, sprendimus priimdavo pati, sakydavo „aš pati žinau, ką man daryti“. Todėl O. P. nurodė nustojusi ja pasitikėti, išėjo iš darbo, nes nežinojo, kur tie surinkti pinigai dingsta. Jai kilo įtarimas, kai pamatė pinigų priėmimo kvitus be serijos, be numerio. Ant pinigų priėmimo kvito turi būti serija, numeris. Jeigu buvo laisva forma toks kvitas, turėjo būti valdybos sprendimas, kad tokia forma yra naudojama. Civilinį ieškinį dėl 6408,15 Lt sumos priteisimo palaikė, nurodė, kad tokio dydžio trūkumas užfiksuotas kasoje. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus aiškino, kad sodininkų bendrijoje „Ž-2“ buhalteriją vedė 1,5 metų. Drenažo darbai prasidėjo 2010 metais, kai pradėjo rinkti pinigus. Pinigų trūkumą kasoje O. P. rado po drenažo darbų. Už pinigų rinkimą, kvitų įforminimą atsakinga buhalterė, tačiau kartais tų kvitų turėjo ir V. B.. O. P. jai pinigų priėmimo kvitus įteikdavo pasirašytinai. Už kokius pinigus ir kokie darbai buvo atlikti paaiškinti negalėjo, kadangi tuo metu jau nedirbo buhaltere sodininkų bendrijoje „Ž-2“.

Liudytoja I. M. parodė, kad kaltinamąją V. B. pažįsta, su ja kartu dirbo sodininkų bendrijoje „Ž-2“, liudytoja buvo buhaltere, o V. B. - valdybos pirmininkė ir rinkdavo mokesčius iš bendrijos narių. Liudytoja pati pinigų neturėdavo, ji nėra sodininkų bendrijos narė. Pinigus surinkdavo V. B. ir pateikdavo liudytojai pinigų priėmimo kvitus, kurie būdavo su serija, su numeriu. Apie drenažo darbus girdėjo, buvo dėl to kilę daug ginčų, triukšmo, kaltinimų vienas kitam, tačiau nieko konkrečiai negali pasakyti, nes susirinkimuose nedalyvaudavo, jokių interesų neturėjo, kadangi nėra sodininkų bendrijos narė. Atsakydama į papildomus proceso dalyvių ir teismo klausimus, liudytoja I. M. aiškino, kad pinigų priėmimo kvitai buvo spaustuvėje spausdinti, matė ir balto popieriaus pinigų priėmimo kvitų, yra pildžiusi keletą tokių kvitų. Žinojo, kad renkami pinigai drenažo darbams, bet nežinojo jų sumos. Iš visuotinio susirinkimo sužinojo, kad buvo nutarta, jog kai baigis drenažo darbai, visi pinigai bus įtraukti į buhalterinę apskaitą, tačiau darbai nebuvo baigti.

Liudytoja A. A. parodė, kad turi sklypą sodininkų bendrijoje „Ž-2“. Nuo 2008 iki 2010 metų SB „Ž-2“ valdybos pirmininke buvo kaltinamoji V. B., liudytoja jai mokėjo visus mokesčius. 2010 m. gegužės mėnesį, atvykusi į sodo namą, liudytoja sumokėjo dalį mokesčių. V. B. užpildė pinigų priėmimo kvitus, liudytoja sumokėjo pinigus, pasirašė. Kur dingo jos sumokėti pinigai, nesidomėjo. Dėl drenažo darbų nieko negalėjo pasakyti, nes nėra mačiusi, kad jie būtų atlikti.

Liudytoja V. S. parodė, kad pažįsta kaltinamąją V. B., ji buvo sodininkų bendrijos „Ž-2“ valdybos pirmininke. V. B. rinkdavo iš narių mokesčius. E. K. pradėjo kilti vanduo iki jos namo, nes užpylė patys tvenkinį. Liudytoja pati rašė prašymą bendrijos pirmininkei V. B., pati rinko iš žmonių po 300 Lt už drenažo darbus V. B. atsivedė žmones, kurie atliko drenažo darbus. Ji viena priimdavo sprendimus, ką ir kaip daryti bendrijoje. Liudytoja negalėjo paaiškinti, kodėl V. B. vienasmeniškai priėmė sprendimą dėl drenažo darbų, žino tiek, kad valdyba jai leidimo atlikti šiuos darbus nedavė. Valdyba privalo pateikti sąmatą, kokie darbai turėjo būti atlikti, tačiau nariai nežinojo, kad pinigai ne pagal paskirtį išleidžiami. Kai kuriuose pinigų priėmimo kvituose nebuvo nurodyta nei serijos, nei numerio. Teisę rinkti pinigus ir turėti pinigų priėmimo kvitus turėjo pirmininkė V. B. ir buhalterė. Liudytoja nurodė, kad V. B. samdė darbininkus. Drenažo darbams atlikti nebuvo jokio visuotinio sodininkų bendrijos susirinkimo protokolo vykdyti tiems darbams.

Liudytojas V. D. parodė, kad 2010 metais jis buvo sodininkų bendrijos „Ž-2“ valdybos narys, iš viso buvo 5-6 žmonės. Liudytojas teigė, kad jis buvo V. B. iškviestas, kai jau darbai buvo tame sklype atlikti, vamzdynas nutiestas. Jam aiškino, kad reikia nusausinti E. K. sklypą, kadangi sklypas skęsta, buvo duotas žodinis valdybos pritarimas. Dėl drenažo darbų buvo susirinkę Š., V., liudytojas ir B.. Kas atsiskaitinėdavo už drenažo darbus, nežino. Apie pinigus, kurie buvo panaudoti V. B. ne pagal paskirtį, jokių kalbų negirdėjau.

Liudytoja E. K. parodė, kad gyvena sodininkų bendrijoje „Ž-2“. 2009 m. lapkričio mėnesį pateikė bendrijos pirmininkei V. B. prašymą dėl drenažo darbų jos sklype atlikimo, kadangi sklypas buvo apsemtas vandens, dvejus metus vanduo kaupdavosi, pradėjo plauti namo pamatus. Tą žemę nuomojo iš sodininkų bendrijos, tame sklype buvo tvenkinys. Po atliktų darbų sausa, vandens nėra. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad pinigai buvo renkami iš kaimynų, buvo surinkta po 300 Lt iš 7 sklypų. Liudytojos vyras važiavo pirkti medžiagų, turi mokėjimo kvitus. Asmeniškai mokėjo darbininkams už darbą, tačiau dar turėjo būti mokėta už ekskavatoriaus darbą su vairuotoju, benziną. Kas mokėjo projektuotojui ir ekskavatorininkui, nežino. Kai buvo tvenkinys, buvo senas drenažas, vanduo kaupdavosi. Liudytoja nurodė bandžiusi jį išvalyti, tačiau tai nepadėjo, vanduo vis tiek kaupėsi, todėl ir kreipėsi į bendrijos pirmininkę su prašymu. 2010 metų pavasarį prasidėjo drenažo darbai liudytojos sklype. Drenažo darbams surinktų iš bendrijos narių 2100 Lt neužteko. Tvenkinį be sodininkų bendrijos narių leidimo užkasė todėl, kad tekėjo fekalijos, nebuvo kitos išeities, dėl šios priežasties kreipėsi tik į pirmininkę, į valdybą nesikreipė.

Liudytoja R. K. parodė, kad kaltinamąją V. B. ji pažįsta kaip buvusią sodininkų bendrijos „Ž-2“ valdybos pirmininkę. V. B. buvo atėjusi paprašyti, kad leistų prisijungti K. prie liudytojos drenažo, leido. Paskui paaiškėjo, kad dar keletas žmonių prisijungė prie to drenažo. Aiškino, kad K. sklypas buvo užpilamas vandeniu, ten tvenkinys buvo. Dabar – nusausintas, vandens nėra. Drenažo darbams buvo pasamdyti darbuotojai, tačiau liudytoja nežinojo, kaip buvo su jais atsiskaitoma, ar buvo pasirašyta sutartis. Kokie konkrečiai darbininkai dirbo, nežino, bet jos vyras yra matęs darbininkus. Žino, kad buvo samdytas ekskavatorius.

Liudytojas A. Š. parodė, kad B. buvo išrinkta valdybos pirmininke, o jis buvo valdybos narys iki 2009 m. Valdybos narių buvo penki kartu su pirmininke. B. rinkdavo valdybą kada sugalvodavo, priimdavo sprendimus šališkai, nepasitarusi. Liudytojas nurodo konfliktavęs su B., nes buvo daug pažeidimų. Valdybos nariai reikalavo konkrečių aktų apie atliktus darbus, su nurodytomis sumomis, atliktų darbų mastu, tačiau aktų nebuvo, o pinigai buvo išmokėti. Drenažo darbai buvo atliekami darbai be valdybos narių sutikimo. Liudytojas aiškino, kad bendrijos pirmininkė visuotiniuose narių susirinkimuose turėjo informuoti, kokie darbai padaryti, bet ji to nedarydavo. Pats jis nario mokesčius moka grynais. Pirmininkė išrašo pinigų priėmimo kvitą, kuris yra griežtos atskaitomybės aktas. Mano, kad gryni pinigai, gauti už nario mokesčius, buvo kažkur naudojami, tačiau kur, nežino. 2009-05-23 valdybos protokole buvo nuspręsta, kad visus surinktus mokesčius panaudoti ne pagal paskirtį, t.y. jais dengti kitus darbus, tokį sprendimą valdyba priėmė. Liudytojas parodė, kad visa gatvė nuo pirmo iki 10 namų buvo užpilta vandeniu. Drenažo sistema buvo paklota.

Liudytoja D. J. parodė, kad pažįsta kaltinamąją V. B. kaip sodininkų bendrijos „Ž-2“ valdybos pirmininke. V. B. rinkdavo iš narių mokesčius, duodavo kvitus, tačiau liudytoja nežinojo, kokius. Ji mokėdavo grynais, todėl liudytojai duodavo pinigų priėmimo kvitą. Nežiūrėjo, ar ant pinigų priėmimo kvito yra serija ir numeris, pasitikėjo V. B..

Liudytojas A. P. parodė, kad jis atlikinėjo drenažo darbus sodininkų bendrijos „Ž-2“, nes ten buvo užpiltas vienas sklypas. Jis dirbo kaip privatus asmuo darbininku. Jo paprašė pirmininkė V. B. atlikti darbus. Darbus atlikinėjo keturiese: liudytojas, brigadininkas, dar vienas darbininkas ir traktorininkas. Pati V. B. veždavo juos į darbą ir namo. Pinigai buvo mokami kas dieną po 100 Lt pačiame objekte. Pasirašinėdavo, kad gaudavo pinigus, kiekvieną dieną po darbo. Patikrindavo darbą ir sumokėdavo pinigus už darbą tik V. B.. Nežino, kaip atsiskaitydavo su kitais darbuotojais. Dirbo žodinio susitarimo pagrindu, be darbo sutarties.

Liudytojas R. P. parodė, kad jis atlikinėjo drenažo darbus sodininkų bendrijoje „Ž-2“. Sutiko kaimyną V. K., kuris pasiūlė padėti drenažo darbus atlikti. Liudytojas teigė dirbęs porą dienų, dirbdavo laisvomis nuo savo tiesioginio darbo dienomis. Sklype kasė drenažą, dirbo nuo 9 val. iki 15.30 val dvi dienas, iš viso gavo 100 Lt už dvi dienas. Darbo sutarties nebuvo, tik žodinis susitarimas padėti kaimynui. V. B. lankydavosi ryte ir vakare sklype pažiūrėti, kaip atliktas darbas. Liudytojas iš V. B. jokių pinigų negavo, jam mokėdavo V. K.. Iš kokios firmos mikroekskavatorius buvo samdytas, nežino.

Liudytojas E. S. parodė, kad jis vadovauja įmonei UAB „E.“, nuomoja statybinę techniką, buvo išnuomotas jo traktorius. Kaltinamosios V. B. praktiškai nepažįsta, ji su liudytoju susisiekė dėl mini ekskavatoriaus su operatoriumi nuomos. Ekskavatoriaus darbo valandos kaina 55-65 Lt per valandą, papildomai mokama už atvežimą nuo 70-100 Lt. Apmokėjimą už darbą operatoriui mokėjo pats liudytojas, o jam pinigus grynais sumokėjo V. B..

Liudytoja S. Č. parodė, kad kaltinamąją V. B. pažįstą kaip buvusią sodų bendrijos „Ž-2“ valdybos pirmininkę, liudytoja buvo valdybos narė. Į valdybos susirinkimus nevaikščiojo, todėl negali pasakyti, kokie klausimai juose buvo sprendžiami. Kartą buvo nuėjusi pažiūrėti užpilto sklypo, kai dar buvo sodų bendrijos Ž-2“ valdybos narė, jai sakė, kad reikės drenažą daryti. Daugiau nieko apie tai nežino.

Liudytojas K. V. parodė, kad buvo sodų bendrijos „Ž-2“ valdybos narys, o V. B. - pirmininke. Liudytojas nurodė, kad prieštaravo drenažo darbų atlikimui, yra buvęs toje vietoje, pas savininkus, kurių žemės sklypas užpiltas. Pripažino, kad buvo problema, tačiau mano, kad ją turi spręsti patys žmonės, o ne bendrija. Teigė, kad pinigų bendrijoje trūko, kelius reikėjo remontuoti. Valdybos posėdyje drenažo darbų klausimas keliamas nebuvo. Drenažo darbai buvo atlikti. Kas finansavo drenažo darbus, liudytojas nežino. Drenažo darbai buvo atliekami K. žemės sklype. Nurodė, kad yra matęs ant balto popieriaus lapo atspausdintus kvitus.

Liudytojas G. S. parodė, kad jis nėra sodininkų bendrijos "Ž-2" narys, apie drenažo darbus nežino, buvau tik matęs, kad telkšo bala. Aiškino, kad buvo sudaryta sutartis su sodininkų bendrija „Ž-2“, jis atliko elektros darbus. Perduodant elektros ūkį, 1997 m. buvo laikinosios energetikos taisyklės, o 2007 m. laikinąsias taisykles perkvalifikavo į bendrąsias ir išleidžiami atitinkami įstatymai, kad perduodant turi būti įžemikliai, buvo supaprastintos sąlygos. Liudytojas atliko darbus pagal taisykles, nurodė, kokius darbus jis atliko, kaip su juo buvo atsiskaitoma. Kai jis pasirašė sutartį, dalyvavo tik pirmininkė, ji priimdavo ir atliktus jo darbus.

Liudytojas R. S. parodė, kad jis dirbo sodų bendrijoje „Ž-2“, tiesė drenažą. Dirbo keli asmenys, bet jis nežino jų pavardžių. Tarėsi dėl 50-80 Lt per dieną dydžio užmokesčio, dirbo apie savaitę. Pinigus už darbą gaudavo grynais.

Liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamąją V. B. pažįsta, jo žemės sklype nebuvo atliekami drenažo darbai, sodų bendrijos žemės sklype buvo atliekami drenažo darbai, liudytojas tą sklypą nuomojasi. Liudytojui priklauso 6,08 arų žemės sklypas. Už jo yra kūdra, kuri yra sodų bendrijos žemėje. Liudytojas nurodo iškvietęs pirmininkę B., buvo atvykusių ir sodų bendrijos narių, žiūrėjo, kas ten darosi, kodėl semia liudytojo sklypą. Liudytojas nurodo, kad iš pradžių buvo sutvarkęs balą, bet vėliau pradėjo visi leisti fekalijas. Buvo iškviesta tarnyba, atliko tyrimus, nustatė, kad tikrai fekalijos. Iš septynių tos gatvės gyventojų surinko po 300 Lt, iš viso 2100 Lt ir pinigus panaudojo drežano vamzdžiams, sifonams, transportui, darbams. Tuometinė pirmininkė S. irgi davė pinigų drenažo darbams. Pirkti medžiagų pirmą kartą važiavo liudytojas, B., Jonas, S.. Sumokėjo už medžiagas apie 1.800 Lt, liko likutis apie 360 Lt. Antrą kartą važiavo pirkti medžiagų su B. ir vairuotoju, pirko drenažinius vamzdžius, šulinius, dangčius, iš viso už 1300-1400 Lt. Iš kur tuos pinigus turėjo B., liudytojas neklausė. Vairuotojui mokėjo jis pats. Kas atliko drenažo darbus, nežino, dėl to tarėsi B.. Buvo žmonių ir iš sodų bendrijos gyventojų, kuriuos liudytojas pats paprašė padėti atlikti darbus, šiems žmonėms mokėjo iš savų pinigų, po 50 Lt per dieną. Buvo samdomas Bobcat mini ekskavatorius su vairuotoju. Darbų vadovas buvo, su vadovu atsiskaitė B.. Su Bobcat vairuotoju atsiskaitė B.. B. liudytojui nesakė ir neaiškino, iš kokių pinigų buvo mokama, liudytojas jos ir neklausė. Po drenažo darbų, atliekamų 2010 m. balandžio mėnesį, liudytojo sklypas nebeskęsta. Liudytojas nežinojo, ar buvo oficialus sodininkų bendrijos valdybos dokumentas dėl drenažo darbų atlikimo. Įsitikinęs, kad sodų bendrija turėjo išskirti pinigų drenažui, nes ten bendrijai priklausanti teritorija. Liudytojas nurodė, kad kai pirko sklypą, šalia jo buvo tvenkinys, tačiau paneigė, kad jokių žemių į tvenkinį jis nepylė, kaip teigia sodininkų bendrijos atstovė.

V. B. buvo kaltinama ir pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl to, kad pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą sodininkų bendrijos "Ž-2" turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą teismų praktiką, pažymi, kad siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 183 str. 1 d., turi būti nustatyti subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai, pasireiškiantys tuo, kad kaltininkas, kuriam patikėtas svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas turtu, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Tiriant šias veikas turi būti nustatyta, kad asmuo nori paversti svetimą turtą savu. Teismas, LR BPK 20 straipsnio tvarka ištyręs įrodymus, konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad V. B. būtų siekusi sodininkų bendrijai priklausančius pinigus paversti savais, juos būtų leidusi savo reikmėms ar pan. Beveik visi teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad buvo atliekami drenažo darbai, šiuos darbus atlikti buvo būtina, kadangi vanduo semdavo ne tik V. K. sklypą, bet ir apie dešimtį gatvės namų. Drenažo darbai atlikti ne vieno sodininko sklype, o bendrijai priklausančioje teritorijoje, todėl neabejotinai dėl tokių darbų atlikimo buvo pagerintas bendrijos turtas. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas numato, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso inžinerinė įranga, melioracijos įrenginiai. Civilinio kodekso 4.8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savininkai privalo objektus valdyti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Melioracinė įranga priklauso bendrijai bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl bendrijos vadovybei tenka pareiga ja rūpintis, remontuoti, tvarkyti savo lėšomis, taip pat Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Aplinkybę, kad valdyba žinojo apie drenažo darbų būtinumą patvirtino kaltinamoji V. B., liudytojai K. V., V. D., E. K., V. K.. Sodininkų bendrijos valdyba yra kolegialus valdymo organas, todėl kiekvienas valdybos narys turi pareigą tinkamai vykdyti įsipareigojimus, aktyviai atstovauti bendrijos nariams, siekti bendrų interesų įgyvendinimo, kad būtų visokeriopai užtikrintas sodininkų bendrijos kaip atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalies, visapusiškai plėtojančios mėgėjų sodininkystę, puoselėjančios ir tausojančios gamtą bei kraštovaizdį, funkcijų atlikimas. Sodininkų bendrijos „Ž-2“ įstatų 44 punktas numato, kad bendrijos valdymo organas yra bendrijos valdyba, jos narių skaičius yra penki, pagal 50 punktą, bendrijos valdybos sprendimai nagrinėja bendrijos priimami posėdžiuose, posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Civilinio ieškovo sodininkų bendrijos atstovių teiginiai, kad V. B. savo nuožiūra, negavusi valdybos pritarimo ir leidimo ėmėsi drenažų darbų vertintini kritiškai, kadangi kiekvienas valdybos narys turi vienodą susirinkimo iniciatyvos teisę ir bet kuris iš jų, tinkamai atlikdamas savo kaip valdybos nario pareigas, turėjo ir galėjo inicijuoti problemos sprendimo įforminimą raštu. Tikėtina, kad ir kiti valdybos nariai, kaip liudytoja S. Č., į valdybos posėdžius nėjo, taip valdybos nario pareigų neatliko, išklausęs kaltinamosios ir liudytojo K. V., A. Š., sodininkų bendrovės „Ž-2“ atstovių O. P., V. S., D. Š. daro išvadą, kad tarp šių asmenų yra susiklostę įtempti santykiai dėl vadovavimo sodų bendrijai, tačiau, kaip jau buvo minėta, valdyba yra kolegialus valdymo organas ir visi jos nariai turi vienodą teisę inicijuoti susirinkimus ir priimti visus narius tenkinantį sprendimą. Teismo vertinimu, V. B., imdamasi aktyvių priemonių vandens užliejamai gatvei remontuoti, melioraciniams įrenginiams patiesti, neabejotinai veikė ne savo, o bendrijos ir bendrijos narių labui. Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, kad už iš bendrijos narių surinktus pinigus buvo įsigyta medžiagos drenažo darbams, tai pagrindžia pirkimo kvitai, sąskaitos faktūros, pranešimai, kad pirkėjas – V. B. (3 tomas, b. l. 39-40, 42-44), kas neabejotinai įrodo, kad V. B. neketino savintis ir nesisavino iš narių surinktų pinigų. Versija, kad V. B. būtų savo naudai panaudojusi bendrijos narių pinigus nepatvirtinta nei liudytojų parodymais, nei objektyvia rašytine medžiaga ar kitokiais baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis priemonėmis surinktais įrodymais. Esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms V. B. pagal LR BK 183 str. 1 d. išteisintina, kadangi jos veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties.

Sodininkų bendrijos „Ž-2“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, kadangi bendrijai žala nepadaryta, pinigai panaudoti bendrijos reikmėms, o V. B. išteisinta dėl sodininkų bendrijai priklausančio turto pasisavinimo.

V. B. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. apgaulingai tvarkiusi sodininkų bendrijos "Ž-2" buhalteriją. Baudžiamosios teisės teorijoje apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas. V. B. nurodė, kad bendrijos narių mokesčius rinko pati norėdama padėti buhalterei, baudžiamojoje byloje yra grynųjų pajamų kasos orderiai, atspausdinti ant balto kanceliarinio popieriaus lapo, tiek pati kaltinamoji, tiek teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai aiškino, kad iš esmės kiekvienu atveju , kai narys mokėdavo tam tikrą mokestį grynaisiais pinigais, jam buvo pateikiamas pasirašyti kvitas, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinamoji nesiekė nuslėpti gaunamų pajamų, priešingai, ji išduodavo nariui dokumentą, patvirtinantį pinigų pateikimo – gavimo faktą. Šiuose dokumentuose buvo nurodomi asmenų vardai, datos ir kiti reikšmingi duomenys, leidžiantys neklystančiai nustatyti, kas buvo pinigų pateikėjas, ir kas buvo jų gavėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. 340 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų formų patvirtinimo ir pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 105-4709; 2005, Nr. 101-3771), galiojęs V. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, liberalizavo griežtos atskaitomybės blankų formas ir turinį, supaprastino jų naudojimo tvarką, panaikino privalomumą blankus įsigyti mokesčių inspekcijos nustatytose vietose, suteikė galimybę ūkio subjektui pačiam pasirinkti būdą, kaip įforminti grynųjų pinigų įnešimą. Minėtas Finansų ministro įsakymas numato, kad privaloma nurodyti dokumento pavadinimą, ūkio subjekto, išrašiusio kvitą, pavadinimą, ūkio subjekto, išrašiusio kvitą, kodą, kvito datą, sumokėta (išmokėta) suma litais žodžiu bei centai skaičiais ir visa suma skaičiais, kvitą išrašiusio prekių (paslaugų) pardavėjo (supirkėjo) pareigų pavadinimą, parašą, vardą ir pavardę, mokėjusio asmens parašą, vardą ir pavardę. Visuose kvituose turi būti nurodyta jų serija ir eilės numeris, kurie turi būti formuojami taip: numeris sudaromas didėjančia seka; numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) ūkio subjektų pasirinkimu gali būti sudaroma(-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų. Iš byloje esančių duomenų aiškiai matyti, kad V. B., kompiuteriu atspausdindavusi pinigų priėmimo – perdavimo aktus ne visada laikėsi privalomai nustatytos tvarkos tinkamai žymėti kvito seriją ir numerį, tačiau ši aplinkybė savaime neįrodo, kad V. B. tyčia, suvokdama savo nusikalstamus ketinimus siekė apgaulingai tvarkyti ir apgaulingai tvarkė sodininkų bendrijos "Ž-2" buhalteriją. Sisteminis, gramatinis, loginis BK 222 straipsnio (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir BK 223 straipsnio (Aplaidus apskaitos tvarkymas) nuostatų (nusikaltimų sudėčių požymių) aiškinimas suponuoja išvadą, kad BK 222 straipsnyje numatyti nusikaltimai padaromi tik tyčia, tuo tarpu BK 223 straipsnyje numatyti nusikaltimai gali būti padaromi ir tyčia, ir neatsargiai. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas traktuotinas kaip toks nusikaltimas, kuris padaromas dėl neatsargumo. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas, analizuojant ir vertinant V. B. veiką, akivaizdu, kad iš esmės ji nepakankamai kruopščiai, atidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nors tai nebuvo tiesioginė jos, kaip valdybos pirmininkės pareiga, šį darbą bendrijoje atlieka buhalterė, fiksavo narių įnašus, mokėdavo už atliktą darbą ir jai būdavo pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai. Teismui vertinimu, V. B. veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo – ji nežinojo arba nepakankamai žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, nenumatė, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti sodininkų bendrijos veiklos, ką patvirtina ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės veiklos tyrimo skyriaus 2011-10-07 Specialisto išvada Nr. 5-1/207, tačiau pagal einamas pareigas privalėjo ir galėjo tą žinoti ir numatyti tų teisės aktų nevykdymo padarinius. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes V. B. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš LR BK 222 straipsnio 1 dalies į 223 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją bei kaltinamosios asmenybę.

V. B. įvykdė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių. Kaltinamoji V. B. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, į VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašyta, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta. Byloje nenustatyta nei kaltinamosios V. B. atsakomybę lengvinančių, nei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. V. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi pastovų darbą bei legalų pragyvenimo šaltinį.

Skirdamas bausmę už LR BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į šios veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamosios asmenybę. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 straipsnyje, bus pasiekti V. B. paskyrus baudos bausmę.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 204 str., 305 str., 307 str., 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

V. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, veiką perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies, ir paskirti jai 10 (dešimties) MGL, 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą.

V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. išteisinti, nesant jos veiksmuose nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. B. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikinti.

Sodininkų bendrijos „Ž-2“ pareikštą 6408,15 litų dydžio civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą

Išaiškinti V. B., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Įmokų kvitus būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilniuje) Dokumentų priėmimo skyrių (1 aukšte).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.