- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-1421-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10336-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- A. S., K. S.
- Ieškovas
- UAB ,,Namų priežiūros centras“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. S. ir K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22726-535/2013 pagal ieškovo UAB ,,Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovams A. S. ir K. S. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Namų priežiūros centras“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovų A. S. ir K. S. proporcingai turimo turto daliai 757,67 Lt skolos, t. y. po 378,84 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovai yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Taip pat atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nurodyto namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos jie privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovai turi 757,67 Lt įsiskolinimą ieškovui už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-01-31 (t. I, b.l. 22-30, t. II, b.l. 156-167).
Atsakovai A. S. ir K. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti jiems iš ieškovo 600 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 1.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad ieškovas nėra teisėtai paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, todėl neturi teisės reikalauti nurodytos skolos priteisimo. Ieškovas ne tik nepateikė įrodymų, kad turėjo teisę teikti nurodyto namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, bet ir kad tokias paslaugas iš tikrųjų suteikė. Be to, atsakovų teigimu, ieškovas neturi kompetencijos ir kvalifikacijos teikti nurodytas paslaugas (t. I, b.l. 62-67, t. II, b.l. 129-136, 156-167).
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad atsakovai turi pareigą apmokėti tas ieškovo bendrosios nuosavybės administravimo išlaidas, kurias ieškovas gali pagrįsti ir kurias jis faktiškai patyrė administruodamas daugiabučio namo bendrąją nuosavybę, eksploatuodamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus ir atlikdamas kitas funkcijas (t. II, b.l. 37-39).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui UAB „Namų priežiūros centras“ iš atsakovų K. S. ir A. S. proporcingai turimo turto daliai (po ½) 757,67 Lt skolą, t. y. po 378,84 Lt skolos iš abiejų atsakovų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-03-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 334,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 167,45 Lt (t. II, b.l. 168-171). Teismas nustatė, kad ieškovas teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikdamas pagal 2012-07-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1522. Prieš tai namas buvo administruojamas AB „City Service“ pagal 2006-01-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-26, tačiau 2012-02-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-336 namo administravimas buvo perleistas ieškovui. Veiklos perleidimas reiškia ir AB „City Service“ iki veiklos perleidimo momento turimų piniginių reikalavimo teisių, susijusių su perduodama daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo veikla, perleidimą ieškovui. Atsakovai yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, jiems priklauso po ½ dalį minėto buto. Atsakovai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą minėtu adresu nuo 2002-02-06. Atsakovams taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nurodyto namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos jie privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Teismas nustatė, kad atsakovų įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2013-01-31 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovams nuosavybės teise priklausančiam butui, yra 757,67 Lt. Kadangi atsakovai savo įsipareigojimų laiku sumokėti nustatytus mokesčius tinkamai neįvykdė, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovų susidariusį įsiskolinimą lygiomis dalimis po 378,84 Lt. Teismas, patenkinęs ieškinį, atsakovų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų išlaidų bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai K. S. ir A. S. teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-22726-535/2013 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. II, b.l. 175-184). Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovei A. S. nebuvo pranešta apie 2013-11-15 teismo posėdžio laiką ir vietą, todėl ji negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Be to, byla teismo buvo išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri privalėjo duoti byloje išvadą – atsakyti į atsakovo K. S. klausimus. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo nenagrinėti bylos iš esmės nedalyvaujant šiai tarnybai ir nepagrįstai neprijungė prie bylos atsakovo pateiktų šiai tarnybai adresuotų pareiškimų. Jeigu teismas būtų patenkinęs atsakovo prašymą dėl privalomo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos dalyvavimo byloje, ši institucija būtų pateikusi bylai svarbią išvadą, kad ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėjimo už paslaugas, kurios buvo tariamai suteiktos nesant tam teisinio pagrindo. Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškovas buvo atstovaujamas tinkamai neįgalioto atstovo, byloje nėra ieškovo atstovavimą patvirtinančių dokumentų originalų ar tinkamai patvirtintų kopijų. Taip pat ir kitų ieškovo pateiktų dokumentų kopijos yra netinkamai patvirtintos ir negali būti laikomos įrodymais byloje. Ieškovo pateiktose sąskaitose nėra parašo rekvizitų. Teismas neatkreipė dėmesio į atsakovo nuolat akcentuojamus ieškovo pateiktų dokumentų trūkumus. Atsakovai taip pat nurodė, kad teismas neišsprendė visų jų pareikštų reikalavimų dėl dokumentų išreikalavimo iš ieškovo. Atsakovų teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ankstesnio namo administratoriaus AB „City Service“ teisės ir pareigos buvo perleistos ieškovui, nes tokių įrodymų į bylą nepateikta. Faktiškas administratorių pakeitimas nebuvo teisėtas, nes nebuvo dėl to balsų dauguma priimto namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo. Šiuo atveju ieškovas nėra tinkamas ieškovas byloje, nes jis nėra teisėtai paskirtas namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi bei neturi teisės reikšti reikalavimų atsakovams. Atsakovams taip pat nesuprantama, kaip turėtų būti įvykdoma teismo sprendimo rezoliucinė dalis (t. II, b.l. 175-184).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Namų priežiūros centras“ atsiliepimu prašė atsakovų K. S. ir A. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-22726-535/2013 palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. II, b.l. 221-228). Ieškovas nurodė, kad dar pirmo parengiamojo teismo posėdžio metu, vykusio 2013-08-12, atsakovas K. S. nurodė, jog jo žmona, atsakovė A. S., negalės dalyvauti nei viename teismo posėdyje dėl prastos sveikatos būklės. Atsakovas pats įsipareigojo pranešti atsakovei apie kiekvieno posėdžio, kuris turėjo vykti nagrinėjamoje byloje, vietą bei laiką. Nurodytas aplinkybes patvirtina teismo posėdžių protokolai, teismo posėdžių metu daryti garso įrašai bei parašai, liudijantys apie teismo šaukimo tinkamą įteikimą atsakovei, o tai reiškia – tinkamą pranešimą apie teismo posėdžio vietą bei laiką. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nereiškė jokių prieštaravimų dėl to, kad byla buvo nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant. Ieškovas taip pat nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba į bylą buvo įtraukta ne trečiuoju asmeniu, o kaip išvadą teikianti institucija, kurios atstovų dalyvavimas iš esmės nagrinėjant bylą nėra būtinas. Be to, apie posėdžio vietą ir laiką šiai tarnybai buvo pranešta tinkamai. Atsakovai skunde nurodo aplinkybes, kurios neturi jokio ryšio ir teisinės reikšmės su ieškinyje nurodytu skolos laikotarpiu priskaičiuotais mokesčiais už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas paslaugas. Atsakovų argumentai dėl to, kad skundžiamas teismo sprendimas neva „priimtas pažeidžiant teisės normas, nes sprendimas nepriimtas dėl visų atsakovo pareikštų reikalavimų“, kad ieškovas nepateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išleistų, viešai paskelbtų teisės aktų originalų, kad ieškovo pateiktų dokumentų kopijos neva yra netinkamai patvirtintos, kad ieškovas neva nėra namo (duomenys neskelbtini), administratoriumi, kadangi jo neišrinko namo butų/patalpų savininkai savo balsų dauguma, kad atsakovai nepasirašinėjo jokių sutarčių dėl administravimo ar kitų paslaugų teikimo, kad yra pažeistos atsakovų, esančių vartotojais, teisės ir pan., neturi nei tiesioginės, nei netiesioginės įtakos nagrinėjamai bylai. Ieškovas yra paskirtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriumi administracinio akto pagrindu. Taigi bendraturčių pareiga išlaikyti bendrojo naudojimo objektus kyla ne iš paslaugų teikimo teisinių santykių, o iš įstatymo, kuriame imperatyviai nurodoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Ieškovas, siekdamas įrodyti neabejotiną teikiamų paslaugų pagrįstumą, administravimo fakto buvimą, pateikė visus su ieškovo paskyrimu namo administratoriumi susijusius papildomus įrodymus. Tuo tarpu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo prieštaravimus ieškovo pareikštam reikalavimui. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu iš esmės ginčijo ieškovo pareigą administruoti namą bei teisę reikalauti užmokesčio už suteiktas paslaugas, tačiau neginčijo paties paslaugų suteikimo fakto. Atsakovų apeliaciniame skunde minimi kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai buvo pirmosios instancijos teismo nepriimti, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku arba neturi jokios įrodomosios galios.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas UAB ,,Namų priežiūros centras“ teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Šį faktą patvirtina byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-20 įsakymas Nr. 30-1522 „Dėl UAB „Namų priežiūros centras“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ bei šio įsakymo priedu esantis ieškovo administruojamų gyvenamųjų namų sąrašas (t. I, b.l. 95-114), taip pat Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. II, b.l. 118-119). Ieškovo teisė teikti nurodytas paslaugas kildinama iš CK 4.84 straipsnio nuostatų, numatančių, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius; sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija; jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 1, 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas UAB ,,Namų priežiūros centras“ buvo neteisėtai paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi bei kad neteisėtai teikė šio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-20 įsakymas Nr. 30-1522 „Dėl UAB „Namų priežiūros centras“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, kuris patvirtina ieškovo veiklos teisėtumą, nėra panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl teigti, kad ieškovas veikė neteisėtai, nėra jokio pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su atsakovais, kad ieškovas negalėjo perimti buvusio administratoriaus AB „City Service“, kuris yra vienintelis ieškovo akcininkas, (t. I, b.l. 7) reikalavimo teisių ir pareigų, susijusių su perduodama administravimo veikla (t. I, b.l. 110-111).
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovams nurodytame name nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½ dalį) priklauso butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 37-40). Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso nurodyto namo bendrojo naudojimo objektai. Remiantis CK 4.76 straipsniu, 4.82 straipsnio 3 dalimi ir 4.83 straipsnio 3 dalimi, atsakovai privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, tame tarpe ir atsiskaityti su ieškovu už jo suteiktas namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovai yra skolingi 757,67 Lt už šias paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-01-31, bei pateikė tai patvirtinantį 2013 m. sausio mėn. suvestinį apyvartų žiniaraštį (t. I, b.l. 36). Iš šio įrodymo matyti, kad atsakovai turi atsiskaityti už buitinių atliekų išvežimo, avarinės tarnybos iškvietimo, bendrų patalpų valymo, šilumos sistemų priežiūros ir kitas paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas apskritai nebūtų suteikęs nurodytų paslaugų ar kad reikalautų nepagrįsto atlyginimo už šias paslaugas. Tuo tarpu atsakovai nepateikė įrodymų, kad būtų atsiskaitę su ieškovu už jo suteiktas paslaugas bei neginčijo ieškovo prašomo priteisti įsiskolinimo dydžio.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovų prašomą 757,67 Lt skolą už namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-01-31.
Atsakovai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat ir tuo pagrindu, kad atsakovė A. S. nebuvo tinkamai informuota apie 2013-11-15 vykusį teismo posėdį. Su tuo teisėjų kolegija nesutinka, kadangi bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovei adresuotas teismo šaukimas dėl šio teismo posėdžio buvo įteiktas atsakovui K. S., kuris yra atsakovės sutuoktinis, gyvenantis kartu su atsakove (t. II, b.l. 117), todėl, remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, laikytina, kad atsakovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsakovas K. S. dalyvavo 2013-11-15 teismo posėdyje ir nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo šiame posėdyje nedalyvaujant atsakovei. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, apie kuriuos buvo informuota tinkamai, todėl darytina išvada, kad atsakovė nebuvo suinteresuota tiesiogiai dalyvauti bylos nagrinėjime. Kita vertus, atsakovės pozicija dėl ieškovo pareikšto ieškinio buvo išdėstyta abejų atsakovų pasirašytame ir kartu pateiktame atsiliepime ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinta (t. I, b.l. 62-67).
Atsakovai taip pat teigia, kad teismo posėdžiuose privalomai turėjo dalyvauti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kuri į bylą buvo įtraukta kaip išvadą teikianti institucija, atstovas (t. II, b.l. 31). Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes byloje yra pateikta šios tarnybos nuomonė dėl bylos esmės (t. II, b.l. 37-39) ir prašymas bylą nagrinėti jos atstovui teismo posėdžiuose nedalyvaujant (t. II, b.l. 54, 126). Teisėjų kolegija nenustatė, kad šios tarnybos atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose būtų turėjęs įtaką teisingam bylos išnagrinėjimui, nes ieškovo reikalavimų pagrįstumą ir atitinkamai atsakovų atsikirtimų nepagrįstumą patvirtina jau aukščiau išdėstytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai.
Teisėjų kolegija negali sutikti ir su atsakovų teiginiais, kad byloje nėra tinkamai patvirtintos ieškovo išduoto įgaliojimo jo atstovei A. D. kopijos. Byloje yra 2013-03-18 įgaliojimo Nr. NPC-Į-000076, kuris atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, tinkamai patvirtinta kopija, taip pat ieškovo atstovės aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento tinkamai patvirtinta kopija (t. I, b.l. 130-131, 146-147). Tas pats pasakytina ir apie kitas ieškovo pateiktų dokumentų kopijas, kurios yra tinkamai patvirtintos ir nekelia jokių abejonių. Pažymėtina, kad tiek ieškovo, tiek atsakovų teikiamos dokumentų kopijos buvo tvirtinamos tokia pačia tvarka, todėl nesuprantamas atsakovų nesutikimas su tokia kopijų tvirtinimo tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas kelis kartus tenkino atsakovo K. S. prašymus dėl bylai reikšmingų dokumentų išreikalavimo iš ieškovo, o ieškovas tokius dokumentus pateikė, taip pat teismas prijungė prie bylos atsakovo pateiktus papildomus dokumentus, tuo tarpu su byla nesusijusius ir perteklinius atsakovo prašymus atmetė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje, priešingai nei teigia atsakovai, pasisakyta dėl visų bylos nagrinėjimo metu iškeltų ginčo šalių prašymų bei reikalavimų. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dieną prieš posėdį, atsakovas pateikė 2012-06-20 Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teikimą, kuriuo įrodinėja, jog už dalį mėnesių jam išrašytose sąskaitose nurodytas mokestis už administravimą turi būti ne 5,94, o 4,91 litas. CPK 314 straipsnyje yra sakoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau atsakovo pateikiamas dokumentas yra išleistas dar 2012-06-20, todėl jis galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Įrodymų, kad atsakovas šį dokumentą gavo tik po ginčijamo sprendimo priėmimo, teismui nepateikta. Be to atsakovai nenurodo, už kuriuos mėnesius jam išrašyta per didelė sąskaita, nuo kurio laiko mokestis už administravimą yra nustatytas / sumažintas.
Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai neturi įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos jo turėtos 242 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis) (t. II, b.l. 229-231).
Teisėjų kolegija paaiškina atsakovams, kad teismo sprendimas vykdomas atsakovams sumokant ieškovui iš jų priteistą skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-29 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Namų priežiūros centras“, į.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 242 Lt (du šimtus keturiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 121 Lt iš abiejų atsakovų.