Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokusi, nedirbanti, turinti neįgalumą (nustatytas 35 % darbingumo lygis), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi tuo pačiu adresu, neteista,

kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji G. V. 2018 m. gruodžio 30 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo buto kambaryje, suėmė už kaklo savo mažametę dukrą J. V., g. (duomenys neskelbtini), ir, suspaudusi kaklą, tyčia stūmė ją, dėl ko nukentėjusioji mažametė krito ir veidu atsitrenkė į lovos medinę atramą, susižalodama dešinį skruostą, šiais veiksmais G. V. dukrai J. V. dėl kraujosruvos dešiniame skruoste nežymiai sutrikdė J. V. sveikatą.

Kaltinamoji G. V. kaltę pripažino visiškai, paaiškino, jog tą 2018 m. gruodžio 30 d. kilus konfliktui tarp jos dukrų J., I. ir J., ji liepė visoms nusiraminti, o J. pasakė susitvarkyti kambarį. J. atsikalbinėjo, jos atžvilgiu pavartojo įžeidžiamus žodžius, po ko ji supykusi priėjo prie J., paėmė už kaklo, ją papurtė ir pastūmė. Matė, kaip J. nugriuvo ir galva trenkėsi į lovos medinę atramą, pradėjo verkti. Po kurio laiko ji dukros atsiprašė, jos abi apsikabino, viena kitai atleido. O po kelių dienų pasirodė kraujosruva prie akies („mėlynė“). Dėl nusikalstamos veikos gailisi, prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pripažino, jog turėjo priklausomybę alkoholiui, tačiau gydėsi, šiuo metu alkoholinių gėrimų nevartoja.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios G. V. kaltė įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji J. V. parodė, jog tą dieną, kai mama (kaltinamoji G. V.) ją smaugė ir metė ant lovos, jos su sesėmis I. ir A. buvo namuose, kai grįžusi mama ją apkaltino išgėrus vaistus, suėmusi už kaklo suspaudė bei metė ant lovos. Ji krisdama ant lovos trenkė galvą, kaip nurodė nukentėjusioji, į radiatorių. Po šio smūgio jai skaudėjo, ji verkė. (1 t. 90-91 b. l.)

Liudytoja mažametė J. V. parodė, jog 2018 m. gruodžio mėnesį, grįžusi į namus iš sesės J. sužinojo, jog mama apkaltino J. dėl to, kad mažoji sesutė išgėrė vaistus, pastūmė, dėl ko ji krisdama užsigavo galvą ir jai skaudėjo. Matė, jog sesuo J. verkia, po kuriuo laiko atsirado kraujosruva. (1 t. 93-96 b. l.)

Liudytojas mažametis G. V. parodė, jog pas sesę J., prieš jai išvažiuojant gyventi pas tėtį, matė paakyje kraujosruvą, iš kur ji atsirado, jis nežino. (1 t. 118-119 b. l.)

Liudytoja socialinė darbuotoja D. Š. parodė, jog 2019 m. sausio 8 d. bendraujant su J. V. ši jai pasakė, kad jos mama 2018 m. gruodžio 30 d. smaugė, ir mušė. Abi nuėjo pas socialinę darbuotoją D. D., mergaitė papasakojo, jog tą 2018 m. gruodžio 30 d. namuose mama supyko dėl išgertų vaistų, paėmė ją už kaklo, suspaudė ir numetė, dėl ko krisdama susižalojo galvą. Ji ir pati, veždama 2018 m. gruodžio 31 d. pas gydytoją į Panevėžį dėl kojos tvarsčio nuėmimo, matė pas J. kraujosruvą, mergaitė sakė, jog užsigavo atsitrenkusi į radiatorių. (1 t. 49-50 b. l.)

Liudytoja socialinė pedagogė D. D. parodė, jog 2019 m. sausio 8 d. pas ją atėjusi socialinė darbuotoja D. Š. su J. V. pasakė, kad mergaitė patyrė smurtą. J. patvirtino, jog 2018 m. gruodžio 30 d. jos mama paėmusi už kaklo smaugė, metė ją ant grindų, dėl ko krisdama mergaitė užsigavo akį. (1 t. 59-62 b. l.)

Liudytojas E. V. parodė, jog apie tai, kad kaltinamoji G. V. prieš jo dukrą J. naudojo smurtą, sužinojo 2019 m. sausio 8 d., kai paskambinusi vaiko teisių apsaugos specialistė paprašė mergaites pasiimti pas save į namus. Atvažiavusios mergaitės pasakojo, jog jų mama, G. V., dėl išgerto „pertusino“ apkaltino J., supykusi griebė J. už kaklo, smaugė ir pastūmė, po ko mergaitė griūdama užsigavo veidą. Jis ir pats matė mergaitės veide kraujosruvos požymius. (1 t. 80-81 b. l.)

Apžiūros protokolas patvirtina, jog nukentėjusiosios J. V. apžiūros metu 2019 m. sausio 8 d. veido srityje, po dešine akimi, matėsi kraujosruva. (1 t. 37-41 b. l.)

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog 2019 m. sausio 10 d. atlikus J. V. tyrimą J. V. dešinio skruosto srityje fiksuota 1x3 cm gelsva poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daikto, vienu smūgiu, galimai 2018 m. gruodžio 30 d. Nustatytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t. 46 b. l.)

Gimimo liudijimas patvirtina, jog J. V. 2018 m. gruodžio 30 d. buvo sulaukusi 8 metų amžiaus (1 t. 75 b. l.)

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamoji G. V. 2018 m. gruodžio 30 d. namuose panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametę dukrą J., buvo suspaudusi jai kaklą, stūmė, dėl ko ši trenkė galvą į kietą lovos atramą, šiais veiksmais mažametei dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl G. V. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai. Teismas, atsižvelgęs į teismo posėdyje apklaustos G. V. paaiškinimus, patikslina mergaitės kritimo vietą nurodydamas, jog mergaitė trenkėsi ne į radiatorių, bet į lovos atramą. Kaltinamoji G. V. nurodė, jog tuo metu mergaitė buvo sutvarstyta koja, ji buvo lovoje ir į radiatorių atsitrenkti negalėjo. Kadangi iš esmės ta aplinkybė, į ką atsitrenkė mergaitė – ar į radiatorių, ar į lovos atramą – veikos kvalifikavimui jokios įtakos neturi (veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 4 dalį), teismas, neapkraudamas proceso bei nekviesdamas nukentėjusiųjų mažamečių į posėdį dėl jų pakartotinės apklausos, ydingo vietos apžiūros protokolo (iš įvykio vietos nėra akivaizdu, į ką trenkėsi mergaitė, kaltinamoji nurodė, jog ta kambario vieta, kur mergaitė griuvo, apskritai protokole nefiksuotas), patikslina skausmo sukėlimo vietą pagal kaltinamosios žodžius. Tuo labiau, jog kaltinamoji G. V. kitų faktinių aplinkybių neginčija, kaltę dėl smurto ir fizinio skausmo sukėlimo pripažįsta visiškai ir gailisi.

Kaltinamosios G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Remiantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savo noru atlygino padarytą žalą, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamoji G. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ji yra neteista (2 t. 41 b. l.), bausta administracine tvarka (2 t. 42-47 b. l.), augina šešis vaikus (2 t. 39-40 b. l.), turi neįgalumą, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamoji G. V. kaltę pripažįsta visiškai, dėl šios veikos nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja J. V. susitaikė (2 t. 145 b. l.). Be to, nustatyta, jog kaltinamoji G. V., nors ir turi priklausomybę alkoholiui, tačiau pati nurodė, jog šiuo metu nevartoja alkoholinių gėrimų, tai, jog ji gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, patvirtina byloje esanti pažyma (2 t. 119 b. l.), duomenų, kad kaltinamoji piktnaudžiautų alkoholiu šiuo metu, nėra. Atsižvelgęs į šias visas aplinkybes, į tai, jog kaltinamąją su nukentėjusiąja sieja artimas giminystės ryšys, smurtas prieš mažametę dukrą nebuvo intensyvus, duomenų, jog po 2018 m. gruodžio 30 d. nusikalstamos veikos padarymo kaltinamoji G. V. būtų pažeidusi elgesio taisykles (padariusi naują nusikalstamą veiką, administracinį nusižengimą), nėra, pati kaltinamoji teigia, jog išvadas po šio įvykio su dukra padarė ir ateityje nebenusikals, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, ji yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiąja, o baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Kaltinamąją G. V. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukus baudžiamąją bylą, kaltinamajai taikoma baudžiamoji poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatomas terminas poveikio priemonei įvykdyti BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 72² straipsnio nuostatos). Manoma, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė sustiprins kaltinamosios G. V. pozityviąsias nuostatas dėl smurto prieš mažamečius vaikus nenaudojimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Kaltinamąją G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiąja bei baudžiamąją bylą nutraukti.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, kaltinamajai G. V. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šiam įpareigojimui įvykdyti nustatyti 6 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti kaltinamajai G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.