Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja: Danutė Giačaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-628-530-2014;

Teisėjas:Jonas Malinauskas Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00811-2012-4;

2014 m. spalio20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir DmitrijausKorsakovo, sekretoriaujant Kristinai Grikavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,nuteistojo R. L. R. A. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. L. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo

R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. (nusikaltimas padarytas lošimų salone) – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams, pagal BK 284 str. 1 d. (nusikaltimas padarytas V. V. (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, pagal BK 290 str. – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtos bausmės subendrintos jas apimant bei iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir atliktina bausmės dalimi laikyta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš R. L. priteista 181 Lt (vienas šimtas aštuoniasdešimt vienasLt) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. V. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 3 d., apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini) esančiame lošimo automatų salone „(duomenys neskelbtini)“ tai yra viešoje vietoje, savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: be priežasties sugriebė V. D., stovėjusiam prie baro, už striukės ir stūmė jį į koridorių, kur trenkė jį į sieną ir spyrė kojos kelieniu ne mažiau kaip du kartus į krūtinę, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, taip pat prikibo prie L. Ž., stovėjusio prie baro, ir sudavė jam ranka smūgį į krūtinę, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir lošimo automatų salono „(duomenys neskelbtini)“ darbą.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 290 str. nuteistas už tai, kad2012 m. kovo 3 d., apie 4.30 val., V. V. individualiosios įmonės šašlykinėje, esančioje adresu(duomenys neskelbtini) tai yra viešoje vietoje, savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: savavališkai iš už baro ėmė cigaretes, iš šaldiklio paėmė glėbį valgomųjų ledų, nešė juos į salę, mėtė ledus į šaldiklį, po salę, stumdė ledų šaldiklį po salę, tokiu būdu sugadindamas elektros rozetę, kurios vertė 10 Lt, vėliau iš šašlykinės virtuvės į salę atsinešė dėžę alaus, puodą su maistu, po ko į filmavimo kamerą metė 1 litro talpos butelį su pomidorų padažu, kurio vertė 6 Lt, buteliui pataikius į paveikslą sudaužė jo stiklą, kurio vertė 15 Lt, buteliui nukritus ant grindų ir sudužus, jame buvęs padažas išsitaškė ištepdamas grindis. Besisukiodamas ant baro kėdės, kurios vertė 150 Lt, R. L. ją sulaužė. Pagal šašlykinės darbuotojo A. Z. iškvietimą į įvykio vietą atvykus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams – operatyvaus valdymo skyriaus postiniui A. K., nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai E. T., kriminalistinių tyrimų skyriaus specialistui S. R. ir pareikalavus, kad šašlykinėje buvę asmenys atsiskaitytų už maistą, alkoholį ir paliktų šašlykinę, R. L., kitų asmenų akivaizdoje, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, tyčiodamasis vadino „mentais“, „gaidžiais”, grasino, kad „pasigaus ne tarnybos metu“, šaipėsi iš jų žodžių, trukdė atlikti įvykio vietos apžiūrą, už kaklo sugriebė policijos pareigūno uniformą vilkintį A. K., tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, šašlykinės veiklą, sunaikino ir sugadino turto už 181 Lt ir įžeidė tarnybos metu pareigas einančius policijos pareigūnus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo R. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)320 str. 3 d.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007).Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Už nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o už BK 290 straipsnio padarymą - baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK61 straipsnio 1, 2 dalys).Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skirdamas R. L. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK54 straipsnyje. Skundžiamu nuosprendžiu tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytos veikos pavojingumą visuomenei, tiek ir nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas R. L. už trijų tyčinių nesunkių nusikalstamų veikų padarymą motyvuotai, teisingai ir pagrįstai parinko bausmės rūšį- terminuotą laisvės atėmimą, atsižvelgiant į tai, kad R. L. praeityje teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas( BK 27straispnio 1dalis ir BK 56straipsnio1dalis).Parinkdamas nuteistajam bausmės trukmę teisingai lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos veikų padarymui ( BK 59straipsnio 1dalies 2punktas;BK 60straipsnio 1dalies 9punktas). Skundžiamu nuosprendžiu ,R. L. už padarytas veikas teismas skyrė trumpesnę bausmės trukmę nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Teismas bendrindamas paskirtas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, teisingai taikė BK 63str. nuostatas, jas apimdamas ir iš dalies sudėdamas, ir esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, subendrintą bausmę sumažindamas vienu trečdaliu. Kadangi R. L. po šių nusikalstamų veikų padarymo buvo nuteistas 2014-03-21 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirtoji bausmė teisingai subendrinta vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies ir 9 dalies nuostatomis. Aptartų aplinkybių pagrindu, darytina išvada jog dar labiau švelninti nuteistojo padėtį nėra teisinio pagrindo.

R. L. skunde nurodyta aplinkybė, kad jis augina du nepilnamečius vaikus jais rūpinasi dėl to jam galėjo būti parinkta kita bausmės rūšis, atmestina kaip nepagrįsta, kadangi rūpinimasis nepilnamečiais vaikais akivaizdu, jog visiškai neįtakojo jo sprendimo nevartoti alkoholinius gėrimus, nesilankyti naktiniuose baruose ir gyventi nepažeidinėjant įstatymų. BK 59 str. 2d. nustato, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Apeliantas teigia, jog jis norėjo tik pajuokauti ir peržengė pajuokavimo ribas, todėl teismas tai turėjo įvertinti, kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad R. L. padarė tris tyčines veikas, sukėlė pasekmes, padarė žalą, kuri nukentėjusiajam neatlyginta. Smurto naudojimas ir turto gadinimas viešoje vietoje bei pareigūnų įžeidinėjimas vadinant juos „mentais“, „gaidžiais“, grasinimas „pasigauti ne tarnybos metu“, yra nusikalstama veika, o ne pajuokavimai kaip teigia nuteistasis, todėl tokie nuteistojo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie tai, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. L. išlaidos iki 2014 m. rugsėjo 24 d. sudaro 80 litų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktoje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokios pažymos traktuojamos kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojančios teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą R. L. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo R. L. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo R. L. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl jis atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo R. L. skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.