- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- 1S-20-398/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Kaltinamasis
- V. Ž.
- Advokatai
- Raimondas Garlauskas
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. Ž. gynėjo advokato Raimondo Garlausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. Ž. pakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti į kardomąją priemonę – suėmimą ir suėmimo terminas nustatytas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo V. Ž. sulaikymo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1, 2 dalis, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 21 d. iki 2013 m. spalio 11 d. savo kompiuterio pagalba imituodamas prisijungimus prie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės ir apmokėjimus už prekes, nors iš tikrųjų pinigus nepervedė, ar kitaip sutaręs dėl svetimo turto perleidimo, per aštuonis kartus iš skirtingų įmonių ir asmenų apgaule savo naudai įgijo kompiuterinės įrangos, foto technikos, mobilaus ryšio telefonus bei kitą svetimą turtą, kurio bendra vertė 557 928,28 Lt, tuo padarydamas kaltinime nurodytoms įmonėms ir asmenims 557 928,28 Lt turtinę žalą; taip pat jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. spalio 9 ir 10 d. savo kompiuterio pagalba imituodamas prisijungimus prie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės ir apmokėjimus už prekes, nors iš tikrųjų pinigus nepervedė, iš dviejų skirtingų įmonių apgaule savo naudai pasikėsino įgyti alkoholinius gėrimus ir maisto produktus, kurių bendra vertė 432 695,17 Lt, tačiau savo veikos nebaigė, t. y. prekių savo naudai neįgijo, nes prekių iki pinigų gavimo įmonių sąskaitose jam neišdavė, tokiu būdu V. Ž. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą; taip pat jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo netikrus – atspausdintus ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus 500 eurų banknotus (19 vnt.), kuriuos laikė savo piniginėje nuo įgijimo momento iki 2013 m. spalio 15 d., kuomet asmens kratos metu šie banknotai buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.
V. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2013 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. V. Ž. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas iki 2014 m. birželio 12 d. Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS vyresniosios tyrėjos 2014 m. birželio 12 d. nutarimais V. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartimi kaltinamajam V. Ž. pakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti į kardomąją priemonę – suėmimą, nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo V. Ž. sulaikymo. Nutartyje nurodyta, kad greitosios medicininės pagalbos iškvietimas posėdžio dieną, 2015 m. sausio 8 d., nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, kaltinamasis neturėjo jokių sveikatos sutrikimų, kurie būtų objektyviai sutrukdę jam atvykti į teismą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. Ž. kaltinamas sunkių nusikaltimų, už kuriuos straipsnių sankcijose numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, padarymu, jis niekur nedirba, yra teistas. Kadangi jokių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo svarbias neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismui nepateikta, todėl, teismo nuomone, kaltinamasis neatvyko į teismo posėdžius be svarbios priežasties, vengia dalyvauti teismo procese, taip trukdo bylos išnagrinėjimui. Todėl yra pagrindo manyti, kad jis gali pasislėpti nuo teismo. Kitomis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti nebus galima.
Šalies argumentai
Kaltinamojo V. Ž. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Skundžiama nutartis priimta skubotai, nenustačius visų procesiniam sprendimui reikšmingų duomenų. Teismas nesiaiškino visų kaltinamojo neatvykimo į teismo posėdį aplinkybių, todėl padarė neobjektyvias išvadas dėl kaltinamojo galimo teismo proceso vengimo, slėpimosi nuo teismo.
Gynėjo teigimu, teismas neteisingai interpretavo gynėjo pateiktą informaciją. Be to, teismui 2015 m. sausio 8 d. pristatytoje pažymoje iš esmės nebuvo visų duomenų apie kaltinamajam nustatytus sveikatos sutrikimus. Mano, jog pats faktas, kad V. Ž. greitosios medicinos pagalbos paramedikų ekipažu buvo pristatytas į gydymo įstaigą, leidžia pagrįstai teigti, kad V. Ž. tuo metu turėjo sveikatos sutrikimų, nes, priešingu atveju, jis nebūtų nugabentas į gydymo įstaigą. Su skundu gynėjas pateikė greitosios pagalbos kvietimo kortelės kopiją, iš kurios matyti, kad greitosios medicinos pagalbos ekipažas atvyko pas kaltinamąjį 2015 m. sausio 8 d. 8.53 val. ir 9.21 val. jis buvo pristatytas į gydymo įstaigą; kortelėje pateikta su iškvietimu susijusi informacija: 8.30 val. lipant laiptais prarado sąmonę, šiuo metu k. akimi silpniau mato, preliminari diagnozė „Įt. Būklė po sąmonės praradimo“. Visa tai patvirtina, jog būtent tuo metu, kai kaltinamasis turėjo atvykti į teismo posėdį (9 val.), jis buvo gabenamas iš namų į gydymo įstaigą. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis slėpėsi nuo teismo ar bandė jo išvengti.
Su skundu gynėjas pateikė tos pačios gydymo įstaigos VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės nustatytos formos pažymą, išduotą 2015 m. sausio 9 d., kurioje nurodyta, kad V. Ž. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 8 d. 9.22 val. iki 10.22 val. negalėjo atvykti į teismo posėdį Vilniaus apygardos teisme dėl ligos (apalpimas, kolapsas). Šie duomenys taip pat leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis turėjo sveikatos sutrikimą nurodytu laiku.
Nors kaltinamasis dėl sveikatos sutrikimo neatvyko į teismą, jis apie tai, kad negali atvykti į teismo posėdį, pranešė gynėjui. Šis pranešimas paneigia teismo išvadą, jog V. Ž. slepiasi nuo teismo. Pagal teismų praktiką, slėpimasis nuo teismo pasireiškia aktyviais tyčiniais veiksmais: kaltinamasis neatvyksta į teismą tyčia, tyčia nepraneša teismui apie neatvykimo priežastis. Šiuo atveju, kaltinamojo veiksmuose negalima įžvelgti tyčinių veiksmų, kurie liudytų apie tai, kad V. Ž. slepiasi nuo teismo.
Apygardos teismas savo nutartį skirti V. Ž. suėmimą iš esmės pagrindė vienu argumentu – jam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumu bei įstatyme numatyta griežta laisvės atėmimo bausme, remdamasis vien prielaidomis, jog būtent tai gali nulemti kaltinamojo apsisprendimą pasislėpti nuo teismo. Tokia išvada objektyviai nepagrįsta. V. Ž. yra paskirtos dvi kardomosios priemonės, kurios pagal procesinę situaciją, yra visiškai pakankamos, kad užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese. V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo suimtas daugiau nei devynis mėnesius ir teismas padarė išvadą, jog toliau jam taikyti suėmimą netikslinga. Paleistas į laisvę kaltinamasis turėjo realias galimybės pasislėpti nuo teismo, tačiau to nepadarė.
Šalies argumentai
Gynėjas skunde nurodo BPK 123 straipsnio pažeidimą, nes teismas skundžiama nutartimi iš karto nustatė suėmimo terminą trims mėnesiams. Nesurengus atskiro teismo posėdžio, kaltinamajam buvo atimta galimybė duoti paaiškinimus dėl paskirtos kardomosios priemonės, nurodyti neatvykimo priežastį.
Nors priimant skundžiamą nutartį teismas atsižvelgė į tai, jog V. Ž. niekur nedirba, yra teistas, šios aplinkybės negali būti pagrindu keisti jam paskirtas kardomąsias priemones į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą. Skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas ne suėmimo kaip kardomosios priemonės paskyrimo, o kardomosios priemonės pakeitimo (griežtinimo) klausimas dėl kaltinamojo neatvykimo į teismą be pateisinamos priežasties.
Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kelios švelnesnės kardomosios priemonės, tuo tarpu tik viena jų – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistas į kitą kardomąją priemonę – suėmimą. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog skundžiama nutartis priimta skubotai, neįvertinus visų reikšmingų bylos duomenų.
Teismo posėdžio metu kaltinamojo V. Ž. gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. Ž. gynėjo skundas tenkinamas.
BPK 1 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. Pagal BPK 119 straipsnio nuostatas kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Taikant kardomąsias priemones, kaip ir kitas procesinės prievartos priemones, turi būti laikomasi BPK 11 straipsnyje numatyto proporcingumo principo. Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam V. Ž. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės - dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. BPK 134 straipsnyje nurodyta, kad iš įtariamojo gali būti apimtas pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas. Pagal BPK 136 straipsnį, rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo/kaltinamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. Taip pat nustatyta, jog asmeniui, kuris rašytinį pasižadėjimą neišvykti pažeidžia, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė.
Byloje nustatyta, kad V. Ž. neatvyko į 2015 m. sausio 8 d. teisiamąjį posėdį, vykusį Vilniaus apygardos teisme. Kaip matyti iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažymą, V. Ž. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 8 d. 9.22 val. iki 10.22 val. negalėjo atvykti į teismo posėdį Vilniaus apygardos teisme dėl ligos (apalpimas, kolapsas). Be to, byloje esanti Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija liudija, jog greitosios medicinos pagalbos ekipažas atvyko pas kaltinamąjį 2015 m. sausio 8 d. 8.53 val. ir 9.21 val. jis buvo pristatytas į gydymo įstaigą, nurodyta iškvietimo priežastis – širdies ritmo (aritmijos) sutrikimas, apalpimas, pateikta kita su iškvietimu susijusi informacija: 8.30 val. lipant laiptais prarado sąmonę, šiuo metu k. akimi silpniau mato, preliminari diagnozė „Įt. Būklė po sąmonės praradimo“. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apygardos teismas, priimdamas skundžiamą 2015 m. sausio 8 d. nutartį, nepakankamai įvertino kaltinamojo gynėjo teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes dėl V. Ž. sveikatos būklės ir galimybės dalyvauti teisiamajame posėdyje.
Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. Ž. į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. teisiamąjį posėdį neatvyko dėl ligos (pagal Ligų kodų ir ligų aprašymų paiešką TLK-10 diagnozių klasifikatoriuje – greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodytas ligos kodas R55 reiškia apalpimą, kolapsą; 2015 m. sausio 9 d. medicininė pažyma patvirtina, jog V. Ž. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 8 d. 9.22 val. iki 10.22 val. buvo gydymo įstaigoje), o tai pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pripažįstama svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi. Todėl darytina išvada, kad V. Ž. jam taikytos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų nepažeidė, todėl kardomoji priemonė griežtesne pakeista nepagrįstai.
Skundžiamoje nutartyje dėstomi argumentai bei padarytos išvados, dėl kaltinamojo pranešimo pobūdžio ir teismui pateiktos nustatytos formos pažymos turinio vertinimo, teismo manymu, buvo skubotos ir neišsamios. Teisiamajame posėdyje V. Ž. gynėjas informavo teismą apie tai, kad V. Ž. prieš posėdį pasijuto blogai, apalpo, dėl ko jis greitosios medicinos pagalbos ekipažu vežamas į gydymo įstaigą tyrimams. Taip pat šiam faktui patvirtinti tą pačią dieną gynėjas pateikė teismui VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2015 m. sausio 8 d. medicinos dokumento išrašo kopiją, iš kurios matyti, kad V. Ž. iš tiesų teisiamojo posėdžio metu (9 val.) buvo gydymo įstaigoje, o prie paduoto skundo apeliacinės instancijos teismui pateikė ir papildomus medicininius dokumentus patvirtinančius šį faktą. Taigi, apygardos teismas be pakankamo įstatyminio pagrindo pakeitė V. Ž. kardomąją priemonę į griežtesnę.
Konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindo buvimą, teismo nutartyje remiamasi ankstesniu V. Ž. teistumu ir tuo, kad pastarasis niekur nedirba. Aukštesniojo teismo nuomone, šios V. Ž. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės nors ir neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, visgi neduoda pagrindo daryti išvadai, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tokios nuomonės buvo ir Vilniaus apygardos teismas, 2014 m. birželio 12 d. nutartimi nepratęsdamas V. Ž. , tuo metu dar įtariamajam, paskirtos kardomosios priemonės suėmimo termino. Bylos duomenys patvirtina, jog paleistas į laisvę V. Ž. niekur nebėgo ir nesislėpė. Gynėjo pateikta tarp V. Ž. ir Vilniaus universiteto 2014 m. rugsėjo 1 d. sudaryta studijų sutartis liudija, jog kaltinamasis tęsia mokslus, ir tai paneigia skundžiamos nutarties motyvus dėl pasislėpimo galimybės.
Taigi, apygardos teismas, kaltinamajam V. Ž. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisdamas į suėmimą, šiuo atveju nesilaikė BPK 122 ir 123 straipsnių reikalavimų, todėl nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
Dėl to kas išdėstyta, skundžiama teismo nutartis naikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį, kuria kaltinamajam V. Ž. kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą bei nustatytas kardomosios priemonės - suėmimo terminas trims mėnesiams, panaikinti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.