- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 2A-623-278/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, A. G., VĮ Registrų centras, Valstybinei
- Ieškovas
- E. A.
- Trečiasis asmuo
- G. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. Busilienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-4-233/2010 pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovams A. G., VĮ Registrų centras, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui G. G. dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos departamento 2005-12-06 statinio – pirties pripažinimo tinkamu naudoti akto ir šio pastato teisinės registracijos atsakovo A. G. vardu panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių atstovių paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodė, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2007-06-01 sprendimu pripažino negaliojančia 2000-05-25 pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 2R-2126, sudarytą tarp jos ir atsakovo A. G. ir šios sutarties pagrindu atliktą A. G. nuosavybės teisių į pastatus ir į žemės sklypą, esančius Kriugiškio kaime, Rokiškio rajone įregistravimą Nekilnojamojo turto registre bei panaikino 2000-05-25 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2R-2123 ir jos pagrindu atliktą atsakovo nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį Kriugiškių k., Rokiškio rajone įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad šiuo sprendimu teismas taikė restituciją ir grąžino jai nuosavybėn du žemės sklypus bei juose esančius pastatus. Nurodė, kad A. G., kuriam nuo 2000-05-25 iki 2007-06-01 sprendimo priėmimo priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. 7345-0005-0053, ir jame esanti pirtis, unikalus Nr. 7391-7000-7031, rekonstravo pirtį, kurią įregistravo VĮ „Registrų centras“. Teigia, kad pradėjęs nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-83-126/2007, apie bylos iškėlimą 2006-12-21 teismas informavo VĮ Registrų centrą, tačiau atsakovas A. G., 2006-12-21 pateikė VĮ Registrų centrui prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į statinį (pirtį). Nurodo, kad pirtis buvo rekonstruota ir pakito jos kadastriniai matavimai, todėl 2006-12-28 Nekilnojamojo turto registre 1917 m. statybos pirtis (rekonstruota) buvo įregistruota nauju unikaliu Nr. 4400-0726-7087, tačiau nekilnojamojo turto registro duomenyse taip pat liko įregistruota ir pirtis unikaliu Nr. 7391-7000-7031, nes A. G. pateikė prašymą būtent įregistruoti, o ne pakeisti jau įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį. Prašė teismą uždrausti atsakovui A. G. nuosavybės teise įregistruotą pastatą – pirtį unikaliu Nr. 4400-0726-7087 perleisti tretiesiems asmenims; panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos departamento 2005-12-06 statinio-pirties pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kurio pagrindu, VĮ Registrų centras 2006-12-28 buvo įregistruotas pastatas-pirtis unikalus Nr. 4400-0726-7087; įpareigoti VĮ Registrų centrą išregistruoti iš registro pastatą-pirtį, unikalus Nr. 4400-0726-7087 bei A. G. nuosavybės teisę į šį pastatą.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimu E. A. ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, jog E. A. priklausiusiame žemės sklype, unikalus Nr. 7345-0005-0053, atsakovas atstatė pastatą-pirtį, kuri Panevėžio apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2005-01-24 įsakymu Nr.13 sudarytos komisijos 2005-12-06 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažinta atitinkančia nustatytus reikalavimus ir tinkama naudotis. Konstatavo, jog statinio pripažinimo naudoti tinkamu aktu, statytojas A. G. įgijo nuosavybės teisę į statybos būdu sukurtą nekilnojamąjį turtą ir jau minėtos nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu šią savo teisę 2006-12-28 įregistravo VĮ Registrų centre. Tačiau įsiteisėjus Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-06-01 sprendimui civilinėje byloje Nr.2-83-126/2007 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pritaikius vienašalę restituciją, atsakovas A. G. neteko turėtų teisių įgyvendinimo būti statytoju pagrindo nuo sandorių pripažinimo negaliojančiais momento, t.y. nuo 2000-05-25. Teismas darė išvadą, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovo A. G. atlikti veiksmai (projekto rengimas, derinimas, pastato inventorizacija, kreipimasis dėl pastato pripažinimo tinkamu naudotis ir kt.), susiję su pirties, kurios įgijimo pagrindas pripažintas negaliojančiu dėl atsakovo kaltės, atstatymo, laikytini neteisėtais, nes priešingas aiškinimas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams ir leistų nesąžiningai teismo sprendimu pripažintai sandorio šaliai įgyti nuosavybės teisę, kad ir į naują daiktą, tačiau šią teisę įgyvendinant nuginčyto sandorio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčo pastatui atsakovo vardu esant įregistruotam kaip žemės sklypo, priklausančio ieškovei E. A. priklausinys, jo perleidimas tretiesiems asmenims yra ribojamas LR CK 6 knygos normų, todėl atskiras sprendimas dėl šio reikalavimo nepriimtinas.
Atsakovas A. G. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas ir nagrinėdamas bylą neatskleidė jos esmės. Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad ieškinį reiškia dėl to, kad pirtis, kurią remontavo atsakovas, būtų pripažinta jos nuosavybe, kad pripažinimo tinkamu naudotis aktas turėjęs būti išduotas ne naujai pirčiai, o senai rekonstruotai pirčiai, nes ieškovės įsitikinimu, įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-83-126/2007 pritaikytos restitucijos būdu ji atgavo būtent pirtį 6I1m, unikalus Nr. 4400-0726-7087. Nurodo, jog ieškovė tikslu nepagrįstai ir nesąžiningai praturtėti turto, kurio atsakovas nebuvo įgijęs pagal nuginčytus sandorius, sąskaita, jos sutikimu 2000 metais nugriautą pastatą pirtį 3I1 m, sutapatino su naujai pastatytu pastatu – pirtimi 6I1 m (unikalus Nr. 4400-0726-7087), ir teigia, kad atsakovas prarado nuosavybės teisę būtent į šį objektą įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-83-126/2007 pagrindu. Atsakovas nurodo, kad teismas savo išvadas dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo padarė remdamasis ne byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, o prielaida, kurios negalėjo daryti vadovaudamasis civilinės bylos Nr. 2-83-126/2007 duomenimis. Civilinės bylos Nr. 2-83-126/2007 duomenys tik patvirtina, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto – pastato – pirties 6I1m, unikalus Nr. 4400-0726-7087, teisėtas valdytojas ir, kad jo valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai, todėl ne teismas, subjektyviai vertinant įsiteisėjusio teismo sprendimo nenustatytas aplinkybes, o būtent ieškovė, kaip asmuo, ketinantis nutraukti valdymą ir turintis kitokių reikalavimų turto valdytojui, turėjo įrodyti aplinkybę, kad valdymas yra nesąžiningas. Mano, kad ieškinį teismui pareiškė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Be to, nurodo, kad byla buvo išnagrinėta 2010-05-19, tačiau nustatytu terminu protokolas nebuvo surašytas, todėl jį pasirašius tik 2010-06-02, tai yra po skundžiamo sprendimo paskelbimo, yra pažeista teisė per tris dienas nuo protokolo pasirašymo dienos pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo A. G. apeliacinį skundą ieškovė E. A. prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo teiginiai, jog jam pirties (6I1m) valdymas yra atsiradęs sąžiningai yra nepagrįstas. Civilinės bylos Nr. 2-83-126/2007 sprendimu pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės atsakovo A. G. sudarytas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 7345-005-0063 pirkimo – pardavimo sandoris bei konstatuotas atsakovo nesąžiningumas. Šiame žemės sklype stovi pirtis 6I1m, kuri įregistruota registre kaip žemės sklypo priklausinys, todėl priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Nurodo, jog apgaule užvaldžius žemės sklypą ir jame esantį statinį – pirtį 3I1m, sąžiningai ir teisėtai valdyti ją rekonstravus ir įregistravus atskiru turto vienetu, negalima. Atsakovo argumentas, kad teismas neatskleidė esminių nagrinėjamų teisinių santykių ir bylos esmės bei teiginiai dėl teismo posėdžio protokolo surašymo, atmestini.
Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovo A. G. apeliacinį skundą siūlo atmesti. Nurodo, jog pripažinus pirkimo-pardavimo sandorį neteisėtu nuo jo sudarymo momento, atsakovas negali būti pripažintas teisėtu statytoju, todėl ir ginčijamas aktas dėl pirties pripažinimo tinkamu naudoti, negali būti laikomas teisėtu. Nurodo, jog teismo posėdžio protokolas yra pasirašytas nepažeidžiant CPK 170 str. 5 d. nustatytų reikalavimų.
Atsakovas Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į atsakovo A. G. apeliacinį skundą siūlo jį spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nekilnojamojo teismo turto registre Nr. 73/19217 ginčijamas pastatas – pirtis 6I1m, unikalus Nr. 4400-0726-7087, esanti Rokiškio r., Kriugiškio k., 2006-12-28 yra įregistruota A. G. nuosavybės teise 2005-12-06 Statinio – pirties pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Nurodo, jog teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, todėl teismui naikinat šį aktą, atitinkamai naikintinas ir jo pagrindu atliktas įrašas registre. Priešingu atveju, naikinti įrašą nėra pagrindo, nes jis atliktas pagrįstai.
Trečiojo asmens G. G. atstovas atsiliepimu į atsakovo A. G. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu visiškai sutinka, prašo jį patenkinti, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti, o bylą perduoti nagrinėti teismui iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų ir, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 329 straipsnyje, dėl neapskųstos sprendimo dalies nepasisako (CPK 320 str.).
Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Civilinio kodekso (toliau CK) 4.262 straipsnio nuostatos numato, kad į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Ši nuostata įtvirtinta ir Registro įstatymo 4 straipsnyje. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pastatas-pirtis, unikalus Nr.4400-0726-7087, esanti Kriugiškio kaime, Rokiškio rajone, yra registruota atsakovo A. G. vardu. Be kitų reikalavimų, ieškovė E. A. prašė teismą panaikinti 2005-12-06 statinio pirties pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kurio pagrindu VĮ Registrų centras įregistravo statinį bei panaikinti atsakovo nuosavybės teisę į ginčo pastatą. Esant šiems reikalavimams, ieškovė turi įrodyti, kad teisinė registracija, kuria pastatas–pirtis, unikalus Nr.4400-0726-7087, nuosavybės teise įregistruotas atsakovo A. G. vardu, yra atlikta neteisėtų dokumentų pagrindu.
Byloje nustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-06-01 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-83-126/2007, nuo sudarymo momento yra pripažintos negaliojančiomis E. A. ir A. G. 2000-05-25 sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys Nr. 2R-2126 ir 2R-2123 bei sutarčių pagrindu atlikta A. G. nuosavybės teisių į pastatus, unikalūs Nr. 7391-7000-7010, 7391-7000-7020, 7391-7000-7031, 7391-7000-7042, 7391-7000-7053, 7391-7000-7064 ir žemės sklypus, unikalūs Nr. 7345-0005-0053, Nr. 7345-0005-0054, esančius Kriugiškio kaime, Rokiškio rajone teisinė registracija. Pripažinus sandorius negaliojančiais, kaip sudarytus apgaulės įtakoje, teismas taikė vienašalę restituciją, o atsakovą pripažino nesąžininga sandorio šalimi (1 t., b.l. 16-22). Byloje nustatyta, kad parengęs atstatymo projektą ir jį suderinęs su valstybinėmis institucijomis, žemės sklype, unikalus Nr. 7345-0005-0053, atsakovas atstatė pastatą-pirtį (2 t., b.l.33-60). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-12-06 pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu pirtis, atsakovo A. G. vardu buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, unikaliu Nr. 4400-0726-7087, o ginčo pastatui pažymėti plane, teisės normų nustatyta tvarka suteiktas eilės numeris (6I1m, 1 t., b.l.12-15). Aplinkybę, kad ieškovei E. A. priklausiusi pirtis (unikalus Nr. 7391-7000-7031) buvo nugriauta, iš dalies patvirtino E. A., nurodžiusi jog liko senos pirties pamatai, tai patvirtina ir byloje esančių rašytinių dokumentų - Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros 2001-09-05 privalomojo nurodymo, užsakovo A. G. pirties atstatymo projekto, Sartų regioninio parko direkcijos 2001-10-05 rašto, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2001-10-15 sprendimo dėl A. G. techninio projekto bei 2002-07-17 sprendimo dėl A. G. pirties atstatymo projekto korektūros, duomenys (2 t., b.l. 33-60). Paminėti įrodymai leidžia konstatuoti, kad pastatas-pirtis, unikalus Nr. 4400-0726-7087 yra naujas objektas, kurio, šalims sudarant 2000-05-25 pirkimo-pardavimo sutartį, nebuvo. Sukūrus naują daiktą, jam pagrįstai buvo suteiktas naujas unikalus numeris ir naujas jo žymėjimas kadastrinių matavimų byloje (Statybos įstatymo 2 str. 17 p., Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 183.6 p.). Nors atsakovas pastatą-pirtį atstatė turėdamas tam projektą bei vadovaudamasis įstatymų reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad pripažinus negaliojančiomis 2000-05-25 žemės sklypų ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartis nuo jų sudarymo momento bei konstatavus jo nesąžiningumą, sudarant sandorius, atsakovą A. G. laikyti teisėtu statytoju nėra pagrindo. Kadangi nuo 2000-05-25 jis neteko savo turėtų teisių būti statytoju įgyvendinimo pagrindo, todėl negali sukurti teisėto rezultato. Esant minėtai aplinkybei Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-12-06 pripažinimo tinkamu naudoti aktas bei jo pagrindu atlikta teisinė registracija A. G. vardu, pagrįstai pripažinti neteisėtais.
Apelianto teiginys, kad teismas, darydamas išvadas dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti teisėtumo vadovaudamasis civilinės bylos Nr. 2-83-126/2007 duomenimis pažeidė civilinio proceso principus, atmestini. Minėtoje byloje nustatytas faktas, jog sudarydamas nekilnojamojo turto sandorius A. G. buvo nesąžiningas, turi prejudicinę galią ir pakartotinai neįrodinėtinas (CPK 182 str. 2 p.), nes kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės prejudicinių faktų galią turi ne tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, bet ir tuomet, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas priimtas iki nurodyto fakto konstatavimo, nesant duomenų, kad atsakovas nėra žemės sklypo, kuriame atstatyta pirtis, savininkas, todėl paaiškėjus šiai aplinkybei, minėtas aktas negali būti pripažintas teisėtu. Atsakovo teiginiai, jog ieškovė siekia nesąžiningai praturtėti taip pat atmestini, nes jis kaip statinio savininkas, gali prašyti žemės sklypo savininkę suteikti teisę teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, gali jį nusikelti, perleisti žemės sklypo savininkei ar jai sutikus, tretiesiems asmenims (CK 4.105 str. 3 d.).
Apeliantas nurodo, kad ieškinys yra pareikštas neįgalinto asmens. Iš byloje esančio 2006-08-17 įgaliojimo matyti, kad ieškovė E. A. įgaliojo K. Motiejaitienę vesti jos vardu bylas visose teismo įstaigose su visomis teisėmis, įstatyme suteiktomis ieškovui ir už ją pasirašyti (1 t., b.l. 33). Nors įgaliojime atskirai neaptarta teisė pareikšti ieškinį teisme, tačiau ši aplinkybė nelaikytina K. Motiejaitienės įgaliojimų viršijimu, nes teismo posėdyje pati ieškovė nurodė, kad yra pavedusi atstovauti ją ir atlikti visus veiksmus teismuose, tuo patvirtindama, kad atstovė yra išreiškusi jos valią kreiptis į teismą (3 t., b.l. 20-26). Paminėti duomenys leidžia konstatuoti, kad apelianto teiginys jog ieškinys yra pareikštas neįgalinto asmens, yra nepagrįstas.
Civilinio proceso kodekso 170 straipsnio 5 dalis nustato, kad teismo posėdžio protokolas turi būti baigtas rašyti ar spausdinti ir pasirašytas ne vėliau kaip kitą dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylą išnagrinėjus 2010-05-19 teismo posėdyje, CPK 269 straipsnio pagrindu teismas atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2010-06-01, todėl tik paskelbus sprendimą, laikytina, kad posėdis yra baigtas. Kadangi teismo posėdžio protokolas yra pasirašytas sekančią dieną, t. y., 2010-06-02, darytina išvada, kad protokolas pasirašytas nepraleidus įstatymo nustatyto termino. Iš protokolo matyti, kad atsakovas A. G. buvo atvykęs išklausyti skelbiamo sprendimo, kurį pagarsinus, jam buvo išaiškinta ne tik sprendimo apskundimo laikas ir tvarka, bet ir susipažinimo su teismo posėdžio protokolu laikas ir tvarka (3 t., b.l. 20-26). Be to, atsakovas turėjo atstovą, kuris jam šią teisė turėjo taip pat išaiškinti. Kadangi teismo posėdžio protokolas yra surašytas ir pasirašytas nepažeidžiant įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų, apelianto teiginiai, kad yra pažeista jo teisė į tinkamą procesą, atmestini.
Dėl aukščiau paminėtų motyvų tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, priteistini iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d .3 p., 98 str., 3 t., b.l. 58, 77).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straispnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2 200 Lt (du tūkstančius du šimtus Lt) atstovavimo išlaidų E. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 13,70 Lt (trylika Lt 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (įmokos kodas 5660)