- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-147-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- N. L.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3712-151/2009 pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl žemės nuomos mokesčio.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. L. ieškiniu (b.l. 80-83) prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją ištaisyti deklaracijos Nr. 419000000125874 trūkumus: nustatyti skaičiuojamo žemės nuomos mokesčio termino pradžią 2007 m. spalio 26 d. ir panaikinti atsakovo reikalavimą mokėti delspinigius. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteisingai nurodė deklaracijoje nuomos termino pradžią, todėl netinkamai apskaičiavo žemės nuomos mokestį, ir nepagrįstai reikalauja mokėti delspinigius. Žemės sklypas suformuotas 2007 m. spalio 10 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-10852, 2007 m. spalio 26 d. VĮ Registrų centras šiam sklypui suteikė unikalų numerį ((duomenys neskelbtini)). Atsakovas nepagrįstai reikalauja mokėti žemės nuomos mokestį nuo 2002 m. spalio 15 d., t.y. kai Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 844 buvo patvirtintas apie 710 kv.m. žemės sklypo, esančio prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas. Žemės nuomos mokestis turi būti mokamas tik nuo 2007 m. spalio 26 d., kai buvo užbaigta detaliojo planavimo procedūra. Kol nebuvo nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys, t.y. nustatytas žemės sklypo plotas, patvirtintos jo naudojimo sąlygos, ieškovė negalėjo disponuoti šiuo žemės sklypu (t.y. negalėjos sudaryti žemės nuomos sutarties) ir negalėjo sklypo naudoti pagal paskirtį. Atsakovas nepagrįstai skaičiavo delspinigius kadangi ieškovei nebuvo pranešta apie nustatytą žemės nuomos mokesčio tarifą, todėl ji negalėjo praleisti nuomos mokesčio mokėjimo termino. Nuomos mokestis nėra valstybės nustatytas mokestis, nustatytas Mokesčių administravimo įstatyme, todėl atsakovas negali reikalauti jame numatytos civilinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino neteisėtu atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimą mokėti delspinigius, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 64 Lt žyminio mokesčio ieškovei, o iš ieškovės ir atsakovo priteisė po 21 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė įsigijusi nekilnojamąjį turtą, 2001 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama parengti detalųjį planą ir sudaryti nuomos sutartį. Ieškovės prašymas buvo patenkintas ir Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 844 patvirtintas 710 kv.m žemės sklypo detalusis planas. Todėl ieškovė nuo 2002 m. spalio 15 d. žinojo sklypo dydį ir ribas ir galėjo juo naudotis, t.y. tapo šio sklypo naudotoja. Ieškovė nenurodė priežasčių, kliudžiusių naudotis sklypu, o bylos medžiaga taip pat nepatvirtina, kad atsakovas būtų draudęs ar trukdęs ieškovei naudotis sklypu. Valstybinės žemės naudotojų pareiga mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi žeme iki nuomos sutarčių sudarymo yra numatyta Žemės reformos įstatymo (2003-04-03 įstatymas Nr. IX-1415) 22 straipsnio 2 dalyje. Detaliojo planavimo procedūros užbaigimas tik 2007 m. spalio 26 d., įregistravus valstybės nuosavybės teises į sklypą, nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė žinodama sklypo dydį ir ribas juo galėjo naudotis nuo 2002 m. spalio 15 d. Atsakovo deklaracijoje nurodyta data 2000 m. gruodžio 28 d. reiškia nekilnojamojo turto įsigijimo momentą, o ne nuomos mokesčio skaičiavimo pradžią. Nuomos mokestis paskaičiuotas nuo 2003 m. sausio 1 d. Teismas taip pat nurodė, kad valstybinės žemės naudotojų pareiga mokėti žemės nuomos mokestį yra nustatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. sausio 25 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. 12-7/2002, yra nurodęs, kad valstybinė žemė negali būti suteikta naudotis neatlygintinai. Tarp asmenų, kurie faktiškai naudojasi jiems suteiktu valstybinės žemės sklypu, nesant sudarytos nuomos sutarties, ir valstybės įgaliotos institucijos, kuri tokiam naudojimui neprieštarauja, susiklosto faktiniai žemės nuomos teisiniai santykiai. Todėl nuomininkas privalo vykdyti visas pareigas, jam tenkančias pagal nuomos sutartį - ne tik naudotis žemės sklypu, bet ir mokėti žemės nuomos mokestį, nors nuomos sutartis dar nėra įforminta. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė pripažintina žemės naudotoja, nuomos mokestis ieškovei yra paskaičiuotas teisingai, ir ieškovė privalo jį mokėti. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą panaikinti prievolę mokėti delspinigius, nurodęs, kad atsakovas neteisėtai reikalauja delspinigių už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d., kadangi deklaracijos ieškovei nebuvo teikiamos kiekvienais metais ir nėra duomenų, kad ieškovė pateiktos sąskaitos nebūtų apmokėjus ar būtų praleidusi mokėjimo terminą, deklaracija ieškovei pateikta tik 2008 m. balandžio 29 d.. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad jai nebuvo žinoma žemės nuomos mokesčio tarifas, kadangi pateiktoje deklaracijoje nėra nurodytas savivaldybės institucijos norminis aktas, kuriuo jis patvirtintas. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. T-272 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifų bei mokėjimo terminų nustatymo“ paskelbtas 2003 m. rugpjūčio 7 d. „Kauno dienoje“, todėl ieškovė turėjo galimybę susipažinti su valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiu ir toks norminis aktas įsigaliojo kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje.
Šalies argumentai
Ieškovė N. L. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti ieškinio dalį dėl žemės nuomos mokesčio termino pradžios nustatymo nuo 2007 m. spalio 26 d. Nurodo, kad teismas padarė klaidingą išadą, kad ieškovė tapo žemės sklypo naudotoja Kauno miesto valdybai priėmus sprendimą Nr. 844, kuriuo patvirtintas apie 710 kv.m žemės sklypo detalusis planas. Tokia išvada prieštarauja LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2001-02-21 red., galiojusi iki 2004-01-01) 10 straipsnio 3 dalies nuostatai, jog žemės sklypai baigiami formuoti jų duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą. Detaliojo plano tvirtinimas Kauno miesto savivaldybės valdyboje buvo tik atskira žemės sklypo formavimo procedūra, kuri negalėjo pakeisti apeliantės ir valstybės daiktinių teisių turinio ir apimties. Teismo teiginys, kad apeliantė neva galėjo įgyvendinti daiktines teise ir naudotis šiuo žemės sklypu, yra nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. sausio 25 d. nutartyje yra nurodęs, kad nesant duomenų Nekilnojamojo turto registre apie valstybinį žemės sklypą (jei sklypas įstatymų nustatyta tvarka nesuformuotas), mokestis skaičiuojamas pagal nustatyta tvarka suteikto ir faktiškai nuomojamo sklypo plotą. Faktiškai naudojamu žemės sklypu galėjo būti tik sklypas po jai nuosavybės teise priklausančiu pastatu, kuris užima tik 210 kv.m plotą. Žemės sklypas apeliantei nebuvo suteiktas nustatyta tvarka ir nebuvo priimtas institucijos sprendimas leisti naudotis juo. Teismas nenustatė, kokiu sklypu apeliantė faktiškai naudojosi, kokį nuomos mokestį turi mokėti už faktinį naudojimąsi sklypu, netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas žemės sklypų formavimo procedūras.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad apeliantė remiasi teisės normomis, nustatančiomis žemės klypo suformavimą ir įregistravimą. Tačiau šioje byloje ginčas vyksta dėl santykių, susijusių su žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio mokėjimu ir jo dydžio nustatymu. Šiuos santykius reglamentuoja specialiosios teisės normos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimai leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka nuomos mokestį, išskyrus žemę, perduotą naudotis panaudai. Žemės nuomos mokesčio skaičiavimas ir už nekilnojamojo turto registre neįregistruotus žemės sklypus nustatytas specialiosiose teisėse normose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1373 „Dėl kadastro duomenų, kurių reikia nekilnojamojo turto mokesčiams apskaičiuoti“ 1 ir 3.2.1 punktai; Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. T-436 11 punktas ir 2003 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. T-328). Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė žemės sklypo naudotoja tapo ne nuo šio sklypo duomenų įrašymo nekilnojamojo turto kadastre, o nuo jo suformavimo pagal Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 884 patvirtintą detalųjį planą. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad žemės mokestis negalėjo būti skaičiuojamas pagal patvirtintą detalųjį planą, nes neįregistruotas sklypas jai nebuvo suteiktas įstatymų nustatyta tvarka ir nebuvo priimtas institucijos sprendimas naudotis sklypu. Apeliantė tapo žemės sklypo, kurį užima jai nuosavybės teise priklausantis pastatas, faktine naudotoja (CK 6.394 straipsnis), kadangi ji sklypu naudojosi, o savininkas (valstybė) tokiam naudojimui neprieštaravo. Susiklosčius faktiniams valstybinės žemės nuomos santykiams, ieškovė privalėjo mokėti žemės nuomos mokestį, nors nuomos sutartis dar nebuvo įforminta. Tokios pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. sausio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I2-7/2002, kuriuo remiasi ir apeliantė.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį.
Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog ji žemės sklypo naudotoja tapusi nuo to momento, kai buvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, todėl žemės nuomos mokestis mokėtinas nuo šio momento. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą grindė 2003 m balandžio 3 d. LR Žemės reformos IX-1415 22 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad „valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai“. Analogiška nuostata įtvirtinta ir LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte. Nurodytų teisės normų pagrindu darytina išvada, jog pagrindą žemės nuomos mokesčio mokėjimui sudaro žemės sklypo suteikimas įstatymo nustatyta tvarka arba žemę administruojančių institucijų sprendimai, kuriais leista naudotis žeme. Kauno miesto savivaldybės 2002 m spalio 15 d. sprendimu Nr. 844 (b.l. 36-37) buvo patvirtintas prie pastato J.Bakanausko g. 29 n, Kaune, apie 710 kv.m žemės sklypo detalusis planas (b.l. 132) bei pasiūlyta išnuomoti šį žemės sklypą. Tuo metu galiojusios LR Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos (2001 m. balandžio 19 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2001 m. gegužės 9d.) 18 straipsnio 3 dalis numatė, kad „detalieji planai yra dokumentai, kurie suteikia teises fiziniams ir juridiniams asmenims plėtoti veiklą žemės sklype“. Ši nuostata patvirtina, kad patvirtintas detalusis planas suteikė ieškovei teisę ir galimybes naudotis žemės sklypu, todėl ieškovei nuo šio momento virš nurodytų įstatymų pagrindu atsirado pareiga mokėti žemės nuomos mokestį ir iki žemės nuomos sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tarp šalių susiformavusius santykius pripažino faktiniais žemės nuomos santykiais. Visiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, kad faktiškai naudojamu galėjo būti tik 210 kv.m žemės sklypas po jai nuosavybės teise priklausančiu pastatu. Prie pastato buvo suformuotas apie 710 kv. m. žemės sklypas, vadinasi ieškovei naudojantis pastatu buvo suteikta galimybė naudotis ir nurodyto dydžio žemės sklypu, ir ieškovė remiantis nurodyto LR Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi galėjo plėtoti veiklą detaliuoju planu patvirtintame žemės sklype. Tai kad detaliojo planavimo procedūra buvo baigta tik 2007 m. spalio 26 d., kai buvo įregistruota nurodyto žemės sklypo valstybės nuosavybė, nepaneigia ieškovės teisių naudotis žemės sklypu nuo žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo, už ką ji privalo mokėti žemės nuomos mokestį.
Apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė žemės sklypo naudotoja tapo nuo žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo, prieštarauja tuo metu galiojusio LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 10 straipsnio 3 daliai, taip pat yra nepagrįstas. Tuo metu galiojusio LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2001 m. sausio 26 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2001 m. vasario 21 d.) 10 straipsnio 3 dalis numatė, kad „žemės sklypai baigiami formuoti jų duomenų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą". Tačiau šio įstatymo paskirtis yra reglamentuoti žemės sklypų, statinių ir kito nekilnojamojo turto kadastro tvarkymo principus bei duomenų apie nekilnojamąjį turtą įrašymo į nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazes tvarką ir pan. (nurodyto įstatymo 1 straipsnis). Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamą klausimą - žemės nuomos mokesčio mokėjimo klausimą - reglamentuoja kiti šiam teisiniam santykiui taikytini specialūs įstatymai - LR Žemės reformos įstatymas ir LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą", kurie nesieja žemės nuomos mokesčio sumokėjimą su žemės sklypo duomenų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą.
Be to, LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1373 patvirtintų „Kadastro duomenų, kurių reikia nekilnojamojo turto mokesčiams apskaičiuoti ir kitiems tikslams, rengimo, teikimo ir atsiskaitymo už juos taisyklių" 3.2., 3.2.1. punktuose yra numatyta, kad kadastro duomenis apie Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus suteiktus naudotis valstybinės žemės sklypus ir jų naudotojus, ir būtent apie mieste esančius statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingus žemės sklypus, kurie nebuvo suteikti ar išnuomoti, rengia savivaldybių institucijos. Šių Taisyklių 7 punkte numatyta, kad „kadastro duomenys, kurių reikia žemės nuomos mokesčiams apskaičiuoti, apie Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus suteiktus naudotis valstybinės žemės sklypus, jų naudotojus ir žemės naudojimo pasikeitimus kaupiami savivaldybių tvarkomoje mokesčių administravimo savivaldybėse informacinėje sistemoje". Šio teisės akto reikalavimai paneigia apeliantės argumentus, jog žemės nuomos mokestis gali būti skaičiuojamas tik žemės sklypo duomenis įrašius į nekilnojamojo turto kadastrą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti . Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.