Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), septynių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas dvylika kartų, paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį areštu keturiasdešimt penkioms paroms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – areštas trisdešimčiai parų, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2015 m. liepos 6 d., apie 15.05 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, replėmis kirpdamas apsauginę dviračio spyną, pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiajam D. S. priklausantį turtą – dviratį, kurio vertė 200 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas liudytojo Ž. Š. ir sulaikytas policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais V. K. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu V. K. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo gailisi. V. K. paaiškino, jog 2015 m. liepos 6 d., apie 14.30 val. ar 15.00 val., ėjo Tilto gatve, pamatė prirakintą dviratį, pabandė jį atkabinti, turėtomis replėmis. Tuo metu, kai bandė pagrobti dviratį, iš pastato išėjo žmogus ir pradėjo jį filmuoti. Jis bandė pabėgti, bet policija jį pagavo. Reples kažkur išmetė, greičiausiai į upę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. Š. parodė, kad 2015 m. liepos 6 d., apie 15.05 val., jis buvo namo, kuris yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prieangyje. Jis išgirdo, jog kažkas po laiptais barška. Išlindo iš prieangio, norėjo pasižiūrėti, kas vyksta, ir pamatė nepažįstamą asmenį, kuris dairėsi į visus šonus. Šis asmuo dėvėjo tamsios spalvos marškinėlius be rankovių ir juodos spalvos sportines kelnes, jam buvo apie 30 metų, liekno kūno sudėjimo, turėjo tatuiruotę ant kairės rankos. Minėtas asmuo rankoje turėjo reples su geltonos spalvos rankenomis ir bandė perkirpti dviračio užraktą, kuriuo buvo prirakintas juodos spalvos dviratis. Tuomet liudytojas pradėjo leistis laiptas, o minėtas vaikinas pradėjo šalintis. Ž. Š. nurodė, jog paskambino į policiją ir pradėjo sekti minėtą vyrą iš paskos. Matė, kaip vyras, būdamas Žaliojo tilto viduryje, iš kuprinės išsitraukė reples ir išmetė jas į upę. Kalvarijų gatvėje privažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė vyriškį. (b. l. 14)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad 2015 m. liepos 6 d., apie 14.45 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, buvo bandyta pagrobti dviratį ir asmuo, bandęs pagrobti dviratį, šalinasi link Žaliojo tilto. Taip pat buvo pranešta, jog asmuo yra lieso kūno sudėjimo, dėvi juodos spalvos marškinėlius, nešasi dvi kuprines. Liudytojas kartu su kolega prie Kalvarijų g. 3, už „IKI“ parduotuvės, pamatė vyrą panašų į apibūdintą asmenį. Šis vyras, kai pamatė liudytoją ir jo kolegą, sustojo, vyrui buvo uždėti antrankiai ir jis pristatytas į policijos komisariatą. Vežant vyrą į policijos komisariatą, pastarasis pasakojo, kad ketino pagrobti dviratį, bet pamatė jį stebintį asmenį ir pradėjo bėgti, aiškino, jog reples, kuriomis kirpo dviračio spynos trosą, išmetė į upę. (b. l. 16)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. parodė, kad 2015 m. liepos 6 d. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apie 15.30 val., jį pažadino kambariokas Ž. Š. ir paklausė, kieno dviratis prirakintas apačioje prie namo. Jis atsakė, kad tai jo dviratis. Ž. Š. jam paaiškino, kad asmuo, kuris bandė pagrobti dviratį, yra sulaikytas. D. S. nurodė, kad jis nusileido į apačią, apžiūrėjo dviratį bei užraktą. Dviratis nebuvo apgadintas, tačiau užraktas buvo sugadintas. Turtinės ir neturtinės žalos nepatyrė, todėl civilinio ieškinio nereikš. (b. l. 9-10)

Iš žiūryklės ataskaitoje užfiksuotų duomenų matyti, jog 2015 m. liepos 6 d. 15.17 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog pranešėjas vejasi asmenį, mėginusį pagrobti dviratį, asmuo su savimi turi raudonos spalvos kuprinę, dėvi juodas kelnes, rudus marškinius, apie 175 cm ūgio. (b. l. 3)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-sios kuopos 1-ojo būrio vado 2015 m. liepos 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. liepos 6 d., apie 14.45 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo bandyta pagrobti dviratį, įtariamasis juda link Žaliojo tilto, liudytojas jį vejasi. Kalvarijų gatvėje buvo sulaikytas jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo V. K., vėliau pribėgęs pareiškėjas patvirtino, kad tai tas jaunuolis, kuris bandė pagrobti dviratį. (b. l. 26)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2015 m. liepos 6 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įvykio vietoje stovi geltonas dviejų aukštų mūrinis namas su laiptais, kurie veda į antrą aukštą. Prie laiptų, dešinėje pusėje yra rudos spalvos metaliniai turėklai, prie kurių auga žolė ir krūmai. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. (b. l. 5-6)

Iš dviračio apžiūros protokolo matyti, kad dviratis, kurį V. K. bandė pagrobti nėra apgadintas, ant dviračio užrakto (troso) matyti akivaizdūs pažeidimai. (b. l. 18-20)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog D. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė apsauginę dviračio spyną. (b. l. 22)

Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus apsauginę dviračio spyną buvo užfiksuota, kad spyna yra sujungta trosu, kuris yra beveik perkirptas. (b. l. 23-24)

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojų Ž. Š., D. S. ir M. G. parodymai, taip pat dviračio apžiūros, apsauginės dviračio spynos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys leidžia konstatuoti, kad V. K. ketino pagrobti svetimą turtą, t. y. D. S. priklausantį dviratį. Paties kaltinamojo, liudytojų Ž. Š., M. G. parodymai, dviračio apžiūros, apsauginės dviračio spynos apžiūros protokoluose bei žiūryklės ataskaitoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, t. y. V. K. replėmis bandė nukirti apsauginę dviračio spyną ir pagrobti dviratį, tačiau savo ketinimų neįgyvendino iki galo, kadangi buvo pastebėtas liudytojo Ž. Š. ir sulaikytas policijos pareigūnų. V. K. neužvaldė sve­ti­mo tur­to ir neįgi­jo ga­li­my­bės laivai ne­tei­sė­tai val­dy­ti, naudo­tis ir dis­po­nuo­ti šiuo tur­tu pagal sa­vo valią. Taigi įvertinus visa, kas aptarta, konstatuotina, jog V. K. nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą, t. y. kaip nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas V. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalis) nuosavybei, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nusikalstama veika turtinė žala nebuvo padaryta. Čia būtina pabrėžti, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau tai įvyko tik dėl to, jog kaltinamajam nepavyko jo užbaigti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad V. K. anksčiau yra ne kartą teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis nedirbo, yra ne kartą baustas administracine tvarka.

Atsižvelgus į V. K. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jam skirtina viena griežtesnių Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių, t. y. arešto bausmė. V. K. nustatytinas maksimalus arešto bausmės dydis, numatytas Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalyje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka V. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Ši bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio nuostatomis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi.

Į V. K. paskirtąją bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. liepos 6 d. iki 2015 m. liepos 8 d. (dvi dienos).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas (toliau – ir Tarnybos atstovas) 2015 m. liepos 8 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą V. K. teikė Tarnybos parinkta advokatė, antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2015 m. liepos 8 d. sudaro 23,16 Eur (advokato užmokestis), todėl Tarnybos atstovas prašo tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos pagalbos išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai priteisti 23,16 Eur. Pastebėtina, jog paminėtas Tarnybos atstovo prašymas teisme gautas po to, kai teisme buvo atlikti Lietuvos Respublikos BPK 296 straipsnyje numatyti veiksmai.

Šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo būtinas. Teismas konstatuoja, jog Tarnybos atstovo prašyme nurodytų išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su kaltinamojo teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovo prašymas priteisti iš V. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas. Čia pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K-322/2014).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, 432 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą devyniasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti areštą šešiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta arešto bausmės dalimi ir galutinę bausmę V. K. paskirti areštą septyniasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į V. K. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. liepos 6 d. iki 2015 m. liepos 8 d. (dvi dienos) išbūtą laiką, kas atitinka dvi arešto paras.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje V. K. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš V. K. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.